2016 m. Lietuvos ekonomika augo apie 2 proc., šiais metais bankų analitikai prognozuoja BVP augimą nuo kuklesnių 2,8 proc. iki stebinančių 3,2 proc.
Lietuviai beveik viską ką uždirba – išleidžia
Nors Lietuva yra itin atvira šalis dėl eksporto, šiais metais pagrindiniai rodikliai, kuriuos derėtų stebėti – augantys atlyginimai ir gyventojų vartojimas.
„Danske Bank“ vyriausiasis ekonomistas Baltijos šalims Rokas Grajauskas teigia, kad atlyginimai šiemet ir toliau turėtų sparčiai augti, o tai ir iškels vartojimą į pirmą vietą. Kadangi po krizės atlyginimai buvo sumažėję, tad ir ekonomikos variklio titulą vartojimas ilgą laiką buvo užleidęs eksportui. Tačiau situacija keičiasi.
„Praėjusiais metais atlyginimų augimas maždaug siekė 7,5 proc., šiais metais turėtų būti atlyginimas į rankas dar didesnis, nes neapmokestinamųjų pajamų dydis augs nuo 200 iki 310 eurų. Žiūrint į vidutines pajamas gaunančius ir ypatingai mažesnes pajamas gaunančius, tai tas augimas turėtų būti dar ryškesnis. Mūsų vertinimu vidutinis atlyginimas, po mokesčių beveik 9 proc. turėtų augti ir tai bus pagrindinis veiksnys, kuris skatina vartojimą.
Visgi infliacija bus aukštesnė ir tai suvalgys bent dalį perkamosios galios, kuri išauga dėl augančių atlyginimų. Kitas dalykas, išlieka nežinomasis dėl to, kaip toliau klostysis užimtumo situacija, kiek bus sukurta papildomai darbo vietų. Prognozių yra įvairių, bet mūsų vertinimu turėtume matyti vis dar teigiamą užimtumo augimą, nes bedarbių virš 100 tūkst. ir, manome, kad nepaisant kvalifikacijos trūkumo ar geografinės vietos neatitikimo, bent dalį iš tų bedarbių turėtų pavykti įtraukti.
Tai augantys atlyginimai ir užimtumas lemia tas didesnes pajamas, kurias išleidžia ekonomikoje. Taupymas pas mus yra vienas mažiausių. Iš esmės beveik viską ką uždirbame, viską ir išleidžiame. Dėl to manome, kad ir toliau vartojimas bus pagrindinis augimo variklis. Įvertinus infliaciją, maždaug apie 4 proc. turėtų augti vartojimas“, – apibendrina R. Grajauskas.
Tokios nuomonės ne vien R. Grajauskas. Štai DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka antrina, kad dirbančiųjų skaičius Lietuvoje augs, taigi išsiplečia bazė žmonių, kurie prisidėtų prie vartojimo. Tačiau palaipsniui atlyginimų augimo faktoriaus įtaka mažės, o ekonomikai šiais metais padės ir investicijos.
„Palyginti su praėjusiais metais, tai vienas iš tų papildomų variklių, kuris šiais metais turėtų įsijungti. Privačios investicijos praeitais metais augo neblogai – apie 10 proc., bet valdžios viešojo sektoriaus investicijos ne tai, kad stagnavo, bet ir mažėjo labai smarkiai. Tai vėl europinio pinigų skirstymo ciklo pasekmė. Šiais metais pinigai jau realų sektorių turėtų pasiekti. Tai ir daugiau infrastruktūros, daugiau investicijų. Kadangi ES pinigais apie 70 proc. visų valdžios investicijų paremta“, – svarsto ekonomistė.
Eksportas pirmuoju smuiku negros, tačiau tarptautinė aplinka išliks svarbi
Krizės laikotarpiu, sumažėjus atlyginimams, įmonės tapo konkurencingesnės ir užsienyje galėjo pigiau parduoti savo prekes, kadangi didelę dalį bendrų sąnaudų sudaro darbo užmokestis. Tuomet ir išaušo eksporto era.
„Dabar jau priešingai išeina. Vartojimas labai greitai auga dėl atlyginimų, bet iš karto eksportui didesnės problemos. Jau praėjusiais metais matėme, kad 2–3 ketvirtį prekių eksportas traukėsi. Paslaugų eksportas dar auga, nes ir paslaugų centrų daug pristatyta. Šiais metais ir toliau bus paslaugos, kurios trauks eksportą į priekį. Bendras eksporto augimas turėtų būti apie 3 proc. Tokia situacija išeina. Kai gerai vartojimui, blogai eksportui.
Apie du trečdalius visko ką pagaminame orientuota į eksportą, tai gamybai bus didesnės problemos. Tos įmonės privalės investuoti į technologinį atsinaujinimą, kad didėtų našumas, būtų daugiau pagaminama. Žemesnės pridėtinės vertės gamybai bus vis sunkiau išsilaikyti Lietuvoje ir matysime aukštesnės pridėtinės vertės, kaip lazerių technologijų kilimą“, – prognozuoja ekonomistas R. Grajauskas.
J. Rojakos nuomone, nors eksportas ir neužima reikšmingos Lietuvos ekonomikos augimo rolės, galime tikėtis, kad lietuviškų prekių eksportas nuo 0–2 proc., šiais metais ūgtels iki 3,5 proc. Tuo tarpu reeksportas labiausiai priklausys nuo politinės situacijos Rusijoje ir NVS šalyse.
Prie teigiamų pokyčių eksporto rinkoje prisidės ir augančios naftos kainos.
Be jau paminėtų veiksnių išlieka itin svarbi geopolitinė situacija. Ji veiks ne tik eksportą, bet ir investicijas, ir bendrą ekonomikos lygmenį.
Štai R. Grajausko teigimu, kol kas dar tvyro baimė ir tai atsispindi investuotojų sprendimuose. Baimė dėl neužtikrintos ateities, JAV prezidento Donaldo Trumpo retorikos ir santykių su Rusija, Prancūzijos ir Vokietijos rinkimų.
„Ta baimė šiek tiek mažina norą investuoti Lietuvoje, dėl to ir užsienio investicijos daug vangesnės nei buvo prieš krizę. Ir vietos įmonės gali būti linkusios šiek tiek mažiau investuoti, nes kai esi neužtikrintas dėl ateities, o investicijų atsiperkamumas ne metai, tada gali pradėti mąstyti ar tikrai tau čia verta ir kas bus apskritai su ta šalimi.
Jei blogieji scenarijai išsipildytų, kiltų politinė suirutė. Tai esame viename laive su kitomis euro zonos valstybėmis. Gerai, kad esame tame laive, bet šiuo atveju toks laikotarpis, kai mus gali veikti neigiamai. Nes jei ten lūkesčiai krenta, tai tas persiduos ir mums tiek per eksporto, tiek per investicijų kanalą. Toks kraštutinis scenarijus, jei tikrai būtų tokios problemos, kad vos ne byra Europos Sąjunga, tai mums būtų ekonominis krachas, nes mūsų ekonomika vos ne 100 proc. priklauso nuo Europos ekonomikos: tiek paramos, tiek investicijų, tiek eksporto prasme“, – pagrindinius faktorius, kurie sugriautų visą Lietuvos ekonomikos augimo prognozę įvardija R. Grajauskas.
„Kada jau įvyks derybos dėl „Brexit“ ir paaiškės realios pasekmės, tada būtų galima šnekėti apie ilgalaikes investicijas ir kokia kryptimi jie eitų. Tie patys neramumai vyrauja dėl teroristinių išpuolių. Iš vienos pusės tai labai neigiamai veikia investuotojų nuotaikas, kita vertus mes atrodome neblogai, nes pas mus šio nerimo yra mažiau“, – kitus veiksnius lemiančius investuotojų apsisprendimą įvardija J. Rojaka.
Vis dėlto ekonomistė pastebi, kad kol kas skandinavus investuotojus mažai jaudina galimos grėsmės, jiems svarbesni – konkretūs atvejai.
