Šakes ir grėblį pašalpą gaunančiam neįgaliam bedarbiui įdavęs Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas kartu su rajono Savivaldybės atstovais turės mintį teismo slenkstį. Invalidumo pensiją gaunantis žmogus teismo prašo iš Savivaldybės priteisti 25 tūkstančius litų už sugadintą sveikatą.
Darbas ne pagal jėgas?
Nors Lietuvoje išgarsėjusiam bedarbiui iš Paįstrio seniūnijos 44 metų Zenonui Zebkinui teismuose nepavyko įrodyti, kad paplušėti visuomenės labui kviečianti rajono Savivaldybė pažeidžia Konstituciją, daugėja jai pirštinę metančių pašalpų gavėjų.
Daug metų Vadoklių seniūnijoje registruotas, o dabar Panevėžyje gyvenantis 57-erių Rimantas Puidokas kreipėsi į teismą ir prašo iš Savivaldybės priteisti 25 tūkstančių litų kompensaciją už sugadintą sveikatą dirbant visuomenei naudingus darbus.
Prieš trejus metus medikų neįgaliu pripažintas vyras teigia, kad Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas praėjusį rudenį pristatė dirbti tokių darbų, kurie pagal jo sveikatos būklę buvo per sunkūs.
Pasak R. Puidoko, jam buvo liepta sugrėbti ir sunešti į krūvą šieną ir seną žolę, stagarus Jotainiuose, netoli socialinės globos namų.
Prieš trejus metus vyras dėl stuburo patologijos gydytojų komisijos buvo pripažintas neįgaliu. Jam nustatytas 50 procentų darbingumas.
Kaip tvirtino R. Puidokas, jau po vienos priverstinio darbo dienos jam pradėjo smarkiai skaudėti nugarą, tirpti kairė koja. Tad teko kreiptis į gydytojus ir kelis mėnesius vartoti vaistus. Dabar jis gydosi Panevėžio fizinės medicinos ir reabilitacijos centre, o paskui veikiausiai bus siunčiamas į sanatoriją.
„Aš nesu tinginys, nepykstu, kad manęs prašė padirbėti visuomenės labui už tai, jog gaunu 110 litų pašalpą, tačiau nesuprantu, kodėl seniūnija negalėjo atsižvelgti į mano negalią ir parinkti lengvesnį darbą“, – kalbėjo jis.
Vadoklių seniūnas V. Kaupas nemano, kad grėbti lapus ir seną žolę aukštam, tvirtai sudėtam vyrui buvo ne pagal jėgas.
Prieš tai seniūnas buvo pagailėjęs neįgalaus vyro ir pasirašęs, kad šis atidirbo visas paskirtas valandas, bet antrą sykį nebedarė nuolaidų.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad aiškinasi, kokius konkrečiai darbus dirbo R. Puidokas. Pirminėmis jos žiniomis, jie nebuvo sunkūs.
Dar neseniai teismų slenkstį dėl Z. Zebkino skundo mynusi vedėja dabar rengiasi dar dviems byloms. Į teismą kreipėsi Ramygalos seniūnijos gyventojas. Jam buvo nutrauktas socialinės pašalpos mokėjimas dėl to, kad nuslėpė gyvenantis su sugyventine. Vyras siekia įrodyti, kad neapgaudinėjo valstybės.
Važinėjo iš Panevėžio į Jotainius
R. Puidokui prieš trejus metus buvo operuotas stuburas, tačiau sveikatos problemų operacija neišsprendė. Medikai jį pripažino pusiau darbingu. Anksčiau tokie asmenys gaudavo 3 invalidumo grupę.
R. Puidokui valstybė skyrė 240 litų neįgalumo pensiją. Vyras užsiregistravo Darbo biržoje, tačiau, anot jo, ši nepasiūlė sveikatos būklę atitinkančio darbo.
„Nors esu tvirto stoto, negaliu kelti daugiau kaip dešimties kilogramų“, – „Sekundei“ teigė vyriškis.
Bedarbiui R. Puidokui Panevėžio rajono savivaldybė mokėjo 110 litų socialinę pašalpą. Praėjusį metų rudenį jis buvo pakviestas dirbti visuomenei naudingus darbus.
Panevėžio rajono savivaldybei praplėsti talkininkų socialinės paramos gavėjų ratą, t. y. kviesti paplušėti 45–55 proc. darbingumą turinčius gyventojus, suteikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012 metų gegužę patvirtintas Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašas.
Panevėžyje gyvenančiam R. Puidokui per mėnesį reikėjo triūsti 5 dienas po 4 valandas. Pasak vyro, jam teko iš miesto važiuoti į Vadoklių seniūniją, Jotainius.
„Seniūnija mane ir dar vieną jauną vyrą pasiuntė grėbti šieno. Davė šakes, grėblius, liepė viską krauti ir į krūvas ir deginti. Sakiau, kad toks darbas man per sunkus, prašiau lengvesnio, bet niekas į tai neatsižvelgė. Taigi dirbau, ką buvau lieptas“, – pasakojo jis.
R. Puidoko teigimu, jau po pirmos darbo dienos jam smarkiai pašlijo sveikatą. Dėl stuburo skausmų ir aptirpusios kojos kreipėsi į gydytojus, tris mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jam teko skolintis pinigų vaistams.
Vyras tikina, kad iki šiol prastai jaučiasi. Jeigu nepadės reabilitacinis gydymas, gali būti, kad jam teks vėl gultis ant operacinio stalo.
Seniūnas sako, kad R. Puidokas nugaros nelenkė nė vienos dienos.
„Jis atsisakė siūlomo darbo, mes taip ir parašėme. Beje, R. Puidokas nepateikė pažymos iš gydytojų, kad negali dirbti kokių nors konkrečių darbų. Atsisakęs pasiūlyto darbo jis neteko teisės į socialinę pašalpą“, – aiškino V. Kaupas.
Teismui pristatys medikų pažymas
R. Puidokas teigė, kad nutraukus pašalpos mokėjimą visos jo mėnesio pajamos nesiekė pustrečio šimto litų, o vaistams išleidęs kelis šimtus litų.
Vyras deklaravo gyvenamąją vietą Panevėžyje ir kreipėsi į miesto Savivaldybę su prašymu skirti socialinę pašalpą. Jo prašymas buvo patenkintas, jam skirta tokio pat dydžio socialinė pašalpa, kokią gaudavo iš rajono Savivaldybės – 110 litų.
Tačiau mieste socialinių pašalpų gavėjai nėra kviečiami dirbti visuomenei naudingų darbų.
R. Puidokas viliasi, kad miesto Savivaldybė jam skirs vienkartinę pašalpą gydymo išlaidoms padengti.
Vyras sako, kad su Panevėžio rajonu jo niekas nebesieja. Prieš daugiau kaip dešimt metų Vadoklių seniūnijoje turėjęs sodybą, todėl ir prisiregistravęs rajone. Tačiau 2002-aisiais jo namas buvo pavogtas.
„Atvažiavau į sodybą ir radau tuščią vietą“, – pasakojo jis. R. Puidokas patikino, kad į teismą rajono Savivaldybę padavė ir prašo priteisti neturtinę žalą ne kerštaudamas dėl atimtos pašalpos. Pasak jo, dėl valdininkų, privertusių jį mojuoti šakėmis ir grėbliu, kaltės tapo dar didesniu ligoniu nei buvo. Teismui jis žada pateikti tai įrodančias pažymas.
Eis iki Strasbūro
Už gaunamą socialinę pašalpą atsisakęs dirbti visuomenei naudingus darbus Zenonas Zebkinas iš Paįstrio seniūnijos Panevėžio administraciniame teisme neįrodė, kad rajono Savivaldybė nusižengė Konstitucijai.
Vyrui nepavyko prisiteisti iš Savivaldybės jam nesumokėtos socialinės pašalpos už 4 mėnesius ir užmokesčio už 9 mėnesius seniūnijoje dirbtus viešuosius darbus. Be to, jis norėjo, kad būtų atlyginta patirta neturtinė žala – ją įvertino 30 tūkst. litų.
Nieko nepešė ir jo buvusi sutuoktinė Jolanta Zebkinienė, atsisakiusi už pašalpą triūsti visuomenės labui ir kartu su vyru varsčiusi teismų duris. J. Zebkinienė iš Savivaldybės siekė prisiteisti 5 tūkst. 760 litų už visuomenei naudingą darbą ir daugiau nei 4 tūkst. litų nebemokamos socialinės pašalpos, taip pat 20 tūkst. litų moralinei žalai atlyginti.
Tačiau Zebkinai rankų nenuleido. Panevėžio administracinio teismo sprendimą jie apskundė Vyriausiajam administraciniam teismui. Pastarasis Panevėžio rajono gyventojų skundą turėtų nagrinėti rugpjūčio pabaigoje. Buvę sutuoktiniai yra sakę, kad, jeigu neras teisybės ir čia, kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Tiesa, šią vasarą du mėnesius Panevėžio darbo biržos siuntimu Paįstrio seniūnijoje Z. Zebkinas dirbo viešuosius darbus. Jo žmona įsidarbino vienoje Panevėžio parduotuvėje.
„Sekundės“ paklaustas, kaip atsitiko, kad sutiko padirbėti, atsakė dirbaantis ne už socialinę pašalpą, o už minimalią algą. Jo teigimu, didelis skirtumas dirbti ne už dyką, o už pinigus.
Rajono Socialinės paramos skyriaus vedėja A. Paškevičienė įsitikinusi, kad kviesdama pašalpos gavėjus į talką Savivaldybė nenusižengia nei Konstitucijai, nei kitiems šalies įstatymams.
Panevėžio rajono savivaldybė buvo viena iš penkių savivaldybių, kurios pirmosios panoro dalyvauti piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo eksperimentiniame projekte. Jo dalyvėms suteikta daugiau teisių pačioms spręsti, kaip panaudoti socialinei paramai skirtus pinigus.
Sutaupytas lėšas rajonas gali pasilikti savo biudžete. Anksčiau Savivaldybė sutaupytus pinigus socialinėms pašalpoms privalėdavo grąžinti valstybei. Inga SMALSKIENĖ
