„Mano nuostabai, žmogus buvo ne tik gyvas, bet ir neturėjo jokių skundų ir kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę“, – prisiminė medikas.
Plačiau apie tai – Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. J. Kalibato komentare.
Kalbant apie ligų diagnostiką, matyt, optimaliausias variantas gydytojui ir pacientui yra tada, kai ligos diagnozė ir gydymas būna aiškūs vos ne nuo pirmosios dienos.
Neabejotinai daugiau būna problemų, kai infekcinių ligų atvejais klinikinis vaizdas išryškėja po trumpesnio ar ilgesnio inkubacinio periodo. Bet, deja, egzistuoja ir tokios ligos, kurios pradinėse stadijose gali tęstis ne vienerius metus, praktiškai nėra jokių ligos simptomų, arba tie simptomai yra tokie nereikšmingi, kad pacientas paprasčiausiai nekreipia į juos jokio dėmesio.
Negalėjo net išmatuoti kraujo spaudimo
Gerai prisimenu atvejį savo gydytojo karjeros pradžioje, kai, tikrindamas darbuotojų sveikatą vienoje iš gamyklų, negalėjau tiksliai 50 metų vyrui išmatuoti kraujospūdį, nes sistolinis (viršutinis) kraujo spaudimas viršijo kraujospūdžio aparato galimybių ribas (300 mmHg stulpelio). Diastolinis (apatinis) kraujo spaudimas buvo 160 mmHg stulpelio.
Mano nuostabai, žmogus buvo ne tik gyvas, bet ir neturėjo jokių skundų ir kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę. Aišku, tokie atvejai gali pretenduoti tik į Gineso rekordų knygą ir bendrai neatspindi tikros realybės. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, net 1,28 milijardo gyventojų turi padidintą kraujo spaudimą, kas ateityje gali būti viena iš pagrindinių priežasčių infarktų, insultų bei inkstų pažeidimo.
Beje, kai kurie autoriai prognozuoja, kad 2025 m. šis rodiklis gali pasiekti net 1,6 milijardo gyventojų, nes daugelis apie padidėjusį kraujospūdį sužino tik prasidėjus komplikacijoms. Tenka atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuva kartu su Kroatija, Latvija, Vengrija ir Slovėnija patenka į pasaulio šalių penketuką, kuriose tarp vyrų fiksuojama daugiausia arterinės hipertenzijos atvejų.
Kas trečiam lietuviui nustatomas padidėjęs kraujospūdis
Europos šalyse padidėjusį kraujo spaudimą turi nuo 30 iki 45 proc. gyventojų. Lietuvoje irgi kas trečiam nustatoma arterinė hipertenzija, nors, matyt, realūs skaičiai turėtų būti ženkliai didesni.
JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis apie 50 proc. šalies gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį, o virš 37 milijonų gyventojų galvų yra realiai pakibęs nereguliuojamos arterinės hipertenzijos Damoklo kardas. Todėl labai svarbu kiekvienam periodiškai matuotis kraujospūdį.
Pagal Amerikos širdies asociacijos pateiktas rekomendacijas, normalus arterinis kraujospūdis yra 120/80 mmHg stulpelio. Aišku, normalus spaudimas individualiai kiekvienam gali būti ir žemesnis. Padidėjęs arterinis spaudimas – 120–129/80 mmHg stulpelio. Pirma arterinės hipertenzijos stadija – 130–139/80–89 mmHg stulpelio. Antra arterinės hipertenzijos stadija – kai sistolinis spaudimas siekia 140 ir daugiau, o diastolinis virš 90 mmHg stulpelio.
Sureguliuoti kraujo spaudimą – kebli užduotis
Sureguliuoti kraujospūdį, kad jis būtų normos ribose ir paros metu nešokinėtų šeimos gydytojui dažnai tai yra tikrai nelengva užduotis.
Todėl pacientui dažnai patariame užvesti dienyną, kuriame kas valandą būtų fiksuojamas kraujospūdis, kokiomis valandomis ir kokiomis dozėmis geriami vaistai bei aprašomas mitybos racionas. Turėdamas tokią informaciją, šeimos gydytojas tikrai galės lengviau tinkamai pakoreguoti gydymą.
Pagal PSO duomenis per metus pasaulyje fiksuojama 9 milijonai mirčių dėl išeminės širdies ligos, 7 milijonų žmonių netenkame dėl insultų ir 1,4 milijonų – dėl inkstų ligų. Arterinė hipertenzija čia suvaidina tikrai svarbų vaidmenį. Aišku, niekas negali kvestionuoti ir to fakto, kad šių mirčių statistikai turi įtakos taip pat ir aukštas cholesterolis, dislipidemija, nutukimas, rūkymas, stresas, fizinio aktyvumo trūkumas ir tokio ligos kaip diabetas.
Lyderiaujanti liga – „tylusis žudikas“
Matyt, šeimos gydytojai ne veltui nuolat kalba apie sveiko gyvenimo būdo svarbą. Tarp kitų ligų, įvardijamų „tyliaisiais žudikais“ išskirtinę vietą užima diabetas (cukraligė). Prestižiniame medicinos žurnale „The Lancet“ buvo paskelbti duomenys, kad 2024 m. pasaulyje yra virš 800 milijonų, sergančiųjų šia liga, ir 59 proc. sergančių diabetu yra negydomi.
Dar didesnį nerimą kelia tai, kad nuo 1990 m. iki 2022 m. negydomų asmenų skaičius padidėjo 3–5 kartus. Nors, matyt, realūs skaičiai galėtų būti kur kas didesni, nes didelė dalis žmonių, ypač iš trečiojo pasaulio šalių, apie tai, kad jų kraujuje gliukozės rodikliai ženkliai viršija normas nesužino tol, kol nepasireiškia diabeto sukeltos komplikacijos tokios, kaip infarktai, insultai, inkstų nepakankamumas, negyjančios opos, dėl kraujotakos sutrikdymo atliekamos galūnių amputacijos, diabetinės neuropatijos, akių ligos ir t.t.
Beje, oficialūs PSO duomenys rodo, kad kasmet pasaulyje dėl diabeto (teisingiau dėl jo sukeltų komplikacijų) miršta 1,6 milijono žmonių. Diabetikų mirčių statistikoje nuo 50 iki 80 proc. sudaro mirtys nuo infarktų, insultų ir inkstų nepakankamumo. Laiku diagnozavus ligą, aišku, daugelio bereikalingų mirčių tikrai galima būtų išvengti.
„Diabetes EURO“ duomenimis, 2024 m. Europoje diabetu serga 74 milijonai gyventojų, 2025 m. planuojamas diabeto atvejų padidėjimas net 59,7 proc. Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje diabetu sirgo 154 681 asmuo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2014 m. iki 2022 m. šia liga sergančių vaikų skaičius išaugo 34 proc., suaugusių – 28,8 proc. Ir galutinai šokiruoja mokslininkų pateikiama prognozė, kad 2050 m. pasaulyje diabetu sirgs 1,3 milijardo gyventojų. Atrodo baisiau už koronaviruso pandemiją.
Lietuvoje kasmet ne viena dešimtis milijonų eurų skiriama onkologinių ligų bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėms programoms. Deja, ateina tik pusė tų, kurie turėtų pasitikrinti. Nežiūrint aktyvios agitacijos, rezultatai yra apgailėtini, vis dar masė sergančių, kurių galėtų būti kur kas mažiau. Todėl nekaltinkite vien tik gydytojų, kad patekti pas juos yra tokios didelės eilės.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
