Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
Gynybos ekspertų sukritikuotų išminavimo laivų bei paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnių įsigijimą krašto apsaugos ministras Juozas Olekas vertina teigiamai. „Šitie pirkimai iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę“, – interviu portalui LRT.lt teigia J. Olekas.
Atsargos karių vertinimu, šiuo metu lėšos skiriamos technikai, nesukuriančiai kovinio pajėgumo, – pavyzdžiui, už 200 mln. litų nupirkti du išminavimo laivai, kuriuos, kaip parodė Ukrainos pavyzdys, lengva užblokuoti. Dar 70 mln. kainavo sunkvežimiai, atliekantys tik logistinę funkciją, už 30 mln. planuojama pirkti du sraigtasparnius, kurie be ginkluotės gali būti naudojami tik transportavimui.
„Už tuos 300 mln. būtų galima nupirkti apie 4 tūkst. „stingerių“ – nešiojamų „stingerių“. Tai yra priemonė, kuri sustabdė lėktuvus sovietų Afganistano kare, nusodino tiek atakos lėktuvus, tiek sraigtasparnius ir sudarė galimybes pėstininkams atlikti užduotis ant žemės“, – sako atsargos majoras Albertas Daugirdas.
– Pone Olekai, daug kritikos sulaukėte, kad pinigai gynybai leidžiami neefektyviai. Pavyzdžiui, už 200 mln. litų nupirkti du išminavimo laivai, kuriuos, kaip parodė Ukrainos pavyzdys, lengva užblokuoti. Dar 70 mln. kainavo sunkvežimiai, atliekantys tik logistinę funkciją, už 30 mln. planuojama pirkti du sraigtasparnius, kurie be ginkluotės gali būti naudojami tik transportavimui. Kaip sprendžiama, ką pirkti?
– Tai jūs galvojate, kad kariuomenėje logistikos nereikia? Ji yra reikalinga, kad kariai galėtų pasirengti ginti savo valstybę.
Dėl laivų aš jums siūlau pasiklausti ne kokio nors eilinio atsargos majoro, o, pavyzdžiui, admirolo Kęstučio Macijausko. Tada jūs gausite atsakymą – kokie laivai yra reikalingi, ką Lietuvos kariuomenei reikia pirkti.
Kaip ir dėl kitų pirkinių, sprendimą ministrui teikia ne vienas ar kitas į atsargą išėjęs karininkas, o kariuomenės vadovybė. Pagrindus įsigijimo būtinumą, jis yra nuperkamas.
Manau, šitie pirkimai, kuriuos jūs išvardijote, iš tikrųjų reikalingi Lietuvos kariuomenei, kad būtų pakeltas jos kovinis pasirengimas apginti mūsų valstybę. Jei pasigilintume, tai praėjusi vyriausybė iš Lietuvos kariuomenės nugvelbė 1,5 mlrd. Su tokiu finansavimu, kokį galėjome turėti, būtų užtekę įsigyti visoms sistemoms, kurias taip vadinami ekspertai rekomenduoja, ir dar būtų gerokai likę.
– Ekspertų vertinimu, šiandien prioritetas yra prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė ir mobilizacinio rezervo rengimas. Kaip rašoma žiniasklaidoje, Lietuvai reikia daugiau priešlėktuvinių sistemų „Stinger“ ir prieštankinių „Javelin“. Kodėl jų neperkame didesniais kiekiais? Ką apie tai manote?
– Ką pirkti kariuomenei, ne taip vadinami ekspertai turi nuspręsti, o kariuomenėje tarnaujantys ir poreikį išmanantys kariškiai. Reikėjo, kodėl neperkame, paklausti buvusios ministrės, o dabar mes darome sutartis, ir tai, kas reikalinga kariuomenei, bus nupirkta.
– Ministre, kaip vertinate dabartinius gynybinius pajėgumus?
– Vertinu vidutiniškai. Manau, kad kariai yra profesionalūs, parengti, turi gerą kovinę patirtį įvairiose misijose, įrodę savo parengtį pratybose tiek nacionaliniu lygmeniu, tiek su NATO partneriais. Taip pat turi dalį reikalingos ginkluotės, o kitą reikia įsigyti.
– Pone Olekai, ar jau šiemet gali būti skirti papildomi biudžeto asignavimai Lietuvos karinėms pajėgoms ir kiek pinigų joms bus skirta kitąmet?
– Kaip Vyriausybė yra įsipareigojusi, kitąmet mes pasieksime 0, 9 proc. nuo BVP – tai bus per 200 mln. papildomai, palyginti su tuo, ką mes šiandien skiriame. Noriu priminti, kad šiemet, palyginti su 2012-aisiais, kai aš atėjau į ministeriją, papildomai iš viso paskirta apie 180 mln. Lt. Tai didelė suma, kurią reikia efektyviai įsisavinti, ir tai bus padaryta.
– Pasak ekspertų, Lietuvai reikia stiprinti savo specialiąsias pajėgas ir „Geležinį vilką“. Kaip tai bus daroma ir kada?
– Tai jau yra daroma, nes ir brigada buvo šiek tiek susilpninta, turint kitokią gynybos viziją. Spec. pajėgoms yra perkama reikalinga papildoma ginkluotė, kviečiami žmonės, kurie gali tarnauti, ir taip ruošiamės šalies gynybai.
– Ar Lietuva būtų saugesnė su „Patriot“ raketomis, dislokuotomis Lietuvoje?
– Be abejo, kad būtų, bet tai šiandien nėra pirmo būtinumo klausimas. Kai bus reikalinga ir kas bus reikalinga, Lietuva įsigys.
– Ar galvojama supaprastinti bazinius karinius mokymus, stengiantis įtraukti kuo daugiau žmonių?
– Baziniai mokymai visuomet vyko, anksčiau turėjo kitą pavadinimą, buvo privalomos tarnybos pradinio parengimo dalis, o 2013-aisiais ir šiemet mes didiname priimamų žmonių skaičių. Jei noro bus daugiau, tikrai sudarysime galimybes visiems, kurie atitinka reikalavimus, kad jie galėtų tuos kursus baigti.
