Jo teigimu, V. Putinas skatina separatizmą Šiaurės Kaukaze, Dagestane, Tatarstane, su kuriuo anksčiau brutaliai kovojo. „Kaip toliau elgsis V. Putinas, sunku prognozuoti, bet, greičiausiai, po tariama vietinių rusakalbių priedanga bus vykdoma šliaužianti okupacija Kryme, taip pat užimant ir panaikinant bet kokius Kijevo valdžios ženklus. Vėliau galime tikėtis ir tariamo referendumo dėl atsiskyrimo“, – kalbėjo A. Kubilius.
Pasak jo, jeigu tai pavyks Kryme, o Vakarai tik pareikš susirūpinimą, tokiu modeliu paseks Doneckas ir visa Rytų Ukraina. „Tokia situacija V. Putinui sudaro sąlygas derėtis su Vakarais dėl Ukrainos ateities: nebus karo Ukrainoje, jeigu nebus Ukrainos narystės NATO, arba jeigu Vakarai nesipriešins Krymo atplėšimui. JAV prezidentas Barrackas Obama tokioms deryboms jau skyrė pusantros valandos. Čia kyla klausimas, ką turi daryti Vakarai, ko Lietuva turi siekti Vakaruose“, – dėstė opozicijos lyderis.
Jis pateikė aštuonis punktus, kurie turėtų būti pabrėžiami, kalbant apie pagalbą Ukrainai.
A. Kubilius teigė, kad Lietuva turi elgtis ramiai ir nepripažinti jokių vietinių separatizmų, kuriuose dalyvauja Rusijos kariai, pakeitę uniformą, ar referendumų, kurie organizuojami po rusiškų automatų vamzdžiais.
Politikas taip pat paskatino reikalauti tarptautinių stebėtojų akylai stebėti padėtį Kryme. „Jeigu Rusija priešinsis tokių stebėtojų įvedimui, turi būti rasti mechanizmai, kurie neleistų Rusijai to vetuoti, – sakė A. Kubilius. – Jeigu rusai artimiausiu metu nesugrąžins savo kariuomenės Kryme į bazes, Vakarai turi reikalauti taikdarių pajėgų įvedimo į Krymą. Be to, Vakarai turi laikyti V. Putiną asmeniškai atsakingą už krizės sukėlimą Kryme. Todėl reikia rengti sankcijų V. Putinui ir jo komandai mechanizmą.“
Konservatorius pabrėžė, kad Vakarai privalo rengti tarptautinį prekybos sankcijų paketą Rusijai, jeigu V. Putinas tuoj pat neatšauks karinės invazijos padėties. Taip pat A. Kubilius užsiminė, kad ES turi nedviprasmiškai deklaruoti, kad Ukraina, išpildžiusi visus kriterijus, galės tapti ES nare, o artimiausiame NATO vadovų susirinkime turi būti tvirtinama Ukrainos narystės planas.
„Rusijos veiksmai, kuriuos matome Ukrainoje, kelia susirūpinimą dėl mūsų saugumo perspektyvos. Nedelsiant priimti sprendimą dėl Krašto apsaugos biudžeto didinimą bent 200 mln. litų. Lėšų šaltinį tikrai galima surasti. Taip pat reikėtų prašyti NATO padidinti oro policijos patrulių kiekį ir svarstyti grįžimo prie visuotinės karo tarnybos, taip stiprinant gebėjimą būti pasiruošusiems visuotiniams pasipriešinimui“, – kalbėjo A. Kubilius.
