D. Trumpas socialiniame tinkle teigė: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd. JAV dolerių karui, kurio neįmanoma laimėti“.
„Politico“: Schozlas įtūžo ir kritikus išvadino „antipatriotiniais provincijos asilais“
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per privačią vakarienę su koalicijos biudžeto įstatymų leidėjais neva pavadino savo grindžiamos politikos Ukrainos atžvilgiu kritikus „antipatriotiniais provincijos asilais“, rašo POLITICO.
Kaip teigiama leidinyje, šis pareiškimas esą buvo išsakytas 2024 m. sausio mėnesį kanceliarijos biure, esančiame Berlyne.
Vakarienės metu esą parlamento nariai vis labiau spaudė O. Scholzą didinti karinę paramą Kyjivui, o kritikai kaltino jį per dideliu neryžtingumu dėl ginklų tiekimo.
Pasak Vokietijos Bundestago nario Sebastiano Schäferio, kuris atkreipė visuomenės dėmesį į šį incidentą, kancleris O. Scholzas prarado kantrybę, kai jam buvo papriekaištauta dėl Vokietijos teikiamos pagalbos Ukrainai.
Kitaip tariant, O. Scholzo įtūžį išprovokavo kitų politikų priekaištai dėl vangios paramos Ukrainai, o emocingą išsireiškimą esą lėmė dar ir patiriamas nuolatinis spaudimas siųsti daugiau ginklų Kyjivui, įskaitant tolimojo nuotolio raketas „Taurus“.
Visgi vyriausybės atstovas spaudai tikino, kad tokie kaltinimai O. Scholzui yra „absurdiški“.
Švedijos premjeras: karo Ukrainoje baigtis lems Europos saugumą daugeliui metų į priekį
Trečiadienį Švedijos ministras pirmininkas pareiškė, kad karo Ukrainoje baigtis daugeliui metų paveiks Europos saugumą.
Jis tai sakė po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skubiai sušaukto susitikimo su 19-os Europos šalių lyderiais, kurie stengiasi reaguoti į šokiruojančius Vašingtono politikos pokyčius.
„Kalbant apie Ukrainą, Europa ir pasaulis šiuo metu yra kryžkelėje. Tai, kaip baigsis karas prieš Ukrainą, paveiks visos Europos saugumą ir suformuos jį ateinančioms kartoms", – per spaudos konferenciją Stokholme sakė ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas.
„Mes į tai žiūrime labai labai rimtai“, – sakė U. Kristerssonas ir pridūrė, kad atėjo „neapibrėžti laikai, be jokios abejonės“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pribloškė Europos Sąjungą, pareiškęs, kad Rusijai beveik trejus metus tęsiant karą su Ukraina yra pasirengęs atnaujinti diplomatiją su Vladimiru Putinu ir aptarti provakarietiškos šalies likimą per Europos ir Kyjivo galvas.
Žurnalisto paklaustas apie D. Trumpą, pavadinusį Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi“, U. Kristerssonas atsakė, kad tai „neteisingas“ apibūdinimas.
„V. Zelenskis yra demokratiškai išrinktas prezidentas. Manau, niekas nenori rinkimų labiau nei Ukraina, nes rinkimai reikštų, kad Ukrainoje yra taika ir jie vėl gali valdyti savo šalį", – sakė premjeras.
U. Kristerssonas taip pat pabrėžė, kad Europa turi persiginkluoti. „Po tam tikros taikos Ukrainoje turės būti radikalus persiginklavimas, kad būtų patenkinti Ukrainos ir Europos poreikiai“, – sakė jis.
Rusų bepilotis orlaivis atakavo kaimą Zaporižios srityje, sužeistas civilis
Rusų dronas smogė Kamianskės kaimui netoli Zaporižios. Vienas žmogus buvo sužeistas.
Tai „Telegram“ kanale parašė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, praneša „Ukrinform“.
„Priešo dronas smogė privačiam sektoriui Vasylivkos rajono Kamianskės kaime“, – informavo pareigūnas.
Pažymima, kad buvo sužeistas 54 metų vyras. Jis nuvežtas į ligoninę.
Anksčiau buvo pranešta, kad Zaporižios mieste ir srityje paskelbtas oro pavojus. Oro pajėgos perspėjo apie dronų ataką. Buvo girdėti, kad dirba oro gynyba.
O. Scholzas: tai, kad D. Trumpas vadina V. Zelenskį diktatoriumi, yra neteisinga ir pavojinga
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pavadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi yra „neteisingas ir pavojingas“.
„Tiesiog neteisinga ir pavojinga neigti prezidento Zelenskio demokratinį teisėtumą“, – naujienų leidiniui „Der Spiegel“ sakė O. Scholzas ir pridūrė, kad V. Zelenskis yra išrinktas valstybės vadovas.
„Tai, kad rinkimai deramai negali būti surengti karo metu, atitinka Ukrainos Konstitucijos ir rinkimų įstatymų reikalavimus“, – sakė Vokietijos kancleris.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas.
JAV viceprezidentas įspėjo Zelenskį: pasigailėsite
JAV viceprezidentas J. D. Vance'as trečiadienį įspėjo Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad dėl blogų išsireiškimų apie JAV vadovą Donaldą Trumpą vėliau gali tekti gailėtis, rašo „dailymail.co.uk“.
J. D. Vance'as apie tai žiniasklaidai kalbėjo iškart po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino D. Trumpą gyvenant Rusijos sukurtoje „dezinformacijos erdvėje“.
„Manymas, kad Zelenskis pakeis prezidento [D. Trumpo] nuomonę, apie jį atsiliepiant netinkamai žiniasklaidoje, visi, kurie pažįsta prezidentą [D. Trumpą], pasakys, kad tai yra siaubingas būdas dirbti su šia administracija“, – teigė J. D. Vance'as.
JAV viceprezidento teigimu, V. Zelenskis gavo „blogą patarimą“, kaip reikėtų bendrauti su naująja Vašingtono administracija.
Vokietijos ministrė D. Trumpui: absurdiška vadinti V. Zelenskį diktatoriumi
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock trečiadienį „absurdišku“ pavadino JAV prezidento Donaldo Trumpo pareikštą Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio apibūdinimą, kad jis yra diktatorius.
„Jei pažvelgsite į realų pasaulį, užuot tiesiog skelbęs žinutes, suprasite, kam Europoje tenka gyventi diktatūros sąlygomis: žmonėms Rusijoje, žmonėms Baltarusijoje“, – interviu transliuotojui ZDF sakė A. Baerbock.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis.
Norvegijos premjeras: Trumpas nori, kad laimėtų Putinas
Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Støre pareiškė, kad nėra jokio pagrindo vadinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi, praneša NRK, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“.
Trečiadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino V. Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis
„Manau, kad tai visiškai nepagrįsta. Jis – didžiule balsų daugumą išrinktas prezidentas, kurį plataus masto karas užklupo jo kadencijos viduryje“, - sakė Norvegijos vyriausybės vadovas, komentuodamas Baltųjų rūmų šeimininko žodžius.
Premjerą palaikė ir opozicija.
„Tai pavojinga ir akivaizdžiai melaginga iš prezidento Trumpo pusės. Liūdna suvokti, kad anapus Atlanto beveik nebeliko bendrų vertybių. Dabar aišku, jog Trumpas nori, kad laimėtų Putinas", – sakė Liberalų partijos lyderė Guri Melby.
„Vienintelis teisingas sprendimas Norvegijai dabar – stiprinti paramą Ukrainai, modernizuoti mūsų pačių gynybą ir užmegzti glaudesnius ryšius su Europa“, – pridūrė ji.
Į Ukrainą iš okupacijos pavyko grąžinti dar 15 vaikų
Įgyvendinant Ukrainos prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ pavyko grąžinti iš okupacijos 15 ukrainiečių vaikų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė iniciatyvos „Bring Kids Back UA“ operacijų direktorė, Prezidento biuro vadovo patarėja Darija Zarivna, rašo „Ukrinform“.
„Įgyvendinant Ukrainos prezidento iniciatyvą „Bring Kids Back UA“ pavyko grąžinti 15 ukrainiečių vaikų, kurie buvo okupacijoje ir kurių šeimos patyrė persekiojimą ir spaudimą“, – pažymėjo D. Zarivna.
Anot pareigūnės, tarp išgelbėtųjų – šeima, kurios motina atsisakė gauti rusiškus dokumentus, todėl jai buvo grasinama, kad jos vaikai bus atimti, be to, ji buvo verčiama leisti juos į rusišką mokyklą. Trys 17-mečiai vaikinai, gavę šaukimus į Rusijos kariuomenę, pabėgo, o vieną iš jų okupantai netgi pagrobė ir prievarta pristatė į karinį komisariatą. Mažas berniukas darželyje patyrė skaudžias patyčias tik todėl, kad buvo ukrainietis, o per karą gimusiam kūdikiui rusai beveik pusantrų metų nesuteikė medicininės pagalbos, nes jo motina reikalavo ukrainietiškos pažymos. Dar du vaikai, netekę motinos, atsidūrė Rusijos prieglaudoje, kur buvo ruošiami įvaikinimui į rusų šeimas, pasakojo D. Zarivna.
„Ačiū „Save Ukraine“ už pagalbą organizuojant šią gelbėjimo misiją ir už tai, kad ukrainiečių vaikai pagaliau grįžo į savo šeimas. Mes nesustosime, kol visi Ukrainos vaikai bus namuose, saugūs, šalia tų, kurie juos myli“, – patikino Prezidento biuro vadovo patarėja.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 6 d. iš laikinai okupuoto Krymo pavyko grąžinti dar aštuonis neteisėtai išvežtus ukrainiečių vaikus.
Nuo Rusijos sukelto plataus masto karo pradžios iki sausio pabaigos pavyko grąžinti 1 037 neteisėtai išvežtus ukrainiečių vaikus, iš jų daugiau nei 450 – pernai.
Pasak Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos, su vaikais laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose dirba Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai.
G. Nausėda siūlo 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Kyjivo narystei ES
Prezidentas Gitanas Nausėda Europos Sąjungos (ES) lyderiams siūlo 2030-ųjų sausio 1-ąją numatyti kaip „orientacinę datą“ Ukrainos narystei Bendrijoje.
„Pateikiau tokį pasiūlymą, kad turėtų būti nustatytas orientacinė data Ukrainos narystės ES, pasiūliau konkrečią datą 2030 sausio 1 dieną. Tai yra realistiškas tikslas ir svarbiausia, kad Ukrainos narystė ES yra mūsų rankose ir mes tikrai rezultatui turime šimtaprocentinės įtakos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
„Tuo tarpu Ukrainos narystė NATO, žinoma, priklauso ne tik nuo pačios ES sprendimo, bet taip pat ir nuo kitų Aljanso narių sprendimo“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sako, jog priimti sprendimus dėl karių siuntimo į Ukrainą dar per anksti
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog dar per anksti priimti sprendimus dėl karių siuntimo į Ukrainą.
„Manau, kad šitam sprendimui susifermentuoti tikrai yra per ankstyvas etapas. Taip, tokios diskusijos vyksta, bet galimi labai įvairūs formatai“, – trečiadienį žurnalistams teigė jis.
Taip šalies vadovas kalbėjo Europos sąjungininkams šią savaitę susiginčijus dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sakė, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę dislokuoti britų pajėgas taikai palaikyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį vienam regioniniam laikraščiui sakė, kad nors Paryžius „nesiruošia siųsti į frontą sausumos pajėgų, kurios dalyvautų konflikte Ukrainoje“, jis svarsto galimybę siųsti „ekspertus ar net ribotą karių skaičių“ į nekonfliktines zonas, siekiant konsoliduoti ir sustiprinti Ukrainą.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“.
D. Trumpas: V. Zelenskis yra „diktatorius be rinkimų“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pavadino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį „diktatoriumi be rinkimų“.
„Diktatorius be rinkimų – Zelenskiui geriau paskubėti, kitaip jis nebeturės šalies“, – savo socialiniame tinkle „Truth Social“ pareiškė D. Trumpas.
V. Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų gegužę.
Šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį.
Karo padėtis Ukrainoje galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
Putino kalbos apie naują puolimą Ukrainoje nustebino ukrainiečius: „Buvo žvalgybinė grupė, jie sunaikinti“
Ukrainos pasienio tarnyba anksčiau nepatvirtino informacijos apie Rusijos puolimą iš Kursko srities.
Ukrainos valstybinė pasienio tarnyba nepatvirtina informacijos apie Rusijos karių įžengimą į Sumų srities teritoriją iš Rusijos pusės, pranešė agentūra BBC Ukrainos tarnybai.
Anksčiau Vladimiras Putinas sakė, kad, jo duomenimis, „puolimas vyksta palei visą kontakto liniją“ ir kad Rusijos kariškiai kirto Ukrainos sieną iš Kursko srities pusės.
Kyjivas trečiadienį paneigė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius apie sausumos ataką iš Kursko srities į Ukrainą.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos įžengė į Ukrainos teritoriją iš Kursko srities. Tai buvo diversinė žvalgybos grupė, ji buvo sunaikinta“, ‒ sakė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenko.
„Putino informacija apie didelio masto Rusijos puolimą yra melas“, – sakė už kovą su dezinformacija atsakingas pareigūnas Andrijus Kovalenka, kuris pridūrė, kad Rusijos žvalgybos dalinys bandė kirsti sieną, bet buvo sunaikintas.
„Šiuo metu nėra Rusijos karių, galinčių vykdyti plataus masto puolimą Ukrainos teritorijoje“, – sakė jis.
Putinas: kariai įsiveržė į Ukrainą
Rusijos vadovas kiek anksčiau tvirtino, kad rusų kariai įsiveržė į Ukrainą.
„Prieš valandą man pranešė, kad naktį 810-osios brigados kovotojai kirto Rusijos Federacijos ir Ukrainos sieną ir įžengė į priešo teritoriją“, – sakė V. Putinas per televiziją.
Ši brigada, kaip pranešė valstybinė žiniasklaida, buvo dislokuota Rusijos Kursko srityje netoli sienos su Ukrainos Sumų regionu.
Su Ukrainos kariuomene susijusi interneto svetainė „DeepState“ taip pat teigė, kad ta brigada ten kovoja.
Tai būtų pirmas sausumos puolimas šioje srityje nuo 2022-ųjų.
Maskvos kariai puolė Sumų regioną plataus masto karo pradžioje, bet po šešių savaičių pasitraukė.
V. Putinas kalba apie naują sausumos puolimą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad rusų karių brigada praėjusią naktį įžengė į Ukrainos teritoriją, taip leisdamas suprasti, kad surengtas naujas sausumos puolimas Sumų regione.
„Prieš valandą man pranešė, kad naktį 810-osios brigados kovotojai kirto Rusijos Federacijos ir Ukrainos sieną ir įžengė į priešo teritoriją“, – sakė V. Putinas per televiziją.
Ši brigada, kaip pranešė valstybinė žiniasklaida, buvo dislokuota Rusijos Kursko srityje netoli sienos su Ukrainos Sumų regionu.
Kyjivas šios informacijos dar nekomentavo.
V. Putinas sako gerai vertinantis JAV ir Rusijos derybas
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Saudo Arabijoje vykusias Vašingtono ir Maskvos derybas vertina gerai, ir pavadino jas pirmuoju žingsniu siekiant atkurti santykius su JAV.
„Buvau informuotas (apie derybas). Vertinu jas gerai, yra rezultatas“, – sakė V. Putinas dronų gamykloje Sankt Peterburge.
„Mano nuomone, žengėme pirmą žingsnį, kad atnaujintume darbą įvairiose abipusių interesų srityse“, – kalbėjo jis.
Ukraina neturi žemės turtų, kurių pelną jau skaičiuoja Trumpas ‒ „Bloomberg“
Ukrainos valdžios institucijų deklaruojamų milžiniškų retųjų žemių metalų atsargų nepatvirtina JAV geologijos tarnyba ir jų nėra visose žinomose pasaulio naudingųjų iškasenų duomenų bazėse, rašo „Bloomberg“ ekspertas Javieras Blasas.
Po derybų su Rusija JAV valstybės sekretorius Rubio lankėsi JAE
Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Marco Rubio trečiadienį susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentu.
Vizitu JAE jis užbaigė savo kelionę po užsienį, kurios metu buvo Saudo Arabijoje surengtos aukščiausio lygio Jungtinių Valstijų ir Rusijos pareigūnų derybos.
M. Rubio susitikimas su JAE valdovu šeichu Mohammedu bin Zayedu al Nahyanu (Mohamedu bin Zajedu Nahjanu) vyko tuo metu, kai JAV taip pat bando užtikrinti netvirtas paliaubas Gazos Ruože tarp Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“.
M. bin Zayedas al Nahyanas pareiškė M. Rubio, kad Abu Dabis nepritaria palestiniečių perkėlimui iš Gazos Ruožo, kaip planavo JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pranešė oficialioji žiniasklaida.
Šeichas Mohammedas „patvirtino tvirtą JAE poziciją, kuria atmetami bet kokie bandymai išstumti palestiniečių žmones iš jų žemės“, pranešė JAE naujienų agentūra WAM.
JAE prezidentas „pabrėžė, kad Gazos atkūrimas turi būti susietas su keliu, vedančiu į visapusišką ir ilgalaikę taiką, pagrįstą dviejų valstybių sprendimu“, teigė WAM.
D. Trumpo administracija, kuri atmeta bet kokį „Hamas“ vaidmenį palestiniečių teritorijoje ateityje, ragina arabų šalis, kurios griežtai prieštarauja bet kokiam palestiniečių perkėlimui, pasiūlyti alternatyvų tokiam planui.
D. Trumpas pasiūlė daugiau kaip 15 mėnesių trunkančio karo su Izraeliu nuniokotą Gazos Ruožą perduoti JAV kontrolei, o 2,4 mln. jo gyventojų, daugiausia kaimyninėje Jordanijoje ir Egipte, perkelti į kitas šalis.
JAE – galima derybų dėl Ukrainos vieta
JAE, kurie D. Trumpo pirmosios kadencijos metu 2020-aisiais diplomatiškai pripažino Izraelį, taip pat buvo svarbūs kaip tarpininkai keičiantis belaisviais tarp Rusijos ir Ukrainos.
Susitikime, kuris truko maždaug 30 minučių, dalyvavo ir JAE užsienio reikalų ministras šeichas Abdullah bin Zayedas al Nahyanas.
Pirmadienį su šeichu Mohammedu susitiko Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JAE ir Saudo Arabija yra aptariamos kaip galimos taikos derybų, kuriomis siekiama užbaigti karą Ukrainoje, vietos.
Saudo Arabija taip pat minima kaip galima D. Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimo vieta, o tai būtų potenciali diplomatinė paspirtis Saudo Arabijos sosto įpėdiniui Mohammedui bin Salmanui (Mohamedui bin Salmanui), karalystės faktiniam valdovui.
Karo Ukrainoje trečiosios metinės minimos pirmadienį.
Lyderiai susitiko su M. Rubio Abu Dabio konferencijų centre, kuriame šią savaitę vyksta kas dvejus metus rengiama Tarptautinė gynybos paroda ir konferencija, kurioje tiek Ukraina, tiek Rusija eksponuoja ginklus, nors Maskvai dėl karo taikomos Vakarų sankcijos.
Rusijos pinigai toliau plūsta į sparčiai augančią Dubajaus nekilnojamojo turto rinką. Kasdieniai skrydžiai tarp JAE ir Maskvos – gelbėjimosi ratas ir bėgantiems nuo karo prievolės, ir Rusijos elitui. Į JAE, autokratiškai valdomą septynių Arabijos pusiasalyje esančių emyratų federaciją, yra pabėgusių ir ukrainiečių.
M. Rubio taip pat lankėsi Abraomo šeimos namuose Abu Dabyje, kuriuose yra katalikų bažnyčia, žydų sinagoga ir islamo mečetė.
Zelenskis atvykusiam Trumpo pasiuntiniui pateikė pasiūlymą be užuolankų
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė specialiajam Donaldo Trumpo pasiuntiniui Keithui Kelloggui pasivaikščioti Kyjivo gatvėmis ir pasikalbėti su miesto gyventojais, rašo BBC.
K. Kelloggas į Kyjivą atvyko trečiadienį ryte.
V. Zelenskis pareiškė, kad „labai svarbu, jog jis pats vaikščiotų Kyjivo gatvėmis, kitais miestais“, kad pamatytų tikrąją padėtį ir išsklaidytų Rusijos skleidžiamą dezinformaciją.
„Noriu, kad jis pats viską pamatytų, o tada kalbėtųsi su žmonėmis apie tai, ar jie pasitiki savo prezidentu, ar pasitiki Putinu“. V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad K. Kelloggas turėtų paklausti ukrainiečių pačių apie D. Trumpą, ką jie galvoja po prezidento komentarų.
V. Zelenskis pridūrė, kad yra „pasirengęs kartu su K. Kelloggu vykti į fronto liniją“, kad jis galėtų pasikalbėti su Ukrainos kariškiais.
Zelenskis sako norintis užbaigti karą šiemet
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė norįs iš Vakarų partnerių gauti tvirtas saugumo garantijas, kurios leistų karą su Rusija užbaigti šiemet.
„Norime saugumo garantijų šiais metais, nes norime užbaigti karą šiais metais“, – sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive, praėjus dienai po JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybų Saudo Arabijoje, į kurias Ukraina nebuvo pakviesta.
Zelenskis apie JAV reikalavimus mainais už pagalbą: „Negaliu parduoti mūsų šalies“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad negali parduoti Ukrainos, rašo „Sky news“.
Spaudos konferencijoje trečiadienį V. Zelenskio buvo klausiama apie tai, kad jis atsisakė Donaldo Trumpo pasiūlymo, pagal kurį JAV galėtų pasiimti dalį Ukrainos retųjų žemių iškasenų.
„Aš saugau Ukrainą“, – sako jis.
„Negaliu parduoti mūsų šalies“, – priduria V. Zelenskis.
V. Zelenskis sako, kad Amerikos reikalavimai dėl 500 mlrd. dolerių vertės naudingųjų iškasenų grąžinimo yra „ne rimtas pokalbis“, tačiau sako, kad dirbs prie „rimto dokumento“, jei jame bus numatytos saugumo garantijos.
Paklaustas apie tai, kas Ukrainai užtikrintų geriausias garantijas, V. Zelenskis sako, kad „NATO yra stipriausia garantija“.
Zelenskis rėžė Trumpui: jis gyvena dezinformacijos burbule
Donaldas Trumpas gyvena „dezinformacijos burbule“, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. D. Trumpas anksčiau apkaltino Ukrainą pačią pradėjus karą, rašo „Sky news“.
Kalbėdamas spaudos konferencijoje trečiadienį V. Zelenskis pareiškė, kad mato „daug dezinformacijos“ iš Rusijos.
„Su visa pagarba prezidentui Donaldui Trumpui kaip lyderiui.... jis gyvena šioje dezinformacijos erdvėje“, – sako jis.
Griežta Zelenskio žinutė po rusų derybų su JAV: Rusiją valdo patologiniai melagiai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos lyderiai yra „melagiai“, taip juos pavadindamas po praėjusią naktį įvykdyto dronų antpuolio ir prieš tai Saudo Arabijoje surengto Rusijos ir JAV pareigūnų susitikimo.
„Niekada negalima pamiršti, kad Rusiją valdo patologiniai melagiai – jais negalima pasitikėti ir jiems turi būti daromas spaudimas. Taikos labui“, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Europos Sąjunga patvirtino naujas sankcijas Rusijai
Europos Sąjungos (ES) ambasadoriai trečiadienį susitarė dėl naujų sankcijų Maskvai, įskaitant draudimą importuoti rusišką aliuminį, pranešė bloko diplomatai.
ES užsienio reikalų ministrai oficialiai patvirtins sankcijų paketą pirmadienį, kai bus minimos trečiosios rusų invazijos į Ukrainą metinės.
Tai jau šešioliktas sankcijų paketas, ES paskelbtas Rusijai nuo 2022-ųjų vasario.
Zelenskis: dėl Rusijos smūgių 160 tūkst. Odesos gyventojų liko be šildymo ir elektros
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad dėl Rusijos smūgių pietiniame Odesos uostamiestyje šią naktį dešimtys tūkstančių ukrainiečių liko be šildymo ir elektros.
„Dabar mažiausiai 160 tūkst. Odesos gyventojų neturi šildymo ir elektros. Trylika mokyklų, vaikų darželis ir kelios ligoninės taip pat liko be elektros ir šildymo“, – teigiama jo pareiškime socialiniame tinkle.
Į Kyjivą atvyko specialusis Trumpo pasiuntinys: susitiks su Zelenskiu, žada išklausyti
Trečiadienį į Kyjivą atvyko specialusis JAV pasiuntinys Keithas Kelloggas, rašo „Kanal 24“.
Jį pasitiko JAV ambasadorė Ukrainoje Brigid Brink.
Į Kyjivą jis iš Lenkijos atvyko traukiniu.
Trečiadienį jis turėtų susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, praneša „Sky news“.
„Gera vėl grįžti į Kyjivą“, – teigė jis.
Susitikimas vyks praėjus vos dienai po JAV ir Rusijos derybų Saudo Arabijoje.
„Manęs laukia nuostabios derybos su prezidentu Zelenskiu“, – pridūrė jis.
„Mes ketiname išklausyti“, – teigė K. Kelloggas.
Įvertino JAV ir Rusijos derybas: Lavrovas pokalbyje atsakomybę už karą permetė Ukrainai ir Vakarams
Per JAV ir Rusijos derybas Saudo Arabijoje Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsakomybę už karą permetė Ukrainai, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“.
Anot analitikų, S. Lavrovas iš esmės pakartojo Kremliaus propagandinę gaidelę, kur Ukraina kaltinama dėl karo priežasčių, tariamos NATO plėtros ir esą diskriminuojamų rusakalbių Ukrainoje. ISW teigimu, derybų metu Rusijos delegacija pareiškė, kad būtina spręsti šias tariamas problemas.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad šie pareiškimai yra platesnės Kremliaus informacinės kampanijos dalis, kuria bandoma parodyti Rusijos invaziją į Ukrainą kaip priverstinį atsaką. Maskva siekia pateisinti savo agresiją, nutylėdama tikrąsias karo priežastis.
„Tokiais pareiškimais neigiamas faktas, kad V. Zelenskis kandidatavo ir pradėjo eiti pareigas su šūkiu užbaigti vykstantį konfliktą ir kad prezidento kadencijos pradžioje bandė derėtis su V. Putinu, o V. Putinas atsisakė sustabdyti nuolatinius savo marionečių vykdomus Minsko susitarimų sąlygų pažeidimus“, – sako analitikai.
S. Lavrovas taip pat pakartojo V. Putino reikalavimus, tarp kurių – Ukrainos neutralumas, atsisakymas stoti į NATO, Ukrainos kariuomenės dydžio apribojimas ir faktinis Ukrainos vyriausybės nušalinimas nuo valdžios. S. Lavrovas neigė Rusijos atsakomybę už tyčinius ir daugelį metų trunkančius bandymus sunaikinti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
ISW pabrėžė, kad S. Lavrovas sąmoningai sumenkino Rusijos smūgių Ukrainai mastą.
Rusija ir JAV paskirs derybininkus dėl karo Ukrainoje nutraukimo
Rusija ir Jungtinės Valstijos po derybų, kurias Kyjivas sukritikavo kaip kalbas apie karą Ukrainoje nedalyvaujant ukrainiečiams, susitarė sudaryti grupes, kurios derėtųsi dėl karo šioje šalyje užbaigimo.
Vašingtonas pažymėjo, kad po pirmųjų aukšto lygio oficialių Vašingtono ir Maskvos derybų nuo 2022-aisiais prasidėjusios invazijos į Ukrainą Europos šalys kada nors turės sėsti prie derybų stalo.
Kai kurie Europos lyderiai, sunerimę dėl pasikeitusios prezidento Donaldo Trumpo vykdomos JAV politikos Rusijos atžvilgiu, baiminasi, kad Vašingtonas padarys rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašys žemyno saugumo susitarimą, sudarydamas panašų kaip Šaltojo karo laikais susitarimą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė sprendimą nepakviesti jo šalies į Rijade vykusį susitikimą, kuris truko daugiau nei keturias valandas.
Jis pareiškė, kad bet kokios derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą jo šalyje, turėtų būti sąžiningos, o jose turėtų dalyvauti Europos šalys, įskaitant Turkiją, kuri pasisiūlė surengti derybas.
„Tai tik pakurstys Putino apetitą“, – naujienų agentūrai AFP sakė aukšto rango pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kalbėdamas apie derybų pradžią be Ukrainos.
D. Trumpas teigė, kad po derybų Rijade yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą.
„Manau, kad turiu galią užbaigti šį karą, ir manau, kad sekasi labai gerai“, – antradienį žurnalistams savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje sakė D. Trumpas.
Jis taip pat priekaištavo Kyjivui, kad jis skundžiasi negavęs pakvietimo į derybas Saudo Arabijoje.
„Šiandien išgirdau: „O, na, mes nebuvome pakviesti“. Na, jūs ten buvote trejus metus (...) Jums nereikėjo to pradėti. Galėjote susitarti“, – teigė jis.
„Išgirdome vieni kitus“
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį susitikę Rijade nusprendė paskirti grupes, kurios derėsis dėl karo Ukrainoje užbaigimo, pranešė JAV valstybės departamentas.
Vašingtonas pridūrė, kad šalys taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“, skirtą JAV ir Rusijos santykių dirgikliams šalinti ir pažymėjo, kad šalys sukurs pagrindą būsimam bendradarbiavimui.
Prezidento Vladimiro Putino patarėjas užsienio reikalams Jurijus Ušakovas patvirtino derybų grupių paskyrimą, tačiau teigė, kad sunku pasakyti, kad įvyks numanomas D. Trumpo ir V. Putino susitikimas.
D. Trumpas pareiškė, kad tikriausiai iki mėnesio pabaigos susitiks su V. Putinu, tačiau konkrečių detalių nepateikė.
Rijado derybos reiškia diplomatinį perversmą Maskvai, kuri trejus metus buvo izoliuota ankstesnės JAV administracijos, kuriai vadovavo Joe Bidenas (Džo Baidenas).
Maskvos derybininkas ekonomikos klausimais derybose su Vašingtonu Kirilas Dmitrijevas teigė, kad Vakarų šalių bandymai izoliuoti Rusiją „akivaizdžiai žlugo“.
Mes ne tik klausėmės, bet ir išgirdome vieni kitus, ir turiu pagrindo manyti, kad Amerikos pusė geriau suprato mūsų poziciją“, – žurnalistams sakė derybose dalyvavęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Diplomatas veteranas pažymėjo, kad Rusija prieštarauja bet kokiam NATO šalių karių dislokavimui Ukrainoje, kuris būtų galimų paliaubų dalis.
Šią savaitę Europos sąjungininkai susiginčijo dėl taikdarių siuntimo į Ukrainą.
Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris (Kiras Starmeris) sakė, kad yra pasirengęs apsvarstyti galimybę dislokuoti britų pajėgas taikai palaikyti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) antradienį vienam regioniniam laikraščiui sakė, kad nors Paryžius „nesiruošia siųsti į frontą sausumos pajėgų, kurios dalyvautų konflikte Ukrainoje“, jis svarsto galimybę siųsti „ekspertus ar net ribotą karių skaičių“ į nekonfliktines zonas, siekiant konsoliduoti ir sustiprinti Ukrainą.
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) pareiškė, kad diskusijos dėl taikos palaikymo pajėgų siuntimo į Ukrainą vyksta „visiškai per anksti“.
E. Macronas sakė, kad trečiadienį surengs naujas derybas „su keliomis Europos ir ne Europos valstybėmis“.
Rusija išdėstė kai kuriuos savo požiūrius į būsimas derybas dėl kovų Ukrainoje nutraukimo ir tvirtino, kad norint užbaigti karą reikia pertvarkyti Europos gynybos sutartis.
Maskva seniai ragina išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos, laikydama Aljansą prie savo sienų egzistencine grėsme.
Prieš įsiverždama į Ukrainą 2022-ųjų vasarį Maskva reikalavo, kad NATO pasitrauktų iš Vidurio ir Rytų Europos.
„Nepakliūkime į jų spąstus“, – socialiniame tinkle „X“ M. Rubio sakė Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas), įspėdama, kad Rusija bando suskaldyti Vakarus.
Ji pridūrė, kad taiką galima pasiekti Ukrainos sąlygomis.
M. Rubio antradienį informavo pagrindinius Europos ministrus apie Rijado derybas ir pripažino, kad Europai kažkuriuo metu reikės įsitraukti.
„Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkada turės sėsti prie derybų stalo, nes ji taip pat taiko sankcijas“, – sakė M.Rubio.
Donaldas Trumpas užsimena, kad Ukrainai reikės rinkimų taikai pasiekti
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Volodymyras Zelenskis turėtų surengti rinkimus Ukrainoje, rašo „Sky news“. Tai jis įvardijo kaip sąlygą taikai.
„Turime situaciją, kai Ukrainoje nebuvo rinkimų, kai Ukrainoje galioja karinė padėtis, iš esmės karinė padėtis, kai Ukrainos lyderis, nenoriu to sakyti, bet jo reitingas sumažėjo iki 4 proc.“ – sako jis.
„Jei Ukraina nori sėsti prie derybų stalo, argi žmonės neturėtų pasakyti - juk jau seniai nebuvo rinkimų?“ – klausia D. Trumpas.
„Tai ne Rusijos reikalas, tai kyla iš manęs ir iš daugelio kitų šalių“, – priduria jis.
Aiški Rusijos žinutė po derybų: galingai smogė Odesai
Rusai naktį vėl masiškai atakavo Ukrainą, rašo UNIAN. Paleista daugybė dronų, smogta Odesai.
Oro pavojus Odesoje paskelbtas apie 22 val.
Odesos meras Genadijus Truchanovas ir srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperas kreipėsi į rajono gyventojus su prašymu likti slėptuvėse.
Pranešta, kad dronai skraidė vienas po kito nuo Juodosios jūros pusės. Mieste nugriaudėjo daug sprogimų, socialiniuose tinkluose pranešama apie gaisrus, dūmus ir smūgius. Kai kuriose miesto dalyse atjungta elektros energija.
Rusai sudavė masinį smūgį tankiai apgyvendintame Odesos rajone. Dėl atakos didelėje dalyje namų dingo elektra, vanduo ir šildymas. Ligoninės, poliklinikos ir socialinės infrastruktūros objektai liko be šilumos.
Apie vidurnaktį rusų dronai skraidė daugelyje Ukrainos regionų: Sumų, Černihivo, Kyjivo, Poltavos, Kirovohrado, Mykolajivo, Čerkasų srityse ir Juodosios jūros vandenyse.
Nerami naktis okupantams: Rusijos gilumoje – sprogimai
Naktis iš antradienio į trečiadienį Rusijos Samaros regione buvo nerami, rašo „Kanal 24“. Netoli „Rosneft“ priklausančios Syzrano naftos perdirbimo gamyklos nugriaudėjo bent du sprogimai. Gamykloje kilo gaisras.
Samaros srities gubernatorius Viačeslavas Fedoriščevas dėl išpuolio jau apkaltino Kyjivą.
Anot jo, aukų nebuvo.
Paskutinį kartą dronai šią gamyklą Samaros srityje atakavo 2024 m. kovą. Tuomet Rusijos valdžios institucijos tvirtino, kad jie esą išvengė bet kokių smūgių. Nepaisant to, buvo pranešimų apie naftos perdirbimo gamykloje kilusį gaisrą.
Nuo 2025 m. pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau atakavo 16 Rusijos naftos objektų dešimtyje Rusijos regionų.
Trumpas užsipuolė Zelenskį
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį užsipuolė Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį ir faktiškai apkaltino jį dėl Maskvos invazijos, nors sakė esąs vis labiau įsitikinęs, kad po JAV ir Rusijos derybų pavyks susitarti dėl karo pabaigos.
D. Trumpas padidino spaudimą V. Zelenskiui surengti rinkimus – tai yra vienas iš pagrindinių Maskvos reikalavimų – ir papriekaištavo ukrainiečiui, kad jis skundžiasi negavęs pakvietimo į derybas Saudo Arabijoje.
JAV prezidentas taip pat užsiminė, kad iki mėnesio pabaigos galėtų susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Vašingtonui keičiant savo poziciją Rusijos atžvilgiu ir taip sukeliant nerimą Europos lyderiams.
„Esu labai nusivylęs, girdėjau, kad jie nusivylę negavę vietos“, – žurnalistams savo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ Floridoje sakė D. Trumpas, paklaustas apie Ukrainos reakciją.
„Šiandien išgirdau: „O, na, mes nebuvome pakviesti“. Na, jūs ten buvote trejus metus (...) Jums nereikėjo to pradėti. Galėjote susitarti“, – teigė jis.
V. Zelenskis anksčiau antradienį kritikavo JAV ir Rusijos pareigūnų derybas Saudo Arabijoje, į kurias Kyjivas nebuvo pakviestas. Jis pareiškė, kad bet kokios derybos, kuriomis siekiama užbaigti karą jo šalyje, turėtų būti sąžiningos, o jose turėtų dalyvauti Europos šalys, įskaitant Turkiją. Po šio JAV akibrokšto V. Zelenskis atidėjo šią savaitę numatytą savo kelionę į Saudo Arabiją.
Ukrainos lyderio komentarai, regis, įsiutino D. Trumpą, kuris netrukus užsipuolė V. Zelenskį, vadovavusį Kyjivo kovai su 2022-ųjų vasarį prasidėjusia plataus masto Rusijos invazija.
Paklaustas, ar Jungtinės Valstijos palaikys Rusiją, reikalaujančią priversti V. Zelenskį surengti naujus rinkimus kaip bet kokio susitarimo dalį , D. Trumpas pradėjo kritikuoti ukrainiečio reitingus.
„Jie nori sėdėti prie stalo, bet galima sakyti (...) ar Ukrainos žmonės neturėtų turėti balso teisės? Jau seniai nebuvo rinkimų“, – sakė D. Trumpas.
„Tai ne rusų reikalas, tai ateina iš manęs, iš kitų šalių“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis buvo išrinktas 2019-aisiais penkerių metų kadencijai, bet liko eiti pareigas, Ukrainoje vis dar galiojant karo padėčiai.
„Turiu galią užbaigti šį karą“
Europos lyderiai vis labiau baiminasi, kad D. Trumpas daro per daug nuolaidų Rusijai, siekdamas susitarimo dėl Ukrainos, kurį jis pažadėjo sudaryti dar prieš pradėdamas eiti pareigas.
Tačiau D. Trumpas tvirtino, kad jo vienintelis tikslas yra taika, kad būtų užbaigtas didžiausias Europos sausumos karas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
D. Trumpas teigė, kad po derybų yra dar labiau įsitikinęs, jog pavyks pasiekti susitarimą, ir pridūrė: „Jie buvo labai geri. Rusija nori kažką daryti. Jie nori sustabdyti laukinį barbarizmą“.
„Manau, kad turiu galią užbaigti šį karą, ir manau, kad sekasi labai gerai“, – pažymėjo D. Trumpas.
JAV vadovas pridūrė, kad jis yra už Europos taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje, jei pavyks pasiekti susitarimą dėl karo pabaigos.
„Jei jie nori tai daryti, puiku, aš už tai, – teigė jis.
„Žinau, kad Prancūzija buvo pasirengusi tai padaryti, ir manau, kad tai buvo gražus gestas“, – pridūrė D. Trumpas, sakydamas, kad panašų pasiūlymą pateikė ir Jungtinė Karalystė (JK).
Jungtinės Valstijos neturėtų prisidėti, „nes, žinote, esame labai toli“.
D. Trumpas apstulbino pasaulį, kai praėjusią savaitę paskelbė, kad telefonu susitarė su V. Putinu pradėti taikos derybas dėl karo Ukrainoje užbaigimo bei susitikti Maskvoje ir Vašingtone.
Tada JAV prezidentas pareiškė, kad pirmąjį susitikimą greičiausiai surengs taip pat Saudo Arabijoje.
Nors jokia data nebuvo paskelbta, paklaustas, ar susitiks su V. Putinu iki mėnesio pabaigos, D. Trumpas atsakė: „Tikriausiai“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
visus šiuos 4 metus pirdyla trampas jav pavers pajuokų objektu, nes Reiganas spardė rusų subinę, o pirdyla bučiuoja
šlovė Ukrainai, Izraeliui ir Lietuvai!
Trumpas: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd. JAV dolerių“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose pasigyrė dėl „sėkmingų derybų“ su Rusija, rašo „Ukrainska Pravda“.
D. Trumpas socialiniame tinkle teigė: „Komikas Volodymyras Zelenskis įtikino JAV išleisti 350 mlrd. JAV dolerių karui, kurio neįmanoma laimėti“.
Tuo pat metu D. Trumpas pateikė klaidingą informaciją – esą JAV iš viso Ukrainai paremti išleido „200 mlrd. JAV dolerių daugiau nei Europa“.
„Tuo metu mes sėkmingai deramės su Rusija, kad būtų baigtas karas. <...> [Joe] Bidenas niekada nebandė [susitarti su Rusija], Europai nepavyko pasiekti taikos, o V. Zelenskis turbūt nori išlaikyti prieigą prie lengvų pinigų“, – rašė D. Trumpas.