Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa Lietuvoje jau veikia daugiau nei 20 metų, tačiau, pasak specialistų, rezultatai nespindi.
„Sakykime atvirai, yra daug teigiamų dalykų, bet Lietuvoje turimi rezultatai niekaip negali tenkinti. Kasmet nuo šios ligos miršta maždaug apie 200 moterų.
Kitaip sakant, jei per metus turime apie 250 darbo dienų, praktiškai kiekvieną darbo dieną netenkame kažkieno močiutės, mamoms, dukros, sesers“, – konstatavo spaudos konferenciją apie tai pirmadienį Seime inicijavęs Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas.
Liga, kurios absoliučiai galima išvengti
Lietuvos akušerių ginekologų draugijos valdybos narė prof. Kristina Jarienė jam antrino, kad norimo rezultato kol kas neturime, tačiau nors patys gydytojai apie tai kalba daug, be visuomenės įsitraukimo pavyks pasiekti nedaug.
„Tai yra liga, kuri absoliučiai išvengiama, nuo kurios moterys neturi mirti ir visas pasaulis užsibrėžęs tikslą, kad gimdos kaklelio vėžys išnyktų iš pasaulio ligų žemėlapio.
„Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu nebesame pirmoje ar antroje pozicijoje, nukritome žemiau, bet vis tiek išliekame penketuke – sergamumas ir mirtingumas išlieka aukštas“, – sakė K. Jarienė.
Kaip tą padaryti? Tam yra du keliai – visų pirma prevencija, labai daug kalbame apie vakcinaciją nuo viruso, kuris sukelia šį vėžį ir yra didžiausias rizikos veiksnys. Taip pat kalbame apie prevencinius programinius tyrimus, kurie, nepaisant visų pastangų, dar vykdomi nepakankamai“, – apgailestavo ji.
Profesorė nurodė, kad pagal tikslinę amžiaus grupę pagal gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą pasitikrina mažiau nei pusė moterų.
„Gydytojai ir organizacijos turbūt yra paskutinė instancija, kurios gali padėti, bet prevencija turi rūpintis pats žmogus“, – ragino K. Jarienė.
Ji konstatavo, kad pagal vakcinacijos apimtis nuo Žmogaus papilomos viruso (ŽPV) Lietuva net nesiekia Europos Sąjungos šalių vidurkio: „Esame smarkiai už brūkšnio. Pernai metų duomenimis, vieną vakcinos dozę yra gavę 56 proc. tikslinės grupės jaunų žmonių, visai pabaigę vakcinacijos kursą – vos 43–46 proc.
Pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu nebesame pirmoje ar antroje pozicijoje, nukritome žemiau, bet vis tiek išliekame penketuke – sergamumas ir mirtingumas išlieka aukštas. Taip yra dėl to, kad pusę atvejų nustatome vėlyvose stadijose, kada mūsų galimybės dažnai jau būna išsemtos ir lieka tik gyvenimo kokybės gerinimas. Tokiais atvejais skaičiuojant mirtingumą per 5 metus, duok dieve, kad būtų viena iš 4–5 moterų.“
Pacientes veda už rankos
Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva pasakojo, kad pirminė sveikatos priežiūra šiandien yra atsakinga už abi prevencijos priemones – tiek programos įgyvendinimą, tiek vakcinaciją. Vis tik susiduriama ir su tam tikromis problemomis.
„Turime ir statistinių duomenų neatitikimus, būna, sakome, kad moterys nepasitikrina, bet praktikoje žinome, kad pasitikrinama privačiai, tik tie duomenys nenukeliauja. Aišku, skaudžiausia, kai yra diagnozuojami pavėluoti atvejai. Ką tenka matyti savo praktikoje, dažniausiai tai yra pacientės baimė, nepatogumas, nemalonumas eiti pas akušerį, specialistą atlikti tyrimą.
Tad norėtųsi palinkėti, kad pacientės imtų ir padarytų, kartais šeimos gydytojai pacientes ir už rankos veda, kelis kartus skambiname. Jau kelis metus turime komandoje akušeres, kurios gali perimta šias šeimos gydytojo funkcijas, tad čia situacija gerėja. Bet turime statistiką, kokią turime, nepakankamą finansavimą“, – problemas vardijo gydytoja.
Daugiau pusė atvejų – pažengusios stadijos
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė konstatavo, kad šiandien vis dar daugiau nei pusė gimdos kaklelio vėžio (kaip ir kitų onkologinių susirgimų) atvejų diagnozuojama jau pažengusios stadijos.
„Dabar gi yra užsibrėžta, kad šis vėžys, kuris sukeliamas ŽVP, išnyktų. Jis gali būti kontroliuojamas, jei žmonės anksti tikrinsis, skiepysis – artimiausioje perspektyvoje jo išvis galima išvengti.
„Svarbiausia yra neignoruoti, nenukėlinėti, diena yra šiandien, diena yra rytoj. Nes jei tai nukeliame šį veiksmą kitai dienai, paprastai jis neįvyksta, nes visi gyvename labai intensyviu laikotarpiu“, – sakė N. Čiakienė.
Yra šalių, kurioms jau pavyko drastiškai sumažinti sergamumo apimtis, tačiau, deja, rezultatai pas mus yra nepakankami. Ir čia gali pasistengti visi – tiek sprendimų priėmėjai, sistemų kūrėjai, pacientai, nes nė vienoje iš pusių viskas iki galo toli gražu neveikia.
Norisi, kad šiandien vykstančioje konferencijoje būtų apsibrėžti konkretūs veiksmai naujam laikotarpiui, ką galima padaryti kitaip, kad po 5 metų situacija būtų kita“, – akcentavo POLA atstovė.
Jaučiant simptomus kreiptis iškart
N. Čiakienė dalinosi ir liūdnomis istorijomis, kurių kiekviena kelia susirūpinimą.
„Sulaukiame labai daug pacienčių užklausų. Sako: „Ką tik grįžau iš ginekologo, man yra 3 gimdos kaklelio vėžio stadija, tikrinausi prieš 3 metus, man nieko nerado.“ Tačiau čia reikia žinoti, kad anksčiau ilgą laiką buvo atliekami onkocitologiniai tyrimai. Jie ir šiuo metu atliekami moterims iki 35 metų, tačiau jų statistinis patikimumas yra 30 proc.
Dabar vyresnėms moterims jau turime visai kitą tyrimą – citologinis tyrimą, kuris atliekamas skystoje terpėje (PAP), kai ištiriama, kokio piktybiškumo yra virusas. Taigi gerų žingsnių yra, tačiau informacija per mažai pasiekia žmones. (...) Tam trūksta IT įrankių, šeimos gydytojai yra apkrauti, paskambinti kiekvienam ir pakviesti yra sudėtinga, jei tą reikia daryti rankiniu būdu“, – vardijo ji.
POLA direktorė pabrėžė, kad juo labiau nedelsti kreiptis reikia jau jaučiant kažkokius simptomus:
„Kalbėkite apie juos, tada jau eisite tikrintis ne pagal prevencines programas. Svarbiausia yra neignoruoti, nenukėlinėti, diena yra šiandien, diena yra rytoj. Nes jei tai nukeliame šį veiksmą kitai dienai, paprastai jis neįvyksta, nes visi gyvename labai intensyviu laikotarpiu.“
Sumažėjo pasitikėjimas vakcinomis
Pacientų atstovė atkreipė dėmesį, kad nors yra valstybės kompensuojama vakcina tiek mergaitėms, tiek berniukams, bet ypač po COVID-19 pandemijos vakcinacijos klausimas pasidaręs dar labiau diskusinis.
„Pradėjus mergaičių vakcinaciją 2016 m., buvo paskiepyta apie 12 proc., vėliau turėjome labai spartų augimą ir iki pandemijos turėjome paskiepyta 66 proc., dabar šis procentas nukrito iki 43–46 proc. [Antivakserių] žala yra padaryta. Bet turėtume įvertinti ir tai, kad prevencinė paslauga pandemijos metu buvo stipriai apribota“, – pridūrė K. Jarienė.
A. Astafjeva patikino, kad pasitikėjimas vakcinomis yra sumažėjęs, pacientai užduoda daug daugiau klausimų nei įprastai.
„Vakcinacijos apimtys yra nepakankamos. Iš mergaičių pasiskiepija mažiau nei pusė, berniukų dar mažiau – gal apie 10 proc. Kalbant apie patikrą, matome, kad labai skiriasi patikros aprėptys, priklausomai nuo vietovės.
Tai rodo, kad vienur informacija gal suveikia geriau, žmonės ją labiau priima, galbūt tai priklauso nuo šeimos gydytojo ar nuo kitų aplinkybių“, – komentavo S. Čaplinskas.
Jis ragino tiek pačioms moterims atkreipti dėmesį į savo sveikatą, tiek tą padaryti jų artimuosius, aplinkinius.
„Juk nuo mažens esame įpratę valytis dantis ir laikytis kitų higieninių įpročių. Kaip ir vairuojant automobilį turbūt nekyla abejonės dėl jo techninės apžiūros, kokie turėtų būti automobilio eksploatavimo parametrai – naudoti tinkamą kurą ir pan. Atrodytų, čia irgi turėtų būti taip paprasta išsivystyti elementarius sveikatos raštingumo įgūdžius“, – apibendrino Seimo narys.
Kas gali pasitikrinti prevenciškai?
Pagrindinis gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnys – organizme ilgai išliekanti didelės rizikos žmogaus papilomos viruso infekcija. Virusai į gimdos kaklelį patenka vaginalinių lytinių santykių metu, o jiems plisti ar jais infekuotis ne kartą padeda daug kitų rizikos veiksnių: ankstyvas ir (ar) rizikingas lytinis gyvenimas, didelis lytinių partnerių skaičius, daug ir (ar) ankstyvi gimdymai, kitos lytiškai plintančios infekcijos, rūkymas, ilgalaikis kontraceptinių tablečių vartojimas, tada, kai moteris jau yra infekuota ŽPV, o papildomos barjerinės kontraceptinės priemonės nėra naudojamos ir kt.
Taip pat moterims ŽPV gali sukelti makšties, vulvos bei išangės, vyrams – išangės, varpos ikivėžines ligas ir vėžį.
Siekiant laiku diagnozuotoi ligą vykdoma Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai).
- 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
- 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).
Dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje norinčioms moterims pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Taip pat Lietuvoje visi 11 metų sulaukę vaikai – tiek mergaitės, tiek berniukai – gali būti paskiepyti valstybės finansuojama vakcina nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio viruso. Ši vakcina tikimybę susirgti vėžiu sumažina net iki 80 procentų.
Skiepytis nuo ŽPV asmeninėmis lėšomis gali ir suaugusios moterys, tik vakcinos veiksmingumas, žinoma, jau bus mažesnis. Tačiau, pasitarus su gydytoju, tą padaryti vis tiek verta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
