„Europa nebegali visiškai pasikliauti Jungtinėmis Valstijomis, kad apgintų mūsų bendras vertybes ir interesus, įskaitant nuolatinę paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Europos liaudies partijos (ELP), centro kairiųjų Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D), centristinės frakcijos „Atnaujinkime Europą“ (Renew Europe) ir Žaliųjų pareiškime.
„Turime atsižvelgti į šią naują realybę ir padvigubinti bendras Europos pastangas ginant Ukrainą ir visos Europos saugumą, sukurdami patikimą ir tvirtą atgrasymo priemonę nuo bet kokios agresijos“, – priduriama jame.
Raginimas imtis veiksmų nuskambėjo po to, kai Saudo Arabijoje su Rusijos derybininkais susitiko aukšto rango JAV pareigūnai, kad parengtų derybų dėl Maskvos trejus metus trunkančio karo Ukrainoje nutraukimo pagrindus.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nustūmė į šalį Vašingtono sąjungininkus ir pakirto Vakarų šalių pastangas, kai užmezgė kontaktą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.
Įstatymų leidėjai teigė, kad ES turi „užtikrinti, kad Ukraina atsidurtų kuo stipresnėje karinėje padėtyje“, ir turėtų priimti teisės aktus, kuriais būtų galima konfiskuoti daugiau kaip 200 mlrd. eurų bloko įšaldyto Rusijos valstybės turto.
„Derybos dėl Ukrainos neįmanomos, jei prie derybų stalo nesės Ukraina ir Europos Sąjunga. Derybos dėl Europos saugumo neįmanomos be Europos Sąjungos“, – pažymėjo jie.
Po nerimą keliančių Vašingtono veiksmų pasipylė JAV pareigūnų siūlymų, kad amerikiečių kariai gali būti išvesti iš ES šalių.
„Europos Sąjunga ir jos valstybės narės neturi kito pasirinkimo, kaip tik kartu su NATO ir panašiais sąjungininkais, kurie nėra ES nariai, imtis neatidėliotinų veiksmų ir investuoti į veiksmingesnę ir labiau integruotą Europos saugumo ir gynybos struktūrą“, – sakė įstatymų leidėjai.
„Mūsų frakcijos pripažįsta, kad reikia skubiai imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas gynybos politikai būtinas finansavimas“, – pridūrė jie.
Europos šalys padidino gynybos išlaidas nuo 2022-ųjų, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje, tačiau pripažįsta, kad jos turi veikti daug greičiau, kad atremtų V. Putino keliamą grėsmę.
ES baiminasi, kad jei D. Trumpas už nugaros sudarys Ukrainai ir Europai nepalankų susitarimą su Kremliumi, ji susidurs su sustiprėjusia ir gerai ginkluota Rusija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
