Algirdas Igorius, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Kai į Rusijos agresiją Kryme pradėjo reaguoti Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga, itin suaktyvėjo ir Lietuvos politinis elitas. Tačiau į akis krinta tai, jog šalies vadovų kalbos kažin kaip nesutampa.
Nėra sutarimo dėl sankcijų taikymo agresyviajai Kremliaus politikai, lėšų krašto gynybos finansavimo didinimui. Dar daugiau – kai kurie valdančiosios koalicijos lyderiai sako, kad nepritaria naujajai Ukrainos valdžiai.
Tačiau didžiausia įtampa atsirado tarp ir iki šiol atvirą priešiškumą demonstravusių Darbo partijos lyderių ir prezidentės, kuri šią savaitę surengė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, bet nepakvietė Seimo Pirmininkės, kuri privalo ten būti, ir paprastai kviečiamo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko.
Tiesa, posėdis nesivadino VGT, o po poros dienų Dalia Grybauskaitė paaiškino, kodėl buvo pasirinktas toks susitikimo formatas – dėl galimų Rusijos įtakų Darbo partijos lyderiams. Krymo okupacija, su nauja jėga įžiebusi vidaus konfliktą, pasak politikos ekspertų, turi savo kainą.
Penktadienį valdančiųjų Politinė taryba nusprendė, kad prezidentė turi pasiaiškinti, ir numatė terminą – iki kovo 14 dienos. Viktoras Uspaskichas dar ir įvertino D. Grybauskaitės paskelbtos informacijos svorį.
„Plepalai. Kaip prezidentės valytojos plepalai. Prezidentūros valytojos plepalai“, – šią savaitę komentavo Darbo partijos idėjinis lyderis.
Seimo Pirmininkė tikina, blogų žinių apie savo partiją iš saugumo negavusi.
2006-aisiais A. Paulauskas kalbėjo kitaip
Dievagojasi ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Artūras Paulauskas: „Čia tiesiog yra nusišnekėjimas.“
Suprantama, dabar Darbo partijos vicepirmininkui ir kandidatui į prezidentus nepatogu būtų kartoti, ką yra sakęs 2006-aisiais.
„Aš turiu omenyje V. Uspaskichą, kuriam valstybės reikalai yra nesuprantami, ir Rolandą Paksą, kuris, remdamas V. Uspaskichą, mato galimybę reabilituotis. Ir tos dvi figūros yra naudojamos kaip instrumentai tiems tikslams pasiekti. Galvoju, kad tos jėgos sėdi ne mūsų šaly, o gal būt yra ir už Lietuvos ribų, bet puikiausiai koordinuoja ir sugeba jų veiksmus nukreipti jiems palankia linkme“, – sakė tuometinis Seimo Pirmininkas A. Paulauskas.
Žurnalistų paklaustas, ar tas scenarijuos rašomas Rusijos spectarnybos, A. Paulauskas atsakė: „Nenorėčiau taip kategoriškai teigti, bet manau, iš tiesų yra rašomas scenarijus ne čia, ne Lietuvoj, o galbūt toje šalyje, kurią jūs minėjote.“
D. Grybauskaitė rizikuoja
Politologas Vincentas Vobolevičius sako, kad prezidentės pasirinktas būdas atkreipti dėmesį yra rizikingas. Be įrodymų dėmė liks ant D. Grybauskaitės, o įrodžius, gali būti sugriauta koalicija.
„Nežinia, kokio stiprumo medžiagą prezidentė turi. Jeigu medžiaga nėra labai, sakykime, juodai baltai aiški, gali būti, kad nepakaks tokio paaiškinimo, ir prezidentė pasiliks su tam tikra dėme. Kita vertus, jei įrodymai yra labai ryškūs, tai gali mesti sumaištį, sukelti politinę krizę, nes vis dėlto Darbo partija yra koalicijoje. Jeigu paaiškės, kad ji dirba pagal Rusijos užsakymą, koalicija natūraliai turėtų pradėti aižėti“, – galimus scenarijus vardija ISM universiteto Ekonomikos ir politikos programos vadovas Vincentas Vobolevičius.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius dr. Mindaugas Jurkynas sako, kad reiktų būti naiviam, manant, kad Rusijoje prieglobsčio ieškojęs V. Uspaskichas nesusitiko su aukštais tos šalies pareigūnais.
„Aišku, to įrodyti neina, bet būtų naivu manyti, kad to nebuvo. Prezidentės susirūpinimas dėl V. Uspaskicho vaidmens Lietuvos politikoje, mano nuomone, yra pakankamai pagrįstas. Tačiau visada reikia tam tikrų įrodymų arba reikia tam tikrus dalykus nutylėti ir politikoje elgtis pagal tuos įsitikinimus“, – mano M. Jurkynas.
Koalicijoje yra remiančių Rusijos politiką Ukrainos atžvilgiu
Nors Lietuva rėmė ir remia eurointegracinius Ukrainos siekius ir visada palaikė Maidano protestuotojus, kategoriškai pasisakydama prieš prorusišką Viktoro Janukovyčiaus politiką, valdančiosios koalicijos partijos Lenkų rinkimų akcijos lyderis kalba visiškai priešingai.
„Negaliu pritarti ir naujos valdžios veiksmams, kurios pirmas žingsnis buvo tautinių mažumų įstatymo panaikinimas. Kai kurie Maidano lyderiai, Olehas Tiahnybokas ir kiti, vadovaujasi nacionalistine Stepano Banderos ideologija, kuri buvo labai antilenkiška, antirusiška ir antisemitinė“, – pasisakė Valdemaras Tomaševskis.
Politologas, LRT.lt vyr. redaktorius Vladimiras Laučius pastebi, kad Lenkų rinkimų akcija, kaip ir jos lyderis, Lietuvoje veikia beveik kaip rusų „Jedinaja Rosija“ partijos padalinys.
„Ši partija ir savo veikla, ir pareiškimais, mano manymu, daro gėdą Lietuvai, ir jau seniai laikas nebedangstyti šios gėdos vien figos lapeliais, o imtis griežtesnių veiksmų šios partijos atžvilgiu“, – pabrėžia V. Laučius.
Nėra sutarimo tarp valdžios institucijų ir dėl sankcijų Rusijai taikymo. Apie sankcijas kalba prezidentė ir užsienio reikalų ministras, o štai premjeras, pirmiausia, baiminęsis, kad tai pakenks mūsų verslui, vėliau suabejojo, ar sankcijos nepadarys įtakos ir dvišaliams santykiams su Rusija.
„Ryžtingumas patirti ekonominę žalą dėl tam tikro politinio tikslo rodo, kad tu esi rimtas. Ir dėl to, jei Lietuvai reikėtų rinktis vieningą poziciją, patarimas būtų premjerui nustoti reaguoti į savo rinkėjus ir pradėti kalbėti taip, kaip derėtų valstybės vadovui“, – įsitikinęs V. Vobolevičius.
Valdžia savo bei tarptautinei visuomenei išsako skirtingą nuomonę ir dėl būtinybės stiprinti krašto apsaugą bei skirti jai daugiau lėšų.
D. Grybauskaitė teigia, kad palaipsniui „turėsime palaipsniui ne tiktai prašyti ir laukti, kad kažkas mus apgintų, bet investuoti į savo gynybą taip pat ir patys.“ „Finansavimas, kuris yra skirtas mūsų krašto apsaugai, yra pakankamas, kiek informavo krašto apsaugos ministras, nes kol kas jokių papildomų veiksmų iš Krašto apsaugos ministerijos nėra numatyta“, – anksčiau pasisakė A. Butkevičius.
V. Laučius galvoja, kad, jei valstybės vadovai, politikai, esantys valdžioje mano, kad Lietuvai užtenka tokio gynybos biudžeto, koks jis yra, tuomet tenka konstatuoti, kad valstybė neturi normalios gynybos politikos.
„Idėją Lietuvos teritorijoje dislokuoti raketas „Patriot“, jeigu taip apsispręstų Lietuvos vadovybė, prezidentė įvertino santūriai, esą tai spręs ne politikai, o specialistai ir NATO partneriai. O premjeras buvo kategoriškesnis“, – A. Butkevičiaus žodžius, kad tokia sistema šiuo metu nebūtina, prisimena politologas.
Politikų pasisakymai naudingi propagandai
Politologai daro išvadą, kad toks skirtingas valdžios žmonių kalbėjimas Ukrainos įvykių ir Krymo okupacijos fone turi savo kainą, nes informacija paplinta ne tik šalies viduje, bet ir užsienio valstybėse, tuo neabejotinai pasirūpina tų šalių propagandininkai. Kita vertus, tai nekuria Lietuvos, kaip stabilios ir patikimos šalies įvaizdžio.
„Yra tokio elgesio kaina, kadangi Lietuva, ne be Rusijos žiniasklaidos priemonių pagalbos, atrodo kaip šiek tiek šizofreniška valstybė: prezidentė sako viena, premjeras sako kita – tai yra platinama įvairiais informacijos kanalais“, – tvirtina V. Vobolevičius.
