julius kalibatas

Įpusėjus rudeniui dienos vis trumpesnės, dangų dažniau užtraukia debesys ir pasipila lietus, tad daugeliui norisi leisti šį laiką ramiau, dažniau būti namuose. Yra sakančių, kad žiema – ramybės laikas, kai reikia daugiau poilsio. O ar išties ilsimės ir miegame pakankamai laiko? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Vakarienė gali turėti didelę įtaką miego kokybei. Tinkamai pasirinkti patiekalai ne tik padeda atsipalaiduoti prieš miegą, bet ir skatina geresnį poilsį per naktį. Tačiau netinkamai parinkti produktai vakarienei, gali ne tik trikdyti miegą, bet ir sukelti nemigą ar dažną nubudimą nakties metu. Apie tai, ko nereikėtų valgyti prieš pat miegą, Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Miegas yra gyvybiškai svarbus gerai savijautai, fizinei ir psichinei sveikatai. Tačiau, keičiantis laikui, kaip pavasario ir rudens laikrodžių sukimo metu, mūsų biologinis laikrodis gali sutrikti, o tai apsunkina natūralų miego ritmą ir pablogina miego kokybę. Todėl laiko sukimas dažniausiai nepadeda miegui, o atvirkščiai – sukelia nuovargį ir dezorientaciją. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į mitybos įpročius prieš einant miegoti.

Miegas žmogui yra gyvybiškai svarbus ir taip pat jis turi būti kokybiškas. Tačiau yra daug veiksnių, kurie turi įtakos miego kokybei – Mėnulio fazės bei miego rutinos pakeitimas, kai bus pereinama prie žiemos laiko. Apie tai Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pasakoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pasak prof. habil. dr.

Netrukus Lietuvoje vėl bus pereinama prie žiemos laiko, vis tik žmogaus sveikatai toks rutinos pakeitimas gali būti ne tik nepatogus, bet ir ne juokais žalingas. Apie tai Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pasakoja naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“. Pasak jo, japonų mokslininkas Joseph Takahashi dar 1997 m. rado cirkadinį geną, kuris reguliuoja cirkadinius ritmus.

Magnetinės audros, orų pokyčiai, Mėnulio fazės – žmonės daug kalba apie jų galimą poveikį sveikatai ir nuotaikai, tačiau ar tai išties veikia?  Plačiau apie Mėnulio įtaką papasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Pirmadienį Lietuvoje toliau laikantis saulėtiems sausiems orams užterštumas kietosiomis dalelėmis šalyje išlieka padidėjęs. Nors ne visose vietovėse gali būti juntamas degėsių ar dūmų kvapas, kietųjų dalelių taršos galima visai nejausti, o žala sveikatai bus didžiulė. Dėl pastarosiomis dienomis gerokai padidėjusios kietųjų dalelių koncentracijos ore medikai perspėja ypač rizikos grupės asmenis nė nekišti nosies į lauką.

Saulė yra mūsų Žemei gyvybės ir energijos šaltinis. Deja, padidėjęs Saulės aktyvumas gali turėti žmogaus organizmui neigiamą įtaką. Šiuo metu yra padidinto Saulės aktyvumo 11 metų ciklas, todėl kiekvieno žmogaus organizmas įvairiai reaguoja į magnetinio lauko pokyčius, konstatuoja Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Ką žinome apie geomagnetinių audrų poveikį mūsų organizmui? Pateikiame profesoriaus J. Kalibato komentarą.

Atėjusi vasara neatsiejama nuo poilsio, laiko leidimo pajūryje ar kaitrioje saulėje, o atostogų daugelis neįsivaizduoja ne tik be daug maisto, bet ir be alkoholinių gėrimų vartojimo. Tačiau žinomas Lietuvos profesorius įspėja – toks derinys gali baigtis kasos uždegimu ir sukelti pavojų gyvybei.

Prasidėjusi vasara džiugina saulės spinduliais, o poilsiautojai jau užėmę visus paplūdimius, ežerus bei jūrą maudosi saulės voniose bei siekia įdegti dar po tamsiojo metų laiko užsilikusius šviesius odos lopinėlius. Tačiau kai kurie pamiršta, jog saulė gali būti pavojinga, todėl reikėtų pasirūpinti savo sveikata.

Lietuvą užplūdus karščiams, norisi labiau pasilepinti kuo įvairesniu maistu. Visgi neretai pamirštame apie sveiką mitybą ir leidžiame sau pasmaguriauti, ypač prasidėjus atostogoms. Vertėtų nepamiršti, kad norint apsaugoti savo sveikatą, riebių maisto produktų geriau vengti.   Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Julius Kalibatas.

Išmušantis karštis, pasunkėjęs kvėpavimas ir nemalonus akių užtemimo jausmas lydi iki nualpimo. O tai – ne vienam pasitaikanti nemaloni būsena, kuomet netenkama sąmonės. Vienas iš nualpimą lydinčių veiksnių – karštis, kuris gali sutrikdyti įprastą žmogaus organizmo veiklą. TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ svečiavosi bendrosios praktikos (šeimos) gydytojas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras Julius Kalibatas, kuris papasakojo, kaip saunoje gelbėjo nualpusį žmogų.

Lietuvą jau užplūdo karščiai, kurie daliai žmonių yra itin pavojingi: perkaisti galima ne tik būnant saulėje, bet ir namuose. Naudinga įsidėmėti ženklus, kuriuos siunčia organizmas, kai karštis alina per stipriai, ir žinoti, kada metas kreiptis į medikus. Daugiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakoja Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos prezidentas, profesorius, habilituotas mokslų daktaras Julius Kalibatas.

Neseniai Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo svarstomas klausimas apie skiepų nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) svarbą ne tik mergaitėms, bet ir berniukams.  Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento, prof. habil. dr. Juliaus Kalibato teigimu, ne paslaptis, kad  šeimos gydytojai savo kasdieniniame darbe susiduria su didelėmis problemomis, kada bandoma išaiškinti tėvams, kodėl šie skiepai yra svarbu.

Ar gali sapnai pranašauti ligas? Svarstydamas šį klausimą Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas pateikia ir mokslininkų įžvalgas, kad negatyvūs sapnai gali įspėti ne tik apie neurodegeneracines ligas. Pateikiame visą gydytojo komentarą. Matyt, nesuklysiu pasakydamas, kad sapnai yra viena iš mažiausiai ištirtų mūsų smegenų veiklos sričių. Didesnė dalis žmonių naktinio miego metu sapnuoja vidutiniškai 2–4 val.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) planas nuo 2027 m. atsisakyti vaikų ligų gydytojų pirminėje grandyje vėl kelia sumaištį. Nors nuplanuota, kad tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatos priežiūra turėtų rūpintis tik šeimos gydytojai, patys pediatrai sako nežadantys nuleisti rankų. Jie tikina, kad ministrą greičiausiai pavyks įtikinti, jog įsigaliojęs ruošiamas modelis tik atsisuktų kitu galu.

Kalbant apie mūsų sveikatos apsaugos sistemą, kaip viena iš didžiausių ir kol kas niekaip neišsprendžiamų problemų yra įvardinamos didžiulės eilės pas gydytojus. Ar tą padėtų išspręsti poliklinikų darbas šeštadieniais? Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentaras.

Grįžtant peršalimo ligų sezonui Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas primena, kodėl koronaviruso negalima laikyti eiliniu gripu ir kokios atmainos šiuo metu kelia daugiausiai nerimo. Pateikiame visą profesoriaus J. Kalibato komentarą.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Apmokestinus vienkartinius plastikinius maišelius parduotuvėse pasikeitė pirkėjų įpročiai. Kodėl neįvedus ir simbolinio mokesčio pas gydytojus – taip ir eilės sumažėtų, ir jo darbas būtų labiau vertinamas? Tokia sena idėja vėl diskutuojama tarp medikų. Pacientai gi su tokiu siūlymu kategoriškai nesutinka, o politikai ragintų prieš tai viską gerai išdiskutuoti.

Kas teigiamo medicinos pasaulyje peržengus į antrą metų pusę ir ar yra pagrindo optimizmui, kad sveikatos apsaugos reforma juda tinkama kryptimi, matyt, vienareikšmiškai atsakyti būtų tikrai sunku, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. dr. Julius Kalibatas. Portalas tv3.lt pateikia visą profesoriaus komentarą.

Kylant naujai rūkalų epidemijai ir ypač jaunimui Lietuvoje įnikus į elektronines cigaretes griebiamasi drastiško draudimo – sekant australų pavyzdžiu Seime siūloma šių gaminių leisti įsigyti tik vaistinėse ir tik su gydytojo receptu. Oponentai sako, kad tai esminės problemos nespręs ir ragina imtis aktyvesnės kontrolės mokyklose.

Apie antibiotikų, ypač tų, kurie reikalingi vaikams, stygių kalbama jau ne vieną mėnesį. Nerimu ir antibiotikų paieškomis žmonės intensyviai dalijasi socialiniuose tinkluose, o gydytojai priversti nuolat skambinėtis į vaistines. Negana to, prabylama ir apie kitų, pavyzdžiui, priešvėžinių vaistų trūkumą. Atsakingos institucijos tuo metu ruošia planą, kaip reikės išgyventi rudenį. Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas habil. prof. dr.

Ilgos eilės pas gydytojus – nenustojama viešumoje linksniuoti sveikatos apsaugos sistemos problema. Medikai ir valdžia sutaria, kad vieno rakto joms įveikti nėra. Vis tik gydytojai atkreipia dėmesį, kad dar ne visi pacientai žino, kur turėdami siuntimą gali kreiptis pagalbos. Kita vertus, neatmetama, kad ir patys gydytojai ne visada atlieka savo pareigą.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Šią savaitę šeimos gydytojų bendruomenėje kilo didžiulis sujudimas po to, kai Sveikatos apsaugos ministerija pateikė derinimui Vyriausybės nutarimą. Jame numatyti pokyčiai paliko gydytojus be žado – juodu ant balto perskaitė, kad teks dirbti naktimis, o 1200 pacientų neturinčioms mažoms šeimos medicinos paslaugas teikiančioms įstaigoms teks užsidaryti.

Pranešant apie naujus omikrono potipius Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas apžvelgė duomenis, ar mums verta dėl to nerimauti. Pasaulio sveikatos organizacija 2021 m. lapkričio mėn. atsiradusį naują koronaviruso variantą omikron (B.1.1.529) paskelbė keliančiu susirūpinimą.

Kai kurias Europos šalis jau užplūdo gripo banga. Medikai praneša, kad šiais metais gripas daug labiau pavojingesnis ir dažniausiai taikosi į vaikus. TV3 žinių „Dienos komentare“ šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas atsakė, kaip stipriai gripas gali įsisukti mūsų šalyje ir kodėl šio sezono gripas įvardijamas kaip pavojingesnis. Girdime, kad gripas grįžta su trenksmu.

Be reikalo vartojami antibiotikai – kasmet vis opesnė pasaulinė problema. Ypač prasidėjus peršalimo ligų sezonui tiek gydytojai, tiek vaistininkai nepaliauja kartoti, kad antibiotikus galima vartoti tik taip, kaip nurodė specialistas. Pastaruoju metu situaciją dar komplikuoja ir tai, kad vaistinėse gali nepavykti rasti konkrečių, atitinkamų stiprumo antibiotikų.  Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Laiko sukiojimas ne vieną kelioms savaitėms ar ilgesniam laikui išmuša iš vėžių. Kad tai nėra į naudą, pažymi ir medikai. Profesoriaus Juliaus Kalibato teigimu, dienos šviesą tausojantis laikas – klaida, kurios politikai neskuba taisyti. „Tikriausiai, nerasite nei vieno šeimos gydytojo, kuris patvirtintų, jog du kartus metuose vykdomi laiko kaitaliojimai, siekiant įvesti taip vadinamą dienos šviesą tausojantį laiką, teigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Nors Lietuvoje jau prieinamos omikron variantui adaptuos vakcinos, šeimos gydytojai apgailestauja, kad norinčiųjų ja pasiskiepyti dar nėra daug. Pasak jų, ypač liūdna dėl to, kad į sustiprinamąsias dozes ranka moja didžiausios rizikos asmenys. Be kita ko, naują nerimą kelia ir naujas Švedijos mokslininkų atrastas omikron potipis. Apie visa tai plačiau – Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. Juliaus Kalibato komentare.

Ne vienas šeimos gydytojas pažymi, kad nemažai pacientų, anksčiau persirgusių COVID-19, kreipiasi pagalbos dėl galvos skausmų, kurie kankina pakankamai ilgai, trukdo kasdieniniam darbui, ženkliai blogina gyvenimo kokybę, konstatuoja profesorius Julius Kalibatas. Jis pasakojo, kad viena pacientė skundėsi, kad po koronavirusinės infekcijos jai prasidėjo migrenos priepuoliai. „Analgetikų poveikis buvo menkas, bet sesers naudojami migrenos gydymui vaistai tikrai padėjo.

Tikriausiai nesuklysiu pasakydamas, kad bet kurioje šalyje vykdoma vaistų politika yra tas lakmuso popierėlis, kuris parodo, kaip sveikatos apsaugos sistema sugeba reaguoti į besikeičiančius visuomenės poreikius bei kaip greitai gali išanalizuoti ir realizuoti įvairių ligonių organizacijų bei gydytojų profesinių draugijų pasiūlymus, sako Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Lietuviams vis dar nenoriai einant tikrintis sveikatos profilaktiškai, politikai svarsto, ar nereikėtų imtis griežtesnių priemonių, tarp jų – ir finansinių nuobaudų. Šeimos gydytojai taip pat nebeslepia apmaudo – jiems jau atsibodo įtikinėti pacientus ateiti pasitikrinti.  Nors šalyje veikia net 5 prevencinės sveikatos patikros programos ir tam valstybė skiria milijonus, pagal jas pasitikrinančių gyventojų srautai nedžiugina nei gydytojų, nei sveikatos politikų.

Balandžio 27-oji – Lietuvos medicinos darbuotojų diena. Mintimis, su kokiomis nuotaikomis ją atslūgstant koronaviruso pandemijai pasitinka medikų bendruomenė, dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Balandžio 27 d., puoselėdami ilgametes tradicijas, visi Lietuvos medikai (gydytojai, slaugytojai ir visi, kurie rūpinasi žmonių sveikata) švenčia Lietuvos medicinos darbuotojų dieną.

Apžvelgiant visą koronavirusinį pandemijos periodą, tenka pripažinti, kad pasiūlymų, kaip efektyviai gydyti COVID-19, buvo tikrai daug. Tačiau nestinga ir įvairaus plauko savigydos pasiūlymų. Apie vieną iš naujai aptariamų tokių būdų pasakoja Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.

Visose pasaulio šalyse registruojant katastrofiškai greitą naujausios koronaviruso omikron atmainos plitimą naujausias įžvalgas apie situaciją teikia Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, jei 2021 m. rugsėjo mėn. Europoje per savaitę buvo po 1 milijoną  naujų užsikrėtimų koronavirusu, tai 2022 m. sausio mėn.

Nors daug šalių fiksuoja rekordinius užsikrėtimus koronavirusu ir kaip pagrindinį to kaltininką įvardija naująją omikron atmainą, tai nebūtinai sukels naują sveikatos krizę. Tai komentuodamas profesorius Julius Kalibatas pažymėjo, kad netrūksta optimizmą dėl pandemijos slopimo teikiančių ženklų, tačiau būtina neprarasti budrumo ir pasirūpinti sustiprinamąja skiepo doze.

Lietuva seka kitų Europos šalių pavyzdžiu ir planuoja įtraukti vis daugiau profesinių sričių, kuriems vakcinacija būtų privaloma. Jau registruotas įstatymo projektas, kuriuo ketinama įvesti privalomą tam tikrų profesijų darbuotojų skiepijimą, tarp jų – ir viešojo administravimo subjektų veikla ir profesinė karo tarnyba. Šis projektas dar turės sulaukti ir Vyriausybės pritarimo.

Tikslas yra paskiepyti praktiškai visus vaikus, teigė profesorius Julius Kalibatas, Šeimos gydytojų asociacijos vadovas. To siekiama todėl, nes pasaulio šalys jau praneša apie vaikus, kurie mirė nuo COVID-19. O jei vaikai serga lengva forma, jie gali užkrėsti kitus, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo J. Kalibatas. Tėvai piktinasi, kad netrukus vaikams nuo 12 metų bus įvestas galimybių pasas. Tai reiškia, kad juos reikės skiepyti.

Bene daugiausiai diskusijų praėjusią savaitę sukėlusi tema – galimybių pasai net ir 12-mečiams vaikams. Basos mamos praėjusią savaitę dėl to netgi pradėjo protestų akcijas – jos tikina, kad valstybė vykdo nusikalstamą politiką prieš vaikus.

Matyt, Lietuvoje jau galutinai susiformavo grupė asmenų, kurie yra kategoriškai prieš COVID-19 vakcinas, ir jokie įtikinėjimai, prašymai, maldavimai ir net solidūs finansiniai skatinimai jau nepakeis jų nuomonės, teigia Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.  Anot jo, toks fenomenas stebimas ir kitose šalyse.

Epidemiologinei situacijai negerėjant jau atsiranda kalbos apie ketvirtos COVID-19 skiepo dozės reikiamybę. Apie tai plačiau komentuoja prof. Julius Kalibatas. Profesoriaus teigimu, nuo COVID-19 mirštant vis daugiau žmonių, tarp kurių – ir pasiskiepijusieji, dalis pacientų jau pradeda abejoti gydytojų paaiškinimais, kad tie, kurie mirė, tikrai buvo labai garbaus amžiaus, turėjo daug gretutinių ligų ir pan. Dalinamės Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof.

Paskelbus apie visuotinės revakcinacijos nuo COVID-19 Lietuvoje startą profesorius Julius Kalibatas siūlo leisti šeimos gydytojams spręsti, kada ir kurį asmenį, atsižvelgiant į visas medicinines indikacijas, nustatytus antikūnų titrus, skiepyti sustiprinamąja COVID-19 vakcinos doze, nebūtinai laukiant 6 mėnesius.

Nors gerokai sparčiau plintanti koronaviruso delta atmaina jau tapo vyraujanti pasaulyje, nerimą kelia atsirandančios naujos viruso atmainos. Ką reikia žinoti apie delta atmainą, dalinasi Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof, habil. dr. Julius Kalibatas.

Legendinės grupės „Rondo“ lyderis Aleksandras Ivanauskas-Fara jau ne vienerius metus gyvena su antro tipo cukriniu diabetu. Ši liga vyrą užklupo netikėtai, o siekiant pagerinti jos kontrolę, teko nemenkai pakeisti gyvenimo būdą, mitybą bei įpročius. Vis tik, Aleksandras pripažįsta, jog jo profesijoje gyventi pagal gydytojų nustatytas taisykles yra be galo sunku, todėl ėmė domėtis brokoliuose, granatuose, ciberžolėje ir žaliojoje arbatoje esančiais polifenoliais ir jų nauda organizmui.

Antradienį britų spaudoje pasklido žinia, kad šį sezoną pasiskiepiję nuo gripo patenka į didesnės rizikos kategoriją užsikrėsti koronavirusine infekcija. Naujienų portalas tv3.lt susisiekė su Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu, kuris teigė, kad skiepas nuo gripo ir koronavirusas tikrai nėra susiję. Portale mirror.co.

Maždaug 80 procentų užsikrėtusių koronavirusu serga lengva forma ir neturi sunkių simptomų. Tokiems sergantiesiems leidžiama gydytis namuose, tačiau ką tokiu atveju būtina žinoti? Ir kaip elgtis šeimos nariams, kurie gyvena su užsikrėtusiuoju? Apie tai tv3.lt naujienų portalas kalbėjosi su Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanu profesoriumi Vytautu Kasiulevičiumi ir Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentu, prof. habil. dr. Juliumi Kalibatu.

Trečiadienį Lietuvoje pirmasis koronavirusu sergantis pacientas buvo išleistas gydytis į namus. Kovoti su koronavirusu namuose galės visi, kurių būklė yra nesunki, ir kuriems užtenka tik simptominio gydymo. Kokių rekomendacijų turėtų laikytis sergantys, naujienų portalui tv3.lt pasakoja Lietuvos bendrosios praktikos gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekanas profesorius Vytautas Kasiulevičius.