Apie tai ir dar daugiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Seimo narys, Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas.
Po Miuncheno saugumo konferencijos atrodo, kad D. Trumpo pasiuntiniai dalį europiečių nukratė elektrošoku. Pone Pavilioni, koks jums susidarė įspūdis, ar dalis europiečių išsigando po aiškios amerikiečių retorikos?
Ž. Pavilionis: Aš neužmiršiu paskutinio sakinio, kurį kongresmenai pasakė jau su džinsais, su megztukais, lipdami į lėktuvą, kai jau išgirdo visas mūsų raudas, kad gal nereikėjo taip pasakyti. Jie pasakė taip: pasakyk tu mums, Žygi, ar reikėjo laukti tokių kalbų, praėjus trims metams po invazijos Ukrainoje jūs tik dabar atsibudote?
Olafas Scholzas tik ką Europos Vadovų Taryboje stabdė skolinimąsi gynybai, pats savo rankutėmis stabdė gynybos procentą, kuris, palyginus su Vokietijos gebėjimu ir potencialu yra niekinis. Aišku, tai, kad europiečiai susitiko Paryžiuje yra labai daug, galų gale supratome. Bet net ir skaičiais skaičiuojant: rusai turi 200 brigadų, ukrainiečiai 100, mes, visi kartu sudėjus – 80. Tai jeigu ukrainiečių nepriimam į NATO, tai atsiprašau, taigi nukariaus iki to paties Paryžiaus, kuris susirinko ir mąstė, ką pagaliau pradėt daryt.
O jums, pone Jeglinskai, kaip pasirodė, ar europiečiai suvokia tą grėsmę, ar mes vis dar tik gražiai kalbame?
G. Jeglinskas: Paradoksaliai, nors J. D. Vance‘o kalba nebuvo apie tą kietąjį saugumą, nebuvo apie Rusiją ar Kiniją, bet prieš pat ją Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė savo kalbą ir jos ambicingiausias dalykas buvo fiskalinės drausmės pakto atlaisvinimas ir bus galima skolintis, bet bus daug visokių išlygų, t. y. jokios ambicijos nebuvo. Tai parodo Europos Sąjungos požiūrį į gynybą. Aš manau, kad tai, kas įvyko Miunchene, buvo neišvengiama, nemanau, kad tai buvo nelaukta, turėjome miegoti pastaruosius 10 metų, kad nežinotume, kokia bus žinia.
Pagalvokime, kas buvo pirmosios D. Trumpo kadencijos metais, jis gąsdino, nediplomatiškai kalbėdavo, jis išsireikalavo tam tikrų šalių NATO formate gynybos išlaidų padidėjimo, bet tokio tikro lūžio neįvyko. Ir dabar gal tokios retorikos mums ir reikia, gal reikia tikro gąsdinimo, kad mes pagaliau prabustume. Kai kurie politologai galvoja, kad Amerika atsitraukia, niekur ji neatsitraukia, Aljansas gyvuoja, manau, kad jis yra stipresnis nei bet kada. Jis veikė, veikia ir veiks. Todėl reikia mažiau panikuoti, o daryti tai, ką galime daryti: investuoti į gynybą, remti Ukrainą ir stiprinti transatlantinį ryšį.
50 proc. pajėgų – nepasirengusios, ką tai reiškia, popierinės jos?
G. Jeglinskas: Ne, yra vienetas, tarkim brigada ar divizija, o 50 proc. reiškia, kad yra tik pusė žmonių, pusė reikalingų atsargų, tik pusė ginkluotės veikia. Tai reiškia, kad reikia dvigubinti dalykus, dvigubinti biudžetą ir, aišku, kad tai užims laiko. Mes patys suprantame, kad yra kosmosas iki 2030 m. sukurti diviziją.
Taip, mes paskirsime tuos milijardus, nusipirksime technologijų ir ginkluotės, bet yra visas personalo ruošimo klausimas, infrastruktūros plėtra, atsargų pirkimas, pasaulinės gynybos pramonės neįgalumas. Tai yra ilgalaikis procesas. Ypač tokioms šalims kaip Lietuva personalas, karys yra esmė, nes jeigu neturėsim, kas šaudo, tai ir ta ginkluotė bus bevertė.
Ž. Pavilionis: Bet kartais tai nėra vien pinigai. Pavyzdžiui, mūsų sprendimas dėl prieštankinių minų. Jeigu šiandien politikai pasiūlytų sprendimą, manau, mes jį paremtume Seime, tai ko jūs bijot? Yra žymiai geriau užminuoti tą mūsų pasienį, kad rusai mirtų ant mūsų sienų, o ne mūsų vaikai žūtų nuo kulkų. Tai priimkim tą sprendimą, ko čia delsiam. Ir tai būtų dar vienas įrodymas, kad Lietuva ne tik mala liežuviais, bet ir daro.
Visą pokalbį, kuriame dalyvavo ir Leonardas Marcinkevičius, rasite straipsnio pradžioje.
.jpg)
