Idėja apie tai, kad iš pacientų lankantis pas gydytojus būtų reikalaujama papildomai susimokėti bent simbolinį mokestį arba net skirti baudą, kelta ne kartą. Tuo metu pabrėžta, kad ne visi pacientai jaučia atsakomybę pranešti apie tai, kad suplanuotai konsultacijai neatvyks.
Atskiri gydytojai ir įstaigos tvirtina, kad kartais tokie pacientai gali sudaryti ir 30 proc. dienos srauto. Sveikatos apsaugos ministerijos skaičiavimais, neatvykstančių ir apie tai nepranešančių pacientų yra apie penktadalis.
Primoka ir latviai, ir kiti Europoje
Kita vertus, prisimenamos ir šeimos medicinos modelio Lietuvoje kūrimo ištakos – esą pasiskolinę iš Danijos jo nepritaikėme visa apimtimi. Pagal jį gi pacientai turėtų papildomai susimokėti už kiekvieną apsilankymą pas šeimos gydytoją.
Apie tai neseniai diskutuota Seime, svarstant sveikatos sistemos finansavimo problemas. Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrejus Rudanovas atkreipė dėmesį, kad pagal Danijos pavyzdį Lietuvoje kuriant dabar veikiantį šeimos medicinos modelį, buvo padaryta A, tačiau neišpildyta sąlyga B:
„Taikomas kapitacinis (valstybės mokamas) mokestis – tai yra A dalis. Danijoje šis modelis patvirtintas 1972 m., šiuo metu jam daugiau nei 50 metų, tačiau jis ir tuomet, ir dabar susidėdavo iš dviejų dalių – kapitacinio mokesčio iš privalomojo draudimo ir paciento mokėjimo už kiekvieną vizitą.
Pernai metų duomenimis, jei pacientas už tokius vizitus sumoka per metus daugiau nei 1237 eurus, pacientas nustoja mokėti PSDF įmokas iki tam tikros ribos, vėliau mokėjimas atsinaujina.“
Pasak jo, pats vizito mokestis šiuo metu sudaro apie 30 eurų. Specialistas pateikė ir Prancūzijos pavyzdį, kur su keliomis išimtimis visiems gyventojams taip pat taikomos papildomas mokestis.
„Įdomus dalykas, kad 2022 m. Prancūzija pakeitė savo teisinį reguliavimą ir nustatė, jog išskyrus socialiai jautrias grupes (pensininkus, vaikus, atitinkamos neįgaliųjų grupės) visiems pacientams taikoma minimali priemoka visoms sveikatos priežiūros paslaugoms.
„Manau, kad iki 20 eurų tikrai būtų labai realu. Tada šiek tiek galbūt ir lūkesčiai sumažės sveikatos darbuotojams, drausmė atsiras“, – sako A. Gerliakienė.
Vienas tokio sprendimo motyvų, kad pacientas tai pat turi prisidėti ir jausti finansinę atsakomybę kreipdamasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų“, – pasakojo A. Rudanovas.
Latvijos gyventojai taip pat turi simboliškai prisimokėti už kiekvieną vizitą pas gydytoją ir net atliekamus tyrimus. Pavyzdžiui, vizitas pas šeimos gydytoją atsieis 2 eurus, vyresniems nei 65 metų – 1 eurą, apsilankymas pas gydytoją specialistą – 4 eurus.
Tiesa, bendra paciento įmokų suma per kalendorinius metus negali siekti daugiau 570 eurų. Nuo papildomo mokesčio yra atleidžiamos tam tikros socialinės grupės – vaikai, neįgalieji, socialiai remtini asmenys, sergantieji tam tikromis sunkiomis ligomis ir pan.
Pacientus bausti lengviausia
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė sutiko, kad toks mokestis ir Lietuvoje padėtų disciplinuoti pacientus bei subalansuoti jų srautus.
„Manau, kad iki 20 eurų tikrai būtų labai realu. Tada šiek tiek galbūt ir lūkesčiai sumažės sveikatos darbuotojams, drausmė atsiras“, – TV3 Žinioms komentavo ji.
Vis tik išgirdę tokius svarstymus dalis gyventojų kritiški. Jie atkerta, jog nepaisant mokamų mokesčių jau ir taip iš savo kišenės už sveikatos paslaugas tenka pakloti nemažus pinigus.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė sutiko, kad pokyčiai dėl sveikatos sistemos finansavimo neišvengiami, tačiau tam reikia platesnės diskusijos. Tuo metu kažką bausti ar apmokestinti papildomai – visada lengviausias kelias.
„Dar prieš porą metų vyko intensyvios diskusijos dėl nacionalinio sveikatos susitarimo ir būtiną naują sveikatos finansavimo modelį – išties visi socialiniai partneriai – medikų, pacientų organizacijos, sprendimų priėmėjai sutaria, kad reikia peržiūrėti sveikatos sistemą. Nes kaip ji veikia dabar, neilgai patemps.
Nes dalis jau yra privalomojo draudimo, išlaidų dalis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), lygiagrečiai veikia privatus draudimas, nors jis visko nepadengia, klausimas, kas juo naudojasi.
Taigi reikia ne kažkokių atskirų sprendimų – nieko nekeičiam ir įvedame po 5 eurus kiekvienam žmogui papildomai susimokėti, neskaičiuojant, kad gal jo pajamos per mėnesį yra 230 eurų, o jam būtinai reikia lankytis pas gydytojus, tai dabar jį papildomai nubausime“, – komentavo ji.
Mokame mokesčius – kokios dar priemokos?
Reaguodamas į svarstymus dėl papildomo vizitų pas gydytojus apmokestinimo N. Čiakienė atkreipė dėmesį, kad čia svarbūs keli aspektai.
„Vienas dalykas, reikia atskirti, apie kokių gydytojų konsultacijas kalbame. Nereikia pamiršti, kad visų pirma visi mokame mokesčius – tikslinę įmoką į PSDF. Taigi jau sumokame už savo sveikatos priežiūrą ir tai jau būtų papildomas mokėjimas. Ir, matyt, kurie sumoka didžiąją mokesčio dalį, mažiausiai pas tuos šeimos gydytojus ir lankosi.
Vidutinį darbo užmokestį uždirbantis žmogus į PSDF per metus sumoka apie 2 tūkst. eurų. Dažnai tie žmonės ir nesilanko gydymo įstaigose, o tuo metu, kai reikia gauti kokią konsultaciją, pavyzdžiui, pilvo organų echoskopiją, dažniausiai eina privačiai ir susimoka antrą kartą.
Ar šeimos gydytojų įstaigos veika nerentabiliai ir joms būtų tikslingas toks mokestis, vėlgi klausimas – didžioji dalis privačiai veikiančių įstaigų būtent ir yra šeimos gydytojų kabinetai ir jie veikia pelningai. Taigi sunku pasakyti, ar mokesčio dydis nėra subalansuotas, kad yra kažkokie pavieniai atvejai, kai žmogus labai daug kartų kreipiasi, ateina ne tiek dėl gydymo, o emocinės pagalbos paslaugų“, – komentavo POLA atstovė.
Pasak jos, jei apie mokestį kalbama kaip drausminančią priemonę dėl neatvykstančių pacientų, toli gražu dar neišnaudotos kitos galimybės.
„Valstybė metų metais neinvestavo į pacientų edukaciją, jų sveikatos raštingumo didinimą. Dalis gydymo įstaigų net nėra įsidiegusios modelio, kad pacientas galėtų lengvai atšaukti savo vizitą.
Dažnai siunčiami priminimai trumposiomis žinutėmis, tačiau atsakyti į jas retai galima. Reikia skambinti bendruoju numeriu, kuriuo prisiskambinti neįmanoma. Pirmiausia reiktų sutvarkyti tai, o tik tada kalbėti apie kažkokių baudų įvedimą.
Be to, klausimas, ar tai didesnė problema šeimos medicinoje, kai gal vienas kitas neatvykęs pacientas tik subalansuoja eilę. Ar kalbame apie specialistus, kai į tą tarpą ir negali nieko pakviesti“, – dėstė pacientų atstovė.
Valstybė pati prisideda nepakankamai
Nors mokestis į PSDF vis pavadinimas kaip solidarumo, pašnekovė siūlė visų pirma pačiai valstybei solidariai sumokėti tokį patį procentą už savo draudžiamus asmenis – vaikus, pensininkus ir socialiai remtinus žmones.
„Tad turime, kad tas mažas pajamas gaunantis žmogus, už kurį valstybė nesumoka pakankamai ir kuris neturi pinigų kreiptis į privačią įstaigą, kad gautų paslaugas laiku, už tai jis dar ir susimoka iš savo kišenės už vizitą. Tai vėlgi nėra socialinio teisingumo principas. Juo labiau matome, kad socialinė atskirtis tik didėja.
Be to, kiekvienam mokesčiui administruoti reikėtų kurti papildomas sistemas, bus administraciniai kaštai, tai ar tikrai nauda bus didesnė už išlaidas – gal tada paprasčiau didinti PSDF įmokos dydį. Tada jau pradedame kalbėti apie naują sveikatos sistemos finansavimo modelį“, – komentavo N. Čiakienė.
Jos pastebėjimu, jei jau pati Sveikatos apsaugos ministerija darbuotojams nuperka privatų sveikatos draudimą, tai rodo, kad valstybinė sistema neveikia:
„Tada turime paradoksalią situaciją – gaunantiems vidutinį darbo užmokestį, gyvenantiems neblogai, matyt, 5 eurai už vizitą, net jei jie vyktų kas savaitę, didelio iššūkio nesudarytų, bet kaip tie žmonės, kurie gyvena iš minimalių pajamų per mėnesį, kurių yra labai daug. Išlaidos už sveikatos paslaugas iš žmogaus kišenės Lietuvoje jau dabar yra didžiausios Europos Sąjungoje. Tai dabar sakome, kad dar tą mokestį padidinsime.“
Pasak N. Čiakienės, kitas klausimas, kad jei sunkiausiai besiverčiantys nuo tokio mokesčio būtų atleisti, tačiau tai – platesnės diskusijos klausimas.
„Tad turime, kad tas mažas pajamas gaunantis žmogus, už kurį valstybė nesumoka pakankamai ir kuris neturi pinigų kreiptis į privačią įstaigą, kad gautų paslaugas laiku, už tai jis dar ir susimoka iš savo kišenės už vizitą“, – sako N. Čiakienė.
„Reikia diskutuoti, ar PSDF įmoka visiems yra vienoda, ar ji galėtų būti didesnė tiems, kurie nedalyvauja prevencinėse programose, kurie daug metų rūko, tai yra diskusija. Bet akivaizdu, kad tiek sveikatos priežiūros, tiek socialinės pagalbos sistema turės keistis. Mokančių mokesčius vis mažės, o paslaugų poreikis tik didės“, – konstatavo ji.
Portalas tv3.lt primena, kad tarp naujosios Vyriausybės programinių nuostatų – ir pažadas didinti valstybės įmoką už savo draudžiamus asmenis. Tiesa, iš kokių resursų tai ketinama padaryti, nenurodyta. Politikai taip pat kalba apie pastangas pažaboti privačias gydymo įstaigas, kad negalėtų nepagrįstai lupikauti iš pacientų.
Mokesčio atsisakyta dėl politinių aplinkybių
Prie šeimos medicinos kūrimo modelio ištakų stovėjęs Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas teigė, kad idėjos apie vizito apmokestinimą buvo atsisakyta dėl politinių aplinkybių.
„Pačioje pradžioje, kai pradėtas kurti ir diegti šeimos medicinos modelis, teko aplankyti daugelį pasaulio šalių ir žiūrėti, koks modelis tiktų Lietuvai. Be abejo, yra variantai, kai pacientas už vizitą papildomai susimoka nedidelę dalį. Buvo variantai, kai už vizitą susimoka pakankamai daug, bet po to jam valstybė po tam tikro laiko pinigus grąžina.
Bet reikėjo atsižvelgti į to meto politinę situaciją – tam tikras šokas jau buvo perėjimas nuo sovietinio Semaškos prie Vakarų šalyse egzistuojančio modelio. Gyvendami sovietinėje sistemoje žmonės buvo įpratę, kad už mediciną absoliučiai nieko mokėti nereikia, tad tuo metu galvojome, kad kažkokio mokesčio įvedimas visuomenėje būtų sukėlęs didelį nepasitenkinimą“, – kalbėjo jis.
Pasak pašnekovo, pradėjus jau daugiau 30 metų labai daug kas pasikeitė, tačiau nors mokesčio už vizitą įvedimas būtų racionalus, vargu ar to kurie nors politikai imtųsi.
„Atsirado daug žmonių, kurie gimė nepriklausomoje Lietuvoje, kurie gyvena užsienyje ir matę, kokia ten medicina. Ir dabar įvedinėjant kažkokį dalinį simbolinį apmokėjimą tas nesukeltų tokio sprogimo ir didelio nepasitekinimo.
Jau daug kas naudojasi privačios medicinos paslaugomis, žmonės susimoka nemažai, yra ir privatūs šeimos medicinos centrai, registracijos mokestis būna ir per metus ir 300 eurų, kad paslaugas gautų labai greitai ir kokybiškas – tai yra laisvas žmogaus pasirinkimas, jei tai leidžia finansinė padėtis“, – kalbėjo profesorius.
Pacientų lūkesčiai ne visada pamatuoti
Pats prieš kurį laiką prakalbęs apie simbolinio mokesčio įvedimą J. Kalibatas ir dabar manantis, kad toks mokestis atrodytų racionalus.
„Idėja buvo ta, kad žmonės be reikalo neitų ir nesikreiptų į medikus. Visgi pastebėjome, kad dalis pagyvenusio amžiaus žmonių pas medikus ateina dėl to, kad jiems trūksta bendravimo, jie bando kalbėti su medikais, diskutuoti, bet tai yra socialinės, o ne medicininės problemos.
Taigi siūloma, kad vienas iš būdų sumažinti eiles, kad žmonės tikrai kreiptųsi į šeimos gydytojus tada, kai jam reikia, imti tokį simbolinį mokestį. Aišku, politiškai nebūtų populiarus sprendimas ir vargu, ar jį kas priimtų. Jokie politikai prieš rinkimus, kaip ir valdantieji nenori šito daryti, nes į mediciną sminga visos kritikos strėlės. Tą bijos daryti ir tikrai nepalaimins, net jei primygtinai keltume tokias idėjas“, – kalbėjo jis.
Be to, J. Kalibatas sutiko, kad iš dalies ir pacientų lūkesčiai kartais yra nepamatuoti. „Žmonių norai visuomet dideli ir jiems gerai niekada nebus. Pacientas norėtų, kad jam atėjus jį pasitiktų profesorių konsiliumas ir nustatytų diagnozę, padarytų visus tyrimus ir paskirtų idealų gydymą. Kai specialisto reikia laukti kelis mėnesius, kyla didelis nepasitenkinimas, tačiau Vakarų šalyse planinių operacijų kai kada tenka laukti 6–9 mėnesius“, – dėstė profesorius.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
