Spalio pabaigoje Austrijos Vyriausybė pasekė Vengrijos pavyzdžiu ir pareiškė neketinanti pasirašyti susitarimo, kuriuo siekiama skatinti saugią ir tvarkingą migraciją. Dabar dėl pakto nerimauti pradėjo ir Vokietija.
Tarptautinė kritika
Šia teisiškai neįpareigojantis susitarimas – Pasaulinė saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos sutartis (Global Compact for Safe, Orderly and Regular Migration) – tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms, buvo paruoštas dar liepos mėnesį. Oficialus sutarties patvirtinimas įvyks gruodžio 10–11 dienomis Marakeše.
Dar spalį Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pareiškė, kad ši sutartis gali kelti pavojų šalies nacionaliniam suverenitetui.
„Migracija nėra ir negali tapti žmogaus teise", – kancleriui antrino vicekancleris Heinzas-Christianas Strache.
Pastarosiomis dienomis dėl šios sutarties kritikos banga kilo ir Vokietijoje. Sutarties šalininkai mano, kad susitarimas padės nukreipti migrantų srautus iš Vokietijos į kitas šalis. Tuo metu sutarties skeptikai tikina, kad paktas – puolimas prieš Vokietijos nacionalinį suverenumą ir rodo šalies palankumą migrantams.
Šalies kanclerė Angela Merkel argumentuoja, kad: „Paktas teisiškai neprivalomas, todėl Vokietija už jį pasisako.“
Lietuva išsako palaikymą
Nepaisant kelių šalių kritikos, Lietuva išsako palaikymą šiam teisiškai neįpareigojančiam dokumentui, apimančiam tarptautinės migracijos aspektus.
„Lietuva palaiko globalų kompaktą dėl migracijos, pritaria jo patvirtinimui tarpvyriausybinėje konferencijoje Marakeše. Globalus kompaktas dėl migracijos Marakeše bus patvirtintas kaip baigiamasis konferencijos dokumentas“, – atsakyme tv3.lt rašė Užsienio reikalų ministerija (URM).
Tačiau skirtingai, nei mano susitarimo skeptikai Vokietijoje, URM pažymi, kad šiuo susitarimu Lietuva galės savanoriškai prisidėti prie migracijos kompakto nuostatų įgyvendinimo ir neprisiims jokių teisinių įsipareigojimų.
„[Pakto nuostatų] pagrindiniai tikslai yra mažinti nereguliarią ir neteisėtą migraciją, kovoti su nelegalių migrantų gabenimu, stiprinti bendradarbiavimą pasieniuose, užtikrinti legalių migrantų, ypatingai moterų ir vaikų žmogaus teises. Lietuva, pritardama Globalaus kompakto tekstui, teisiškai privalomų įsipareigojimų neprisiima“, – atsakyme rašė URM.
Ministerija taip pat pažymi, kad Lietuva ir kitos paktą palaikančios šalys išlaiko savo suverenias teises apsispręsti dėl nacionalinės migracijos politikos ir migracijos srautų valdymų. Be to, pakto palaikymas nereiškia, kad šalis privalės mokėti už migrantus.
„Nacionalinės suverenios teisės migracijos srityje nėra apribojamos ar kam nors deleguojamos. Globalus kompaktas dėl migracijos nenumato ir privalomų įnašų valstybėms“, – teigė URM.
Bendras susitarimas
Visos 193 Jungtinių Tautų narės 2016 metų rugsėjį priėmė deklaraciją, kurioje sakoma, kad nė viena valstybė negali susitvarkyti su tarptautine migracija savarankiškai. Šalys sutarė pradėti procesą, kurį vainikuotų pasaulinės sutarties pasirašymas 2018 metais.
Vis dėlto pernai gruodį JAV pasitraukė iš derybų dėl šios sutarties, nes daugybė joje numatytų nuostatų „neatitinka JAV imigracijos ir pabėgėlių politikos“, kurios laikosi prezidento Donaldo Trumpo administracija. JAV pėdomis vasarą pasekė ir Vengrija
Sutartimi iš viso siekiama 23 tikslų, turinčių padėti suvaldyti migraciją stiprinant šalių bendradarbiavimą. Joje numatyta visa virtinė priemonių šiems tikslams pasiekti – nuo techninių, tokių kaip galimybė perkelti migrantų darbo užmokestį, iki sulaikomų migrantų skaičiaus mažinimo.
