„Tai yra viena iš tokių profesijų, kuri reikalauja labai daug atsakomybės, bet tuo pačiu leidžia daryti stebuklus“, – teigia ji.
Gabrielė pasirinko podologiją iš didelio noro padėti žmonėms. Ji pabrėžia, kad kartais net paprasčiausi patarimai – kaip pasirinkti tinkamą avalynę – gali visiškai išspręsti problemą.
„Turėjau atvejį, kai diabetologų kursuose konsultavau socialinę darbuotoją. Išsprendėme tiek jos prižiūrimo žmogaus, sergančio diabetu, problemą, tiek ir jos pačios problemą – nuospaudą. Kitą dieną ji man paskambino ir pasakė: „Aš einu ir man neskauda“. Tokiais momentais supranti, kokia prasminga yra tavo veikla“, – prisimena specialistė.
Dienos, pilnos įvairovės ir iššūkių
„Kai pirmą kartą pamačiau vokietį, podologą Dieterį Baumanną, pati užregistravau modelius jo procedūroms, ir kai jis, pasikrapštęs vos kelias minutes, nuėmė žmonėms skausmą, man buvo labai didelis šokas, nes aš irgi norėjau daryti stebuklus“, – pasakoja moteris apie savo įkvėpėją.
Gabrielės darbo dienos – įvairios ir nenuspėjamos. Ji dirba tiek su sportininkais, kuriems dažnai tenka spręsti nagų traumas, tiek su vaikais, kurie susiduria su įaugusiais nagais ar prakaitavimo problemomis, tiek su vyresnio amžiaus žmonėmis, kenčiančiais nuo nagų distrofijos ar grybelinių infekcijų. Ypač dažnai ji padeda cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems pėdų priežiūra yra gyvybiškai svarbi.
„Diabetikų pėdos reikalauja ypatingo dėmesio, nes dėl sumažėjusios odos mikrofloros apsaugos ir silpnesnės kraujotakos jie lengviau patiria komplikacijas. Neprižiūrėtos pėdos gali baigtis amputacijomis, kurios pasaulyje kas trisdešimt sekundžių ištinka diabetu sergančius žmones“, – aiškina Gabrielė.
Svarbiausia – prevencija ir edukacija
Didelę dalį savo veiklos Gabrielė skiria prevencijai ir mokymams. Ji pastebi, kad daugelio problemų galima išvengti laikantis paprastų higienos taisyklių.
„Labai svarbu reguliariai tikrinti avalynės būklę, pakeisti nusidėvėjusius vidpadžius, persiauti batus uždarose patalpose. Taip pat reikia nepamiršti išsišluostyti tarpupirščius po plovimo – nuo ten dažniausiai prasideda grybelinės infekcijos“, – pataria specialistė.
Moteris ragina ir tėvus daugiau dėmesio skirti vaikų pėdų priežiūrai. Vaikai mokyklose dieną praleidžia žieminiais batais, pritaikytais lauko sąlygoms. Tai, pasak specialistės, sukelia prakaitavimą ir grybelines infekcijas. Moteris pataria vaikams į fizinio ugdymo pamokas neštis dar dvi papildomas kojinių poras, kurias vaikai turėtų pasikeisti prieš ir po pamokos.
„Trijų porų kojinių per dieną keitimas gali atrodyti sudėtinga užduotis, bet tai yra puiki prevencinė priemonė nuo prakaitavimo, nemalonių kvapų bei grybelio veisimosi“, – sako Gabrielė.
Pėdos – mūsų sveikatos atspindys
Pasak Gabrielės, pėdų būklė glaudžiai susijusi su bendrąja organizmo sveikata. Moteris pabrėžia, kad sveika gyvensena, pilnavertė mityba ir pakankamas vandens kiekis yra pagrindiniai dalykai, padedantys palaikyti gerą odos, nagų ir kraujotakos būklę.
Nepaisant to, kad dauguma žmonių linkę ignoruoti tam tikras pėdų problemas, tokias kaip nagų pakitimai ar deformacijos, Gabrielė įsitikinusi, jog tinkamai pasirinkus specialistą, šias problemas galima išspręsti.
„Vyresnio amžiaus žmonės dažnai galvoja, kad nagų pakitimai yra natūralus senėjimo procesas, tačiau tai ne visada yra tiesa. Reguliarus lankymasis pėdų priežiūros kabinete gali padėti gyventi pilnavertį gyvenimą“, – tikina ji.
Nuo mitų iki tikrovės
Dar vienas svarbus Gabrielės darbo aspektas – kovoti su mitais apie pėdų priežiūrą. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių klaidingų įsitikinimų yra, kad nagų negalima kirpti tiesiai, o reikia apvaliai. Visgi, būtent tiesiai kirpdami nagus, galime išvengti labai dažnai pasitaikančios problemos – jų įaugimo.
„Daug mitų patikrinau praktiškai, ir rezultatai tik įrodo, kad žmonės kartais iš kitų išgirstas „tiesas“ priima kaip taisykles“, – teigia specialistė.
Gabrielė juokauja, kad gali save vadinti „mitų griovėja“, nes jos kabinete apsilankę žmonėms dažnai tenka paaiškinti, kokie klaidingi, iš tiesų, yra jų įsitikinimai ar įpročiai.
Įsimintiniausios patirtys
Nors moteris per savo karjerą susidūrė su daugybe unikalių atvejų, vienas įsimintiniausių – jaunos merginos istorija.
„Ji dirbo padavėja ir jai prisitrynė nuospauda, tuomet ji iš vaistinės nusipirko pleistrą, užsiklijavo ir nuėjo miegoti, o iš ryto atsikėlusi nusiėmė pleistrą ir ten buvo atvira mėsa. Jos oda buvo labai švelni ir ją tiesiog sugriaužė ta rūgštis, esanti pleistruose nuo nuospaudų. Merginai pasisekė, kad ji jauna ir ta žaizda jai greitai užsitraukė“, – pasakoja podologė.
G. Guogytė pasakoja, kad būna ir tokių atvejų, kai žmogus ilgus metus nekerpa nagų, ir jie tampa ne tik labai ilgi, bet ir sustorėję, susisukę ir net suragėję. Visgi, podologė pastebi, kad į namus pas tokius pacientus nevyksta, bet tikrai ne dėl to, kad žmogus apsileidęs, o dėl to, kad tokie suragėję nagai reikalauja specialios technikos ir įrangos, norint be skausmo ir ne chirurginiu būdu juos pašalinti.
Podologo darbas, anot Gabrielės, yra ne tik profesija, bet ir pašaukimas, leidžiantis ne tik gydyti, bet ir įkvėpti žmones rūpintis savimi.
„Pėdų priežiūra yra svarbi ne tik grožiui, bet ir gyvenimo kokybei“, – pabrėžia Gabrielė Guogytė.
Svarbiausi patarimai
Podologė pažymi, kad ypatingai svarbu – nuplovus kojas atidžiai iššluostyti tarpupirščius. Tarpupirščių neiššluostymas padidina riziką susirgti grybelinėmis odos infekcijomis, o „nuo tarpupirščių dažniausiai viskas ir prasideda“.
Gyvename tokiame laikotarpyje, kuomet yra sudėtinga atrasti laiko papildomoms veikloms, tačiau kelioms svarbiausioms pėdų priežiūros taisyklėms vertėtų rasti nors vieną minutę kasdien.
„Be galo svarbu yra judinti pirštus. Turime nors vieną minutę per dieną daryti pirštų mankštą, kurią galima atlikti net sėdint darbe – tereikia pirštus išplėsti ir sutraukti, ir tą veiksmą vis kartoti. Atliekant šiuos veiksmus, mes jau padarome labai daug“, – teigia pėdų priežiūros specialistė.
Jei žmogus turi laiko, žinoma, svarbūs yra ir masažai, kraujotakos aktyvinimas masažinių kamuoliukų, kilimukų ir mankštų pagalba. Taip pat, pasak Gabrielės, galima pirštais kilnoti akmenukus, atlikti pėdų gimnastiką.
„Žmogus po to labai puikiai jaučiasi“, – sako ji.
Be to, gera kraujotaka gelbėja žmones nuo galūnių amputacijos. Kraujotaka žmogaus kūne yra pagrindas, todėl turime stengtis kuo įmanoma ilgiau išsaugoti jos tinkamą veikimą. Čia mums taip pat gali padėti pakankamas vandens suvartojimas per dieną.
G. Guogytė pastebi: „Jeigu žmogus geria nepakankamai vandens, jo kraujotaka, žinoma, bus prastesnė“.
