Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) valdybos pirmininkės Auristidos Gerliakienės įsitikinimu, sveikatos sistema, kur egzistuotų mokėjimas už vizitą, padėtų labiau disciplinuoti pacientus, mat dabar ir taip klesti kyšiai.
„Mūsų šeimos gydytojo institucijos modelis buvo „pasiskolintas“ iš Danijos, tačiau ne viskas iš to buvo paimta. Buvo paimtas kapitacinis apmokėjimas už prisirašiusius pacientus, tačiau kartu nebuvo pritaikytas ir vizito mokestis, kuris per tuos daugiau kaip 20 su viršum metų išliko Danijoje. Jei neklystu, jis ten siekia apie 23 eurus ir jokios dramos ar maištų su Vyriausybe Danijos gyventojams nekyla.
Pas mus gi yra labai daug spekuliacijos ir kas tada atsitinka: kai žmonės nori gauti paslaugą greičiau, susimoka, ar kai kurie gydytojai, žinau, išvis sabotuoja ir nerašo siuntimo, jei nepadedama 50 ar 100 eurų. Tačiau tai yra generuojama pačios valstybės, politikai spekuliuoja, nes nenori mokėti. O žmonės moka – kai reikia surinkti lėšas „Bayraktar‘ui“, surenkami milijonai, apsiperkant Lenkijoje kiek milijonų išleista, tad politikams reiktų nustoti kišti rankas į gyventojų kišenes“, – savo nuomonę dėstę medikų atstovė.
Jos teigimu, dabar ir taip nešami kyšiai, nes žmonės nori būti sveiki, tuo metu vizito apmokėjimas dalį žmonių labiau disciplinuotų, skatintų rūpintis profilaktika.
„Kažkada siūlėme, kad kaip Latvijoje buvo padaryta – kiekvieno vizito metu pacientas susimoka latą, dabar – 2 eurus. Tada žmogus pagalvoja, ar tikrai verta registruotis ir dar po to neateiti“, – sakė J. Kalibatas.
„Pati dirbu privačioje praktikoje ir niekas man kyšių neneša, nes yra paslaugos kaina. Dirbu jau 30 metų ir galiu konstatuoti, kad tai, kad paslaugos kainuoja, priverčia pacientą stengtis ir labai daug dėmesio skirti profilaktikai. Paciento įsipareigojimas prieš save yra didesnis. Manau, kad nieko blogo tame nėra ir alternatyvių finansavimo šaltinių sveikatos sistemai teks ieškoti“, – kalbėjo A. Gerliakienė.
Latviai papildomai moka jau senokai
Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. dr. Julius Kalibatas priminė, kad ir pats buvo tarp siūliusiųjų įvesti tokį mokestį.
„Kažkada siūlėme, kad kaip Latvijoje buvo padaryta – kiekvieno vizito metu pacientas susimoka latą, dabar – 2 eurus. Tada žmogus pagalvoja, ar tikrai verta registruotis ir dar po to neateiti. Įvairiose šalyse yra visokie modeliai. Kai kuriose tikrai yra mokama ir kai viršijama tam tikra suma, jau viskas būna nemokama arba apmokama kaip užstatas ir po to sumą iškart grąžina“, – aiškino jis.
Dar vienas būdas drausminti pacientus – neapsilankius pas gydytoją skirti baudą kaip mokestį, kurio nesumokėjus negalėtų gauti paslaugos.
J. Kalibato teigimu, tokių nedrausmingų pacientų Lietuvoje yra ne tiek mažai:
„Pastebėta, kad dalis pacientų užsirašo ir neateina pas gydytojus visiškai apie tai neinformuodami. Galbūt jie su perspektyva kelis kartus į priekį užsirašo, žinodami, kad eilės didelės, bet vėliau supranta, kad jiems nereikia to vizito. O tas laikas būna prarastas, kada kitas pacientas galėtų ateiti.“
Profesorius sutiko, kad tokie sprendimai visuomenėje galėtų sukelti didelį šaršalą, tačiau, jo manymu, norint sudrausminti labai nedrausmingus pacientus šitas modelis gal tikrai neblogai veiktų, prisidėtų prie eilių mažinimo.
„Gydytojai kitą kartą tampa žaibolaidžiu – jei kas blogai, vadinasi, blogai ne sistemoje, ministerija viską gerai padaro, bet štai gydytojai kalti, kad ne tuos vaistus skyrė, blogai gydo, ne taip diagnozuoja“, – ironizuodamas pridūrė J. Kalibatas.
Pirmiau siūlo sudaryti galimybę atšaukti vizitą
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorės Neringos Čiakienės teigimu, pirmiausia reikėtų garantuoti galimybę pacientui atšaukti vizitą, o tik tada bandyti galvoti apie tokias drausminimo priemones.
„Kol nėra investuojama į priminimų siuntimą apie netrukus įvyksiantį vizitą sudarant galimybę lengvai tą vizitą atšaukti, tol už tokias priemokas kategoriškai pasisakysime prieš. Nes į daugelį vizitų valstybinėse įstaigose priminimai dieną prieš vizitą nėra siunčiami.
O prisiskambinti į registratūrą ir atšaukti vizitą yra neįmanoma – yra bendras telefono numeris ir jei žmogus nori atšaukti vizitą, tą padaryti yra pakankamai sudėtinga. Pavyzdžiui, privačios odontologijos klinikos atsiunčia žinutes, prašydamos patvirtinti vizitą ar net paskambina – tai labai patogu“, – komentavo ji.
Pašnekovė pasakojo, kad POLA bando ir pati edukuoti pacientų bendruomenę, organizuoja renginius, pažymima, kad būtina informuoti apie pasikeitimus, atšaukti vizitus.
„Ne paslaptis, kad žmonės turėdami siuntimą registruojasi ne pas vieną specialistą. Tiesa, dabar lyg registruojantis per išankstinę pacientų registraciją (IPR) su tuo pačiu siuntimu iš naujo, ankstesnės registracijos turėtų anuliuotis. Taigi ta problema turėtų išsispręsti, kaip būdavo anksčiau, kad užsiregistruoja pas tris gydytojus su tuo pačiu siuntimu“, – pastebėjo N. Čiakienė.
Jos nuomone, tokiomis drausminimo priemonėmis vargiai būtų ugdomas pacientų sąmoningumas. „Tai būtų dar viena įtampą kelianti ir nepasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema skatinanti priemonė. Žmonės ir taip yra išvarginti pokyčių, neaiškumų, pasikeitimų“, – pridūrė POLA direktorė.
Matytų didelę diskusiją
Savo ruožtu Seimo narė Jurgita Sejonienė neturėjo vieno atsakymo, reikia tokios priemonės Lietuvoje ar ne. Ji sutiko, kad pacientų edukacija – būtina, bet ar tas turėtų būti daroma baudomis ar kažkokiais mokesčiais, diskutuotina.
„Gal taip būtų ir greičiau, nors nelabai politiškai populiaru. Pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek to reikia ir kur reikia, kiek naudos tai duos. Tad visų pirma tai paskaičiuoti būtų užduotis Valstybinei ligonių kasai (VLK). Jei kalbame apie pirminės sveikatos priežiūros lygmenį, šeimos gydytoją, yra idėja, kas jau nuskambėjo, kad jei vienas centas už maišelį labai sumažino maišelių naudojimą parduotuvėse, gal tai sumažintų pirminės sveikatos priežiūros paslaugų naudojimąsi.
„Reikia, kad pacientai labai atsakingai žiūrėtų į šią paslaugą ir pirmiausiai laikytųsi jiems paskirto gydymo plano, o nesilankytų tada, kai jiems atrodo, kad reikia“, – sakė J. Sejonienė.
Praktikų dėl to yra įvairių – Latvijoje toks mokestis egzistuoja, Skandinavijos šalys – Danija, Švedija, Norvegija taiko mokestį nuo kažkelinto vizito. Taip skatinamas paciento sąmoningumas, kad nepiktnaudžiautų ir nesilankytų per dažnai“, – komentavo konservatorė.
Pasak jos, kita vertus, turime suprasti, kad visuomenė senėja, žmonės su amžiumi turi vis daugiau lėtinių ligų ir vizitų prireikia daugiau.
„Tačiau turime edukuoti savo pacientus, nepriklausomai, kokio jie yra amžiaus – ar vyresni ir jiems reikia tų vizitų, ar jaunesni. Bet reikia, kad jie labai atsakingai žiūrėtų į šią paslaugą ir pirmiausiai laikytųsi jiems paskirto gydymo plano, o nesilankytų tada, kai jiems atrodo, kad reikia“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Klausimas, ar pavyktų surinkti mokestį
Vis tik Seimo narei kėlė klausimų paties užmokesčio dydis: „Jei kalbama apie vieną ar kelis eurus, tokiu atveju paties mokesčio administravimas, pinigų surinkimas, perskirstymas kainuotų brangiau nei pats mokestis. ir, nežinau, ar iš to būtų didelė edukacinė vertė, kas turėtų būti esmė.“
Jos pastebėjimu, nors latviai turi apmokestinę tiek pirminės sveikatos priežiūros, tiek ir nemaža suma nepagrįstus greitosios iškvietimus, nepavyksta surinkti mokesčių.
„Tad yra piktnaudžiavimų ir kiekvienąkart išsireikalauti tų mokesčių per antstolius nebūtų teisinga. Taigi yra įvairų svarstymų, bet pirmiausia turėtų diskusija būti tarp Vyriausybės narių, politikų, VLK, ar toks būdas tinkamas, kiek kainuotų ir kiek naudos būtų“, – sakė J. Sejonienė.
Vis tik ji sutiko, kad minėtasis greitosios medicinos pagalbos kvietimas nepagrįstais atvejais irgi galėtų būti diskutuotinas dalykas.
„Dabar mes turime apmokestintas nepateisintas paslaugas skubios medicinos skyriuose, bet neturime nepateisintų greitosios medicinos paslaugų apmokestinimo. Tai vėlgi, atrodo, edukuotų pacientus, kad jie suprastų, jog jei nesilaiko gydymo plano, kiekvienu atveju, kai lėtinė liga paūmėja dažnai dėl jų pačių kaltės, nesikreiptų į greitąją medicinos pagalbą. Tai yra gyvybes gelbstinti tarnyba, o ne reikalinga tam, kad tabletę suduotų ar spaudimą pamatuotų.“
Dalis sprendimų – ant ligoninės vadovų pečių
Pašnekovė sutiko, yra ir nemažai vadybinių problemų, kurias visų pirma turėtų spręsti pačių įstaigų administracija.
„Dauguma privačių ir nemažai viešųjų įstaigų taiko praktiką, primena pacientams – žinutes atsiunčia, net paskambina, tai labai gera praktika. Šiuos dalykus turėtų spręsti kiekvienos įstaigos administracija.
Neturėtų būti galimybės ir registruotis tai pačiai paslaugai registruotis du kartus pas skirtingus specialistus arba skirtingose vietose. Toks funkcionalumas IPR turėtų būti. Tik dar viena problema – ne visos įstaigos pateikia laisvus laikus, taigi pacientas pasiskambinęs gyvai gali galbūt rasti greitesnį vizitą, o kito neatšaukti“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Dulkys: planuojame tik šviečiamąsias priemones
Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ramina, kad tokių mokesčių įvesti nėra numatęs.
Ministras primena, kad šis klausimas nebuvo nei Vyriausybės programoje, nei yra tarp Sveikatos apsaugos ministerijos darbų, todėl jokių iniciatyvų dėl papildomų pacientų apmokestinimų nėra planuojama.
„Planuojami tik šviečiamieji veiksmai, kurie primintų pacientams apie pareigą pranešti apie neatvykimą, taip gerbiant kitus pacientus ir medikus. Numatomi ir papildomi funkcionalumai registracijos sistemoje, kad būtų patogiau ir pacientams, ir medikams.
Neužmirškime, kad tokių sisteminių pasiūlymų įgyvendinimui ir sprendimų priėmimui reikia ir teisinio vertinimo, ir administravimo bei diegimo kaštų įsivertinimo, tai iniciatoriai turėtų pateikti ir juos, kad visuomenė galėtų susipažinti ir įvertinti“, – komentavo A. Dulkys.
Beje, PSD vis tiek reikes mokėti.
