• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

Karolis Birgilas, Laura Juozaitytė / Savaitraštis „Ekonomika.lt“

REKLAMA

Apie Lietuvos kariuomenės finansavimo gerinimą kabama dviem atvejais: prieš biudžeto svarstymus ir tada, kai už kelių šimtų kilometrų vyksta realūs kariniai manevrai. Pirmuoju atveju diskusijos vyksta kasmet, o antrojo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu dar nėra buvę.

Ciniška, bet biudžetas jau suplanuotas, o iki kito svarstymo Krymas jau gali būti Rusijos sudėtyje, ir visi bus kariuomenę pamiršę. Nelikus abejonių, kad Kryme yra dislokuotos mūsų didžiosios kaimynės karinės pajėgos, pasigirdo spėlionių, jog vieną dieną Rusijos imperialistiniai siekiai gali būti nukreipti Lietuvos link. To pavadinti paranoja negalima. Ypač, kai Lietuvoje dėl viso pikto papildomai dislokuota keletas garsiųjų JAV naiktintuvų F–16.

„Sakykim, JAV atsiunčia papildomų naikintuvų. Vis dažniau Baltijos valstybės yra minimos kaip labiausiai bijančios Rusijos grėsmės – britai šneka, amerikiečiai šneka, o ką mes darome? Netgi nesugebame turėti padoraus gynybos biudžeto ir peržengti 1 proc. ribos“, – apie Lietuvos kariuomenės ilgalaikes finansavimo problemas šiandienos kontekste kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) lektorius Deividas Šlekys.

REKLAMA
REKLAMA

Nukelia terminą

Kaip savaitraščiui „Ekonomika.lt“ sakė gynybos politikos ekspertas Aleksandras Matonis, NATO gairėse aiškiai įtvirtinta, kad kiekviena valstybė narė yra įsipareigojusi savo krašto apsaugai skirti bent 2 proc. biudžeto, tačiau Lietuva derybose vis nukelia terminą, kada bus pasiektas šis rodiklis.

REKLAMA

„Remiantis tarptautinių ekspertų vertinimu, tokios sumos pakanka krašto apsaugos finansavimui, žinoma, ji gali būti ir didesnė. Mūsų atveju galima kalbėti tik apie tolimą siekiamybę, nes politinė valdžia realiai šio rodiklio nedidina“, – teigė jis.

Lietuva, nedidindama krašto apsaugos finansavimo ne tik kenkia savo prestižui NATO viduje, bet, kaip mano VU TSPMI docentas Liudas Jurkonis, kenkia visai šiai sistemai. „Bendros sistemos atžvilgiu šis principas yra labai suprantamas, ypač žvelgiant iš didžiųjų NATO valstybių perspektyvos, mat dėl vis dažniau pasitaikančios „zuikiavimo” (angl., Free–riding) problemos silpnėja ne tik pasitikėjimas tarp atskirų narių, bet visa sistema”, – nuogąstavo jis

REKLAMA
REKLAMA

Prioritetų stoka

Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai sutarė, kad staigiai padidinti finansavimą iki NATO rekomendacijų yra neįmanoma, tačiau šiuo metu bent jau galima keisti kariuomenės finansavimo prioritetus ir išlaidų kryptis.

„Net latviai su estais geriau atrodo! Mes norime pagalbos iš Vakarų, tad bent jau padarykime namų darbus. Manau, kad šiuo atveju tai jau yra politinės valios ir politinių prioritetų klausimas. Pinigų galima rasti“, – teigė D. Šlekys ir pabrėžė, kad politikams šiuo klausimu reikia valios.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak jo, akivaizdu, kad didinant finansavimą vienoje srityje, jis turi mažėti kitoje, ir šiuo atveju visą atsakomybę prisiima politikai.

„Jeigu mums kyla grėsmė ir bijome Rusijos dėl to, kas dedasi Kryme, klausimas čia paprastas – kam daugiau lėšų norime skirti – švietimui, sveikatos apsaugai ar gynybai”, – svarsto karybos ir tarptautinių santykių ekspertas.

REKLAMA

A. Matonis pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) jau kelerius metus vadovaujasi 3 metų biudžeto planavimo principu, kuris užtikrina tam tikrą finansavimo tęstinumą ir logiką.

„Vis dėlto yra didesnių problemų negu išlaidos personalui, kurios turėtų bent jau teoriškai mažėti. Aš suprantu, kad jokia kariuomenės vadovybė to nesiims. Kalbant apie įsigijimus, trūksta tam tikro vientisumo, bet tai yra susiję su prioritetais, kuriuos nustato kiekviena iš kariuomenės rūšių“, – sistemos vykdymo ydas įvardijo pašnekovas.

REKLAMA

Trūksta skaidrumo

Apie finansavimą ir jo prioritetus, vengdamas politiškumo, Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Arvydas Pocius kalbėti atsisakė. L. Jurkonis suabejojo, ar finansavimas yra prioritetizuojamas.

„Išanalizavę, kaip per pastaruosius 3–5 metus buvo skirstomos valstybės išlaidos, galėtume rasti ne vieną eilutę, kuri nebuvo iš anksto numatyta ir dažniausiai nėra pagrįsta jokia valstybinių prioritetų logika. Nenustebintų, jei tokių nepagrįstų išlaidų suma viršytų ne 1 ir ne 2 proc. valstybės išlaidų, tačiau tenka apgailestauti, kad tokia analizė nėra atliekama ir prieinama visuomenei“, – svarstė jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto tai nėra vienintelis „nemokamas“ būdas Lietuvos kariuomenės finansavimui pagerinti.

Neišnaudoja progų

Lietuva ir visas Baltijos šalių regionas yra itin svarbus tiek Europos Sąjungai (ES), tiek NATO. Šalyse driekiasi išorinės sienos su trečiosiomis šalimis – Rusija ir Baltarusija. Taigi mūsų sienų apsauga yra sąlyginai didesnė, palyginti su valstybėmis, kurios neturi išorinių ES sienų.

„Mes paimame pinigus iš karinio biudžeto, nors galėtume naudoti ES lėšas. Užuot įsigiję už tuos milijonus priešlėktuvinę gynybos sistemą, pinigus išleisime straigtasparniams, kurie patruliuos ir gelbės skęstančius žmones... Tai gerai, bet tuos lėktuvus ir straigtasparnius galėjome įsigyti už ES pinigus“, – ne itin seną KAM sraigtasparnių pirkimo istoriją priminė D. Šlekys.

REKLAMA

Neretai kariuomenės funkcijos susipina su pasieniečių, kurie gauna papildomą ES finansavimą, taigi šiuo aspektu galima taupyti. Vis dėlto, anot A. Matonio, viskas nėra taip paprasta.

„Karo atveju Valstybės sienos apsaugos tarnyba pereina kariuomenės žinion ir pasieniečiai tampa dar viena krašto gynybos dalimi. Jei tokie papildomi pajėgumai kaip sraigtasparniai naudojami esant taikai, pagal nuostatas jie negali būti naudojami kariniams tikslams. Kitaip tariant, jei pasieniečių pilotai su sraigtasparniais padeda aviatoriams gelbėjimo operacijose arba gabenant donorų organus, kariniam ir koviniam rengimui sraigtasparnių naudoti negalima. Tokia tolima siekiamybė galėtų būti, bet trumpuoju laikotarpiu yra prasilenkiama tarp tikslų ir siekiamybių“, – pastebi jis.

REKLAMA

Parama neturi kelti nuostabos

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas kovo pradžioje pasiūlė keisti kariuomenės finansavimo tvarką, kad tai galėtų daryti pavieniai asmenys ir verslo atstovai. D. Šlekiui toks siūlymas sukėlė nuostabą.

„Toks dalykas rodo, kad valstybė nebepajėgi savęs apginti. Kam tuomet išvis reikalinga krašto apsauga? Einama ne ten, kur reikia eiti“, – sprendimo nesuprato jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Matonis pabrėžė, kad jau Lietuvos tarpukariu buvo tokia galimybė, ir žmonės noriai aukodavo kariuomenei. Tiesa, toks A. Paulausko siūlymas jam taip pat sukėlė nuostabą, nes, pasak eksperto, Lietuvos kariuomenė turi paramos gavėjo statusą, ir kiekvienas Lietuvos pilietis gali skirti 2 proc. savo mokamo pajamų mokesčio.

„Kiekvienas galėtų pasijusti, kad gali prisidėti prie kariuomenės stiprinimo. Kitas klausimas, kaip tos lėšos bus tvarkomos ir kokiais tikslais jas bus galima naudoti. Tai klausimai, į kuriuos šiuo metu atsakymo neturiu“, – abi problemos puses apžvelgė jis.

REKLAMA

L. Jurkonis užėmė tarpinę poziciją ir teigė, kad toks sprendimas nėra ydingas, tačiau gali atrišti politikams rankas leidžiant pinigus ten, kur jų galbūt nereikia, nes dabar nėra aišku, kaip efektyviai lėšos yra naudojamos.

Akivaizdu, kad Lietuva viena prieš didžiuosius Europos agresorius neatsilaikytų, tačiau kariuomenė nėra vien gynybos funkcijas atliekanti institucija. Ji gelbsti ištikus stichinėms nelaimėms, vykdant paieškas ir gelbėjimo darbus. Bent jau šiandien visų akys turėtų krypti į tuos, kurie patingi kasmet užpildyti pajamų deklaracijas.

Faktai: Lietuvos kariuomenė

2014 metais Lietuvos biudžete krašto apsaugos finansavimui skirta 980 mln. litų

Tai sudaro 0,78 proc. šalies benrdojo vidaus produkto

Lietuvos kariuomenė kaip paramos gavėja buvo užregistruota 2005 metais

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų