sebastianas kurzas

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį sulaukė dar daugiau raginimų atsistatydinti, taip pat ir iš savo vyriausybės partnerių, praėjus dviem dienoms po pranešimų apie jo galimą įsipainiojimą į korupcijos skandalą.

Europos Sąjungos šalių lyderiai antradienį renkasi Briuselyje pradėti kandidatų į svarbiausių Bendrijos institucijų vadovų postus paiešką po Europos Parlamento rinkimų, supurčiusių tradicinius aljansus. Svarbiausia iš pareigybių, į kurią bus ieškoma kandidato, yra Europos Komisijos – bloko vykdomosios valdžios institucijos – pirmininko postas, šiuo metu vis dar užimamas Jeano-Claude'o Junckerio. EK pirmininkas dirba penkerių metų kadenciją.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas pirmadienį pralaimėjo balsavimą parlamente dėl nepasitikėjimo, todėl praras postą dėl korupcijos skandalo, sužlugdžiusio jo koalicinę vyriausybę. Opozicinės Socialdemokratų partijos „interpeliacija buvo priimta, taigi, jis prarado pasitikėjimą“, paskelbė parlamento pirmininko pavaduotoja Doris Bures.

Austrijos konservatorių kanclerio Sebastiano Kurzo kitą savaitę laukia balsavimas dėl pasitikėjimo, antradienį pranešė žemųjų parlamento rūmų pirmininkas. Kancleris sunkumų sulaukė po jo koaliciją su kraštutiniais dešiniaisiais sugriovusio skandalo.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas paskelbė naujus rinkimus po to, kai dėl kilusio skandalo dėl slapta nufilmuoto vaizdo įrašo, dėl kurio teko atsistatydinti ultradešiniųjų pažiūrų vicekancleriui Heinzui-Christianui Strache, žlugo jo koalicija. „Respublikos prezidentui pasiūliau kuo greičiau surengti naujus rinkimus“, – šeštadienio vakare pareiškė S. Kurzas.

Dėl korupcijos skandalo šeštadienį atsistatydinus Austrijos ultradešiniųjų pažiūrų vicekancleriui Heinzui-Christianui Strache, Vokietijos kanclerė Angela Merkel Europos politikus paragino „stoti prieš parsiduodančius“ ultradešiniuosius politikus.

Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, užsitikrinęs pergalę svarbiuose rinkimuose, ketvirtadienį siekia suformuoti dešiniojo sparno valdančiąją koaliciją. Pergalę antradienio rinkimuose, per kuriuos jam rimtą iššūkį metė centristų aljansas, 69 metų B. Netanyahu pasiekė nepaisydamas jam pareikštų įtarimų korupcija ir dabar turi galimybes vėliau šiais metais tapti ilgiausiai dirbančiu Izraelio premjeru.

Daugumos pasaulio šalių susitarimas dėl migracijos kelia šurmulį Vakaruose. Iš pradžių pasitraukus JAV, tuomet Vengrijai ir Austrijai, aršios diskusijos dėl susitarimo kyla ir Vokietijoje. Tuo metu Lietuva paktą palaiko, o Užsienio reikalų ministerija ramina, kad tai mums nekainuos nei teisės formuoti šalies migracijos politiką, nei papildomų išlaidų.

Šnipinėjimu Rusijai įtariamas Austrijos kariuomenės atsargos pulkininkas galėjo dirbti Gynybos ministerijoje Vienoje, šeštadienį skelbia austrų leidinys „Profil“. „Tariamo šnipo, galėjusio suteikti slaptos informacijos Rusijai, paskutine darbo vieta veikiausiai buvo Austrijos gynybos ministerija“, – teigiama laikraščio straipsnyje. Austrijos žiniasklaida šeštadienį praneša, kad, kaip įtariama, dabar jau pensijoje esantis karininkas maždaug dvidešimt metų šnipinėjo Rusijai.

Vienas Austrijos armijos atsargos pulkininkas, kaip įtariama, kelis dešimtmečius šnipinėjo Rusijai, penktadienį spaudos konferencijoje paskelbė šalies kancleris Sebastianas Kurzas. Pasak S. Kurzo, manoma, kad šis pulkininkas bendradarbiauti su Rusijos žvalgyba pradėjo 10-e dešimtmetyje ir tai darė iki 2018-ųjų. Užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl dėl šio reikalo iškvietė Rusijos ambasadorių ir atšaukė būsimą kelionę į Rusiją, pridūrė kancleris.

Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas penktadienį pareiškė, kad jo vyriausybė draus turkų partijoms jo šalies teritorijoje vykdyti bet kokią rinkimų agitaciją artėjant Turkijos pirmalaikiams visuotiniams rinkimams. Jokie kampanijos renginiai „nebus laukiami“ ir nebus leidžiami, radijui „Oe1“ sakė kancleris.

Austrijos konservatoriai ir kraštutiniai dešinieji penktadienį paskelbė, kad susitarė suformuoti koaliciją, kuri iškyla praėjus dviem mėnesiams po pirmalaikių rinkimų, pakreipusių šalį į politikos dešinę ir vainikavusių Europos nacionalistams sėkmingus metus. „Labai džiaugiamės, kad pasiekėme šį susitarimą.

Austrijos konservatoriai ir kraštutiniai dešinieji penktadienį paskelbė, kad susitarė suformuoti koaliciją, kuri iškyla praėjus dviem mėnesiams po pirmalaikių rinkimų, pakreipusių šalį į politikos dešinę. „Labai džiaugiamės, kad pasiekėme šį susitarimą. Rytoj (šeštadienį) informuosime prezidentą apie mūsų programą ir komandą“, – sakė konservatorių 31 metų lyderis Sebastianas Kurzas, turintis tapti kancleriu ir jauniausiu valstybės lyderiu pasaulyje.

„Kas sprendžia, kuriam lemta įvažiuoti į Europą, pasinaudojus pabėgėlio statusu? Tai turėtume spręsti mes, o ne kriminalinių struktūrų, užsiimančių žmonių pervežimu į Europą, atstovai,“ – interviu „Bild“ pareiškė Austrų užsienio reikalų ministras Sebastianas Kurzas. „Mes pasisakome už migracinių centrų Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose, kuriuose žmonės galėtų pateikti prašymus gauti pabėgėlio statusą Europoje, kūrimą,“ – tęsė S. Kurzas.

Padėtį Rytų Ukrainoje stebinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) trečiadienį pareiškė, kad yra nepatenkinta status quo šiame jau 32 mėnesius besitęsiančio separatistinio konflikto padėtis.

Europos Sąjunga antradienį buvo draskoma nesutarimų dėl Turkijos narystės Bendrijoje – Austrija ir dar kelios šalys paragino nutraukti derybų procesą dėl Ankaros valdžios pradėtų masinių areštų po nepavykusio karinio perversmo liepą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas reiškia nepasitenkinimą, kad Briuselis nenori atnaujinti derybų dėl Turkijos narystės ES, ir grasina atšaukti kovo mėnesio susitarimą, kuris sumažino į Europą atvykstančių migrantų srautą.

Austrija paskelbė, kad ketvirtadienį iškvies Turkijos ambasadorių aptarti „vis autoritariškesnio“ Ankaros elgesio ir įtarimų, kad ji stovi už neseniai Vienoje įvykusių turkų protestų. Tai buvo paskelbta kitą dieną po to, kai Turkija trims mėnesiams įvedė nepaprastąją padėtį po praėjusios savaitės nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą, dėl kurio jau buvo areštuota ar atleista maždaug 50 tūkst. žmonių. „Mes nerimaujame, kad Turkijoje dabar vystosi vis autoritariškesni bruožai.

  Vienos sprendimas nustatyti priimamų prieglobsčio prašytojų skaičiaus ribą yra „įspėjamasis signalas“, kuris turėtų paskatinti Europą rasti bendrą išeitį sprendžiant ją ištikusią aštrią migrantų krizę, penktadienį pareiškė Austrijos užsienio reikalų ministras.   Austrija, tapusi vienu iš migrantų antplūdžio karštųjų taškų, trečiadienį pranešė sieksianti apriboti 2016 metais prieglobsčio prašytojų skaičių 37 500 žmonėmis – tai perpus mažiau nei pernai, kai buvo gauta 90 tūkst.