Vyriausybė pritarė teisės ekspertų darbo grupės siūlymams dėl Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo byloje „Paksas prieš Lietuvą“ vykdymo.
Viena jų siūloma neleisti priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą 10 metų, kita alternatyva siūloma tokiam asmeniui neleisti siekti Prezidento posto, trečioji alternatyva yra griežčiausia – ja siūloma drausti eiti visas pareigas, kurios susijusios su konstitucinės priesaikos davimu, ir leisti būti renkamu Seimo nariu ne anksčiau nei po 10 metų.
„Pagrindinis argumentas yra tai, kad pagal Konstituciją, Konstitucijos keitimo iniciatyva priklauso pačiam Seimui, Seimo narių grupei arba didelei rinkėjų grupei. Todėl buvo nutarta pritarti toms alternatyvoms ir teikti jas Seimui, aišku, atkreipiant dėmesį, kad EŽTT sprendimai privalo būti vykdomi, bet iš kitos pusės jie privalo būti vykdomi gerbiant mūsų teisę ir teisės doktriną“, – pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme Elvyra Baltutytė.
Pasak jos, darbo grupė norėjo, kad nereiktų siūlyti keisti Konstituciją, bet Lietuvos teisės situacija yra tokia, kad nebuvo kitos išeities.
E. Baltutytė atmetė teiginius, esą darbo grupė diktavo terminą, politikavo apie asmenis, kuriems reikia duoti konstitucinę priesaiką.
„Mūsų mandatas buvo pasisakyti dėl Seimo nario ir atsižvelgti į egzistuojantį Konstitucinio Teismo nutarimą, kur kalbėta apie daugiau asmenų kategorijų, ne tik Seimo narius. Tačiau, manau, kad Seime tikrai galės būti svarstomas galbūt termino nustatymas ne tik teisei būti Seimo nariu, bet ir kitiems sulaužiusiems priesaiką“, – komentavo E. Baltutytė.
Teisės ekspertės vertinimu, draudimas būti renkamu Seimo nariu ne anksčiau nei po 10 metų diskutuotinas.
„Jis yra diskutuotinas, visų pirma, jeigu prisimenate, pirmas ribojimas buvo nustatytas penkeriems metams, ir 2004-aisiais Konstitucinis Teismas nustatė, kad toks ribojimas per mažas ir nustatė jį visam laikui. Tai, sutikite, kad mes turėtume nors padvigubinti tai, kas buvo numatyta. Antras argumentas – EŽTT bylose prieš Latviją buvo nustatęs, kad 11 metų yra proporcingas, 19 – metų jau neproporcingas ribojimas. Tai mes rėmėmės ir tam tikra Strasbūro teismo praktika“, – kalbėjo Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, išvadose siūloma keisti Konstituciją ir yra suformuotas aiškus teisinis pagrindimas, kodėl toks kelias siūlomas.
„Siųsdami visą darbo grupės medžiagą ir siūlome Seime apsispręsti dėl tolesnių veiksmų“, – sakė Ministras Pirmininkas.
Premjeras neprognozavo, kokį variantą pasirinks parlamentarai, esą tai kol kas per anksti.
Teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasiteiravus, kodėl nuspręsta Seimui teikti ne vieną, o visus tris variantus, jis priminė, kad prieš tris mėnesius, po to, kai EŽTT nusprendė, kad vienu punktu per griežta sankcija yra apkaltą patyrusiam prezidentui, buvo nuspręsta sudaryti darbo grupę, kuri išnagrinėtų variantus, kokiais galima realizuoti EŽTT sprendimus.
„Darbo grupė davė vienareikšmę išvadą vienu klausimu, kad tam yra būtinas Konstitucijos keitimas. Iki tol buvo įvairių svarstymų ir teoriškai gali būti ir kitų svarstymų, bet darbo grupė ir teisininkų konsensusas yra už tai, kad reikia keisti Konstituciją. Konstitucijos keitimo variantai yra keli, bet kokiu atveju Konstitucijos keitimas pagal Lietuvos Konstituciją yra arba 300 tūkst. piliečių iniciatyva, arba ketvirtadalio Seimo narių iniciatyva. Vyriausybė net neturi Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisės, todėl belieka vienintelis galimas variantas – perduoti visą surinktą informaciją ir įžvalgas Seimui, kad Seimas spręstų. Vyriausybė nėra įgaliota pateikti jokio konkretaus Konstitucijos keitimo varianto Seimui“, – aiškino R. Šimašius.
Asmeniškai R. Šimašius teigė pasisakąs už siūlymą neleisti priesaiką sulaužiusiam asmeniui kandidatuoti į Seimą 10 metų. Likusius variantus ministras įvardijo kaip platesnio paaiškinimo.
„Teisėje mes per daug naudojame žodžių ir per mažai prasmės kartais lieka juose. Jeigu jau EŽTT nusprendė, kad kalbama apie Seimo rinkimus, tai Konstitucija ir turėtų būti keičiama tik tuo aspektu apie Seimo rinkimus. Ar analogijos būdu būtų taikoma tai kitoms kažkokioms nuostatoms – tai jau būtų tolesnės Konstitucinio Teismo doktrinos plėtros klausimas“, – teigė teisingumo ministras.
