Kancleris sunkumų sulaukė po jo koaliciją su kraštutiniais dešiniaisiais sugriovusio skandalo.
Praėjusią savaitę vyriausybę sudrebino Vokietijos žiniasklaidos paskelbtas slapta kamera nufilmuotas įrašas, kuriame kraštutinių dešiniųjų vicekancleris Heinzas-Christianas Strache numanomai vieno Rusijos oligarcho atstovei už pagalbą organizuojant rinkimų kampaniją siūlo viešojo pirkimo sutartis.
Šeštadienį H.-Ch. Stache atsistatydino, o pusantrų metų valdžiusios koalicijos vadovas S. Kurzas paragino surengti pirmalaikius rinkimus.
Žemųjų parlamento rūmų pirmininkas žurnalistams sakė, kad balsavimas dėl pasitikėjimo S. Kurzo vyriausybe numatytas gegužės 27 dieną, siekiant „tikros ir ramios diskusijos“, nežlugdant Europos Parlamento rinkimų kampanijos.
Jeigu parlamentas pareikš nepasitikėjimą kancleriu, jis neteks savo posto prieš pirmalaikius rinkimus, kuriuos prezidentas pasiūlė surengti rugsėjį.
Apie balsavimą dėl nepasitikėjimo pranešta praėjus dienai po to, kai S. Kurzui atleidus kraštutinių dešiniųjų vidaus reikalų ministrą Herbertą Kicklį (Herbertą Kiklį) iš vyriausybės pasitraukė visi jo Laisvės partijos (FPOe) kolegos.
Balsavimas dėl nepasitikėjimo rengiamas nedidelės aplinkosaugininkų partijos „Jetzt“ iniciatyva. Tačiau jai pasiseks tik tuo atveju, jeigu iniciatyvą palaikys FPOe ir pagrindinė opozicinė Socialdemokratų partija (SPOe).
Kol kas neaišku, ar šios dvi partijos linkusios palaikyti „Jetzt“. Liberali partija NEOS pareiškė nepalaikysianti šios iniciatyvos, kad būtų išsaugotas stabilumas.