Prieš metus tokiu laiku Palangos tiltas lūžo nuo meškeriotojų. Vyrai ir moterys vieną po kitos traukė plekšnes. Šiemet vaizdas visai kitoks. Vos kelios meškerės ir tik strimelės ar grundalai ant kabliukų.
„Va, tokios kimba. Tai laiko praleidimas, gi ne tam, kad kažką prigaudyti. Svarbu laiką praleisti. Pats malonumas“, – sako meškeriotojas Petras.
„Nieko daugiau nėra. Tas pats per tą patį“, – tikina meškeriotojas Algis.
O plekšnių vos ant kibiro dugno. Meškeriotojai sako, kad Baltijos vanduo joms dar per šiltas, o gamta visai išsibalansavo.
„Šiltas vanduo, tikriausiai. Per šiltas vanduo. Reikia šiaurinio vėjo“, – teigia Algis.
Jam antrina ir meškeriotojas Artūras: „Dabar yra pastebėtas toks dalykas, kad gamta visa yra pasislinkusi į priekį, vėluoja. Per šiltas vanduo ir tos žuvies dar nėra. Kai atšals, visa žuvis iš gylio prieis arčiau kranto.“
Plekšnių nėra ir žuvies turgavietėse. Tačiau be šios žuvies klaipėdiečiai dar gali apsieiti, o štai menkės ant dažno stalo net labai trūksta. Žmonės pasakoja, kad Baltijos menkės neragavo jau porą metų ir varvindami seilę atsimena, ką iš jos galima paruošti.
„Labai pasiilgstu tikros lietuviškos menkės. Patinka ir kepta, ir marinuota. Visaip. Ir vaikams patinka.“
„Menkė yra skanesnė, kai kepta. Kitos keptos už menkę skaniau nežinau kas gali būti.“
„Pasiilgstam. Perkam kitą menkę kokia yra. – O kaip ta kita? – Neblogai, bet vis ne mūsų. – O kuo ta mūsų geresnė? – Skanesnė, saldesnė, minkštesnė. Skaniausia buvo.“
Žuvies prekeiviai tik skėsčioja rankomis. Klausimų apie Baltijos menkę sako sulaukiantys nuolat. Tačiau gali pasiūlyti tik atlantinę, kuri yra brangesnė.
„Labai žmonės pasiilgę mūsų žuvies yra. Ir plekšnės, ir menkės. Pripratę yra. – Ką atsakot? – Kad nėra dabar, yra uždrausta. Menkių populiacija yra sumažėjusi, reikia laukti“, – kalba žuvies prekeivė Liuda.
Baltiškų menkių žvejybą uždraudė Europos Sąjunga. Prieš porą metų apribojo, o pernai ir visai uždraudė šią žuvį žvejoti. Esą žvejai tinklais jos tiek daug išgaudė, kad menkių populiacija Baltijos jūroje ženkliai sumenko.
„Baltijos jūra labai stipriai užteršta. Šimtai kvadratinių kilometrų yra negyvos zonos giliai ir nėra tokių vietų neršti, juolab, kad mažai įtekėjimų stiprių iš Atlanto vandenyno, „šviežio kraujo“, – aiškina Lietuvos jūrų muziejaus biologas Saulius Karalius.
Tad dabar priekrantės žvejų valtys stovi krante. Daugelis sako, kad vienintelį jiems pinigus nešantį amatą buvo priversti pakeisti kitais – vairuotojų ar statybininkų. Vyrai pikti, mat alternatyvos šiai žuviai jiems niekas nepasiūlė. Pinigines kompensacijas gavo tik toliau Baltijoje žvejojantys, o priekrantės žvejai liko it musę kandę.
„Nieko nepasiūlė. Gi pas mus niekas nieko nesiūlo. Atėmė ir tiek. Mes buvom pastatyti prieš faktą aplamai. Pasakė – negalima ir viskas. Ir niekas nesidomėjo, ką mes veiksim, ar eisim į statybas, ar kur“, – tikina priekrantės žvejas Virginijus Jurkus.
Tačiau mokslininkai turi žvejams gerų žinių. Lietuvos jūrų muziejuje eksperimentiniais tikslais jie menkes augina ir jau teikia prognozes, kada šių, ramybėje paliktų žuvų ištekliai Baltijos jūroje gali atsinaujinti.
„Nuo, maždaug, 30 centimetrų menkutės, mes per 4 metus užauginom iki 13 kilogramų svorio. Aišku, ji akvariume mito maksimaliai daug, tai gal jos augimo tempai buvo didesni nei būtų gamtoj, tačiau tai rodo, kad suteikus ramybę jom, kad jos gali atsistatyti esant pakankamai maisto resursų, jos gali atsistatyti labai greitai. Aš manau kokių penkių metų turėtų užtekti“, – sako S. Karalius.
O Europos Sąjungos institucijos, kada atnaujinti menkių žvejybą Baltijos jūroje, spręs kitąmet.
