„Kol kas didėja Rusijos įsitraukimas. Panašu, kad tai yra šalis linkusi leisti netgi savanorių pajėgas į Siriją. <...> Tai reikštų gerokai pasikeitusią karinę situaciją Sirijoje, kadangi vienas dalykas yra antskrydžiai, kitas dalykas – tiesioginis karinis įsitraukimas“, - laidoje „Žvilgsnis“ teigė pašnekovas.
Anot politologo, viena iš pagrindinių rizikų, kurią prisiėmė Rusija, aktyviai įsitraukdama į karinį konfliktą ir naudodama karinę jėgą, yra susidūrimas su viena iš Vakarų valstybių. Pasak L. Kojalos, akivaizdu, kad kyla grėsmė tam, kad, įvykus susidūrimui arba kitokiai nelaimei, gali kilti daug didelių politinių problemų, kurios gali paskatinti dar didesnę agresiją.
„Tų provokacijų yra pakankamai daug. Per pastaruosius metus suintensyvėjo atvejų skaičius, kai Rusijos naikintuvai įskrenda į oro erdvę, kuri priklauso vienai iš NATO valstybių. Tai nėra labai nauja situacija, bet šiuo atveju yra didesnis jautrumas dėl to, kad matome, kad vyksta kariniai veiksmai Sirijoje ir Rusija naudoja tiesioginę karinę jėgą“, - kalbėjo L. Kojala.
Paklaustas, kada būtų galima kalbėti apie mažėjančią susiklosčiusio konflikto įtampą, politologas teigė, kad kol kas sunku tai numatyti, nes Rusija neatsisakė vieno iš savo pagrindinių tikslų – suburti tarptautinę koaliciją, kuri būtų nukreipta prieš Islamo valstybę, kaip didžiausią grėsmę Vakarų pasauliui.
„Tikslą deklaruoti yra viena, o kitas dalykas – bandyti įtikinti partnerius, kad iš tikrųjų dabar yra galimybė tą daryti. Rusija kalba apie tai, kad ji gins Bašaro al-Asado režimą, nuo visų jam grėsmę keliančių kovojančių pusių. <...> Tad kol kas labai sunku matyti, kur galėtų būti visų pusių konsensusas dėl, pavyzdžiui, tam tikro pereinamojo laikotarpio, kai B. al-Asadas dar liktų valdžioje, bet būtų sutariama, kad jis po kelerių metų būtų priverstas pasitraukti“, - laidoje sakė. L. Kojala.
