Plačiau apie Mėnulio įtaką papasakojo Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
Nuo pat žmonijos atsiradimo istorijos pradžios pirmykščiam žmogui Mėnulis visuomet buvo paslaptingas dangaus kūnas, kuriam dažnai buvo priskiriamos antgamtinės galios bei tikima jo daroma didele įtaka gamtai bei žmonių gyvenimui.
Dabartiniu metu, kada žmogaus kojos jau paliko savo atspaudus Žemės palydovo paviršiuje, susidomėjimas Mėnuliu persikėlė ir į mokslinę sferą. Atrodo, kad apie Mėnulį jau žinome labai daug, net ir grunto sudėtį, bet kokią įtaką turi Mėnulis žmogaus sveikatai – atsakymą gali duoti tik išsamūs moksliniai tyrimai.
Mėnulis paveikia nervus?
Jau Aristotelis tikėjo, kad Mėnulis turi didelę įtaką nervų ligoms bei epilepsijos atsiradimui. Dabartiniu metu nustatyta, kad pilnatis neturi įtakos epilepsijai, bet gali turėti įtakos kitos etiologijos traukuliams. Bet kalbant apie kitas nervų ligas, atrodo, kad Aristotelis dalinai buvo teisus.
Paskutiniai moksliniai tyrimai parodė, kad pilnatis iš tikrųjų turi įtakos bipolinių sutrikimų klinikos pasunkėjimui – nustatyta, kad pagreitėja kaita tarp depresijos ir maniakinių fazių. Beje, Turkijos mokslininkų tyrimas atskleidė mėnulio fazių įtaką migrenos eigai. Vaikų klinikos pacientams padažnėdavo migrenos priepuoliai, kada Mėnulis būdavo jaunas, o per pilnatį galvos skausmų atakos sutrumpėdavo.
Populiarioje literatūroje apstu teiginių, kad Mėnulio pilnaties metu dažnai pasireiškia įvairūs elgesio sutrikimai – žmonės tampa impulsyvūs, nervingi, net paūmėja lėtinės ligos, o kai kuriuos individus apima ir apatija. Ar iš tikrųjų taip yra, atsakymą bandė surasti daugelio šalių mokslininkai.
Ką sako mokslas?
37 rimtų mokslinių studijų išplėstinė analizė parodė, kad nėra statistiškai patikimo ryšio tarp įvairių Mėnulio fazių ir žmonių elgesio pokyčių. Beje, miego laboratorijose atlikti tyrimai taip pat atskleidė, kad pilnaties metu žmonės penkiomis minutėmis vėliau užmiega, 20 minučių miega trumpiau ir per visą miego periodą 30 minučių būna mažiau gilaus miego.
Matyt, galima būtų daryti išvadas, kad kai kurie asmenys pilnaties metu dėl nevisaverčio miego tikrai gali jaustis ne iki galo pailsėję ir sudirgę. Įdomu ir tai, kad kito tyrimo metu atlikti laboratoriniai tyrimai parodė, jog kelios dienos prieš pilnatį kraujyje sumažėja testosterono bei melatonino, kuris atsakingas už miegą, koncentraciją, kas, matyt, gali paaiškinti miego sutrikimus.
Atrodo, kad pilnatis gali paveikti ir kitus laboratorinius parametrus. Indijos mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog pilnaties metu kraujyje padidėja gliukozės koncentracija, į ką, matyt, reikėtų atsižvelgti, tikrinant pacientus dėl diabeto. Kadangi apie Mėnulio fazių įtaką testosterono koncentracijai jau buvo paminėta, o buitiniame lygmenyje internetinėje erdvėje teko skaityti įvairių nuomonių dėl Mėnulio įtakos reprodukcinei funkcijai bei vaikų gimimui, tikriausiai realią situaciją gali atskleisti moksliniai tyrimai.
Per supermėnulį gimė daugiau vaikų
Didelį atgarsį kažkada sukėlė tyrimo rezultatai, gauti iš Kioto ligoninės. Išanalizavus 1000 gimdymų, paaiškėjo, kad, esant „supermėnuliui“ (situacija, kada yra pilnatis, ir Mėnulis yra maksimaliai priartėjęs prie Žemės) vaikų gimė ženkliai daugiau. Laikraščiai mirgėjo antraštėmis „Supermėnulio vaikų bumas“.
Be abejo, pasaulyje padaugėjo tikinčių Mėnulio fazių įtaka vaikų gimimui. Vienas iš tyrimų rėmėsi tik 8395 atvejų analize. Straipsnio autoriai pateikė sensacingus rezultatus – per pilnatį vaikų gimė 14,7 proc.daugiau, lyginant su kitomis Mėnulio fazėmis. Tuo metu Šiaurės Karolinoje buvo išanalizuota 0,5 milijono gimdymų 5 metų periodu – jokio ryšio tarp Mėnulio fazių ir gimusių vaikų skaičiaus nerasta, ką patvirtino ir Kalifornijos universiteto mokslininkų analogiškas tyrimas.
Ispanijoje buvo išanalizuota 120 metų laikotarpiu kaimiškuose regionuose registruoti gimimai per 1484 Mėnulio ciklus – irgi nerasta jokio ryšio tarp Mėnulio fazių ir vaikų skaičiaus. Tuo tarpu, prancūzų mokslininkai, ištyrę virš 5,9 milijono gimimų per 16 metų periodą, konstatavo, kad ženkliai didesnis gimimų skaičius per Mėnulio jaunatį.
Matyt, ne taip jau svarbu, kada gimsta vaikai, bet svarbu, kad jie gimsta ir kad jų gimtų kuo daugiau. Pasaulio mokslininkų susidomėjimas, kokį poveikį Mėnulis turi žmogaus organizmui, nemažėja. Pavyzdžiui, tyrėjai iš Libano pateikė duomenis, kad pilnaties metu dažniau įvyksta smegenų aneurizmų plyšimai, nors didesnės apimties tyrimai, atlikti Prancūzijoje ir Vokietijoje, tą paneigė.
Nerandama ženklesnio Mėnulio fazių poveikio širdies ir kraujagyslių bei virškinimo sistemoms, bet, matyt, Mėnulio magija ir toliau jaudins žmonių protus, bus vykdomi nauji dilesnės apimties tyrimai, siekiant įrodyti, kokį poveikį Žemės palydovas gali mums turėti.
