Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas įžvelgia, kad dėl didelių pokyčių ekonomikos milžinių santykiuose ekonominės krizės galime tikėtis jau visai netrukus. Savo pastebėjimais ekonomistas pasidalino „Facebook“.
Krizė jau netrukus
Paklaustas, ar ryžtųsi prognozuoti, kada ekonominė krizė gali jau ne tik rodyti pirmuosius ženklus, bet ir smogti verslui bei vartotojams visu pajėgumu, ekonomistas prognozavo, kad tai gali nutikti ir kitąmet.
„Priklausomai nuo to, kaip vystysis JAV–Kinijos prekybos karas, kaip seksis besivystančioms rinkoms kovoti su iššūkiais, ar neišaugs Italijos problema euro zonoje, „Brexit“, galų gale 2019 m. pradžioje gali kilti vėl nesusikalbėjimas JAV dėl skolos limito didinimo, jeigu tų rizikų daugės, jau kitais metais yra grubiai 50:50 tikimybė, kad ekonomikos augimas gali ganėtinai ženkliai sulėtėti pasaulyje“, – tv3.lt kalbėjo Ž. Mauricas.
Viso labo prieš 2 metus ekonomistas nebūtų ryžęsis prognozuoti krizės, tačiau dabar pastebi, kad nuosmukio tikimybė yra ženkli.
„Planuojant biudžetus valstybės, įmonių, reikėtų atsižvelgti į tą kitą scenarijų, nes jis darosi tikrai labai reikšmingas procentine reikšme. Jeigu išsipildys labiau neigiamas scenarijus kitais metais, tai galima džiaugtis 5 proc. atlyginimų augimu. Nesakau, kad bus kritimas, bet reikia nesitikėti, kad viskas augs. Tada, aišku, ir nusivylimas bus mažesnis, jeigu kažkas bus blogo, nes krizė yra skirtumas tarp lūkesčių ir realybės“, – sakė Ž. Mauricas.
Smūgis nebus toks skaudus
Galimos krizės epicentru, skirtingai nei prieš dešimtmetį, Ž. Mauricas mato ne JAV, o Kiniją, kurios ekonomikos sulėtėjimas smogtų ne tik pačiai gigantei, bet ir nuo jos žaliavų eksporto priklausomoms valstybėms.
Vis tik Ž. Mauricas ramina, kad problemos Kinijoje Lietuvai atsilieptų mažiau skaudžiai, nes mes žymiai labiau priklausomi nuo Vakarų, o ne Rytų.
„Lietuvos pagrindinės eksporto rinkos yra Vakaruose, visų pirma tai Europos Sąjunga, sudaranti gerokai daugiau nei 70 proc. viso eksporto, ir kitos Vakarų pasaulio šalys – Norvegija, JAV. Mums žymiai svarbiau, kas vyksta Vakaruose, juolab, kad beveik 100 proc. investicijų į Lietuvą ateina iš Vakarų“, – sakė pašnekovas.
Be to, kadangi pastaroji pasaulinė krizė Lietuvą stipriai nustekeno, dabar šalis pasimokė iš anksčiau darytų klaidų ir, ekonomisto teigimu, jų nebekartos. Ž. Mauricas pažymi, kad šiuo metu Lietuvą jau galima laikyti ne besiskolinančia, o skolinančia valstybe, teigiamas šalies paslaugų balansas, o bendrai į Lietuvos ekonomiką daugiau pinigų įsilieja, nei išsilieja. Taip pat pasikeitė ir vartotojo bei verslo mąstymas.
„Lietuvos gyventojų ir verslo lūkesčiai nebuvo smarkiai išaugę. Dėl to, tikėtina, nei verslas, nei gyventojai nepridarė kvailysčių. Įsiskolinimo lygis yra labai mažas ir konservatyvus. Kartais net ir per konservatyvus buvo ir yra požiūris į investicijas, nekilnojamojo turto pirkimą. Sulėtėjus ekonominiam augimui ar trumpalaikiam nuosmukiui, poveikis turėtų būti labai nedidelis, lyginant su 2008 metais“, – prognozavo Ž. Mauricas.
Krizė bus, tik neaišku, kada
Neseniai Seime tyrimą apie 2008–2009 metų krizę atliekančiai komisijai liudijęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas perspėja tik apie ekonomikos lėtėjimą, o ne krizę.
„Kol kas sakyti, kad krizė – va, jau už kampo, negalėčiau, bet tam tikro sulėtėjimo aspektų, be jokios abejonės, mes matome“, – Seime žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, Lietuva dabar „geriau atrodo“ negu iki krizės 2007 metais.
Tuo metu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis patikino, kad krizės sulauksime tikrai, tačiau nesiryžo prognozuoti, kada.
„Klausimas, ar bus krizė, yra labai lengvas, nes atsakymas yra labai lengvas: krizė tikrai bus. Lietuvos ekonomika yra labai cikliška, labai atvira ir labai priklausoma nuo pasaulinių išorinių tendencijų. Sudėtingesnis klausimas yra kada bus ta krizė, kada bus išorinis šokas, nes visos nepriklausomoje Lietuvoje kilusios krizės buvo ne dėl vidinių, o dėl išorinių priežasčių: Rusijos nemokumas 1999 m., tuomet buvo lengvas Lietuvos ekonomikos nuosmukis, tuomet pasaulinė finansų krizė ir gilus nuosmukis, sekanti krizė irgi priklausys nuo kažkokio išorinio šoko“, – Žinių radijui neseniai sakė N. Mačiulis.
Vis tik, anot ekonomisto, 2008 m. Lietuva buvo labai blogai pasiruošusi, o dabartinė situacija yra geresnė. N. Mačiulio teigimu, tikėtina, kad Lietuva prie vidutinio ekonominio šoko nepatirs nuosmukio, o veikiausia išgyvens stagnaciją.
