„Tarptautinis tyrimas, kuriame dalyvavo 55 000 žmonių iš 57 pasaulio šalių, atskleidė svarbių įžvalgų apie miegą. Paaiškėjo, kad geriausiai išsimiega Kinijos gyventojai, o prasčiausiai – Norvegijos. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje miego kokybė yra vidutinė.
Tarp Baltijos šalių geriausius rezultatus pasiekė Estijos gyventojai, surinkę 66 miego indekso taškus, antrą vietą užima Lietuva su 65 taškais, o žemiausias – 62 taškų – rezultatas užfiksuotas Latvijoje“, – vardija minėtos bendrovės rinkos vadovė Jolita Juodzevičienė.
Pasak neuromokslininkės dr. Lauros Bojarskaitės, Baltijos šalyse žiemos būna ilgos ir tamsios, o vasaros – itin šviesios. Toks ryškus šviesos pokytis gali sutrikdyti cirkadinius ritmus, apsunkindamas pastovių miego įpročių palaikymą.
Be to, šiauriniuose regionuose dažniau pasitaiko sezoninis afektinis sutrikimas, kuris neigiamai veikia nuotaiką ir miego kokybę, rašoma pranešime spaudai.
„Didelis streso lygis, ilgos darbo valandos, ekonominis spaudimas ir miesto triukšmas dar labiau apsunkina kokybišką poilsį. Jei žmonės neskiria pakankamai dėmesio miego higienai ir nėra ugdomas visuomenės sąmoningumas, šie veiksniai gali turėti ilgalaikį poveikį sveikatai“, – dalijasi neuromokslininkė.
Kas trečias miega mažiau nei 6 valandas
Minėtos bendrovės tyrimo duomenimis, daugelis žmonių Lietuvoje norėtų miegoti vidutiniškai 8 valandas ir 11 minučių. Tačiau realus vidutinis miego laikas tesiekia 6 valandas ir 52 minutes. Taigi, susidaro 1 valandos ir 19 minučių miego trūkumas.
28 proc. Lietuvos gyventojų kasnakt miega 8 ar daugiau valandų, 41 proc. – 7 valandas, o 31 proc. – mažiau nei 6 valandas. Pasaulio vidurkis taip pat panašus: 25 proc. apklaustųjų miega 8 valandas, 37 proc. – 7 valandas, 38 proc. – iki 6 valandų.
Didžiausias kokybiško miego priešas yra nerimas – kas penktas žmogus Lietuvoje pripažįsta, kad gerai išsimiegoti trukdo būtent jis. Taip pat miegą neigiamai veikia stresas, kurį patiria 12 proc. Lietuvos gyventojų, ir miego sutrikimai, kamuojantys dar 12 proc. apklaustųjų.
L. Bojarskaitė pažymi, kad streso valdymas yra itin svarbus geram poilsiui.
„Norint sumažinti nerimą ir įtampą, verta dienos metu skirti 15–30 minučių savo rūpesčiams užrašyti ir apgalvoti galimus sprendimus. Taip pat padeda paprastos atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, kvėpavimo pratimai ar progresyvi raumenų relaksacija, kurios ramina nervų sistemą.
Be to, reguliarus fizinis aktyvumas, bet ne per vėlai vakare, skaitmeninių ekranų vengimas prieš miegą ir gebėjimas atsisakyti perteklinių įsipareigojimų gali padėti geriau atsipalaiduoti“, – sako specialistė.
Ji priduria, kad aiškus vakaro ritualas ir gebėjimas nustatyti ribas kasdieniame gyvenime padeda sumažinti stresą ir pagerinti miego kokybę.
Trys universalūs būdai, padedantys užmigti
Miego ritualai priklauso nuo kiekvieno žmogaus gyvenimo aplinkybių, o kartais – ir nuo konkrečios dienos. Geras miegas reikalauja pastangų. Vis dėlto, nepaisant asmeninių skirtumų, egzistuoja ir bendra tendencija – trys universalūs būdai, padedantys greičiau užmigti ir geriau išsimiegoti.
Remiantis minėtos bendrovės atlikto tyrimo duomenimis, populiariausia miego gerinimo priemonė Lietuvoje – žaliuzės arba temdančiosios užuolaidos. Beveik ketvirtadalis (22 proc.) šalies gyventojų jas pasitelkia, kurdami miegui tinkamą prietemą.
Antroje vietoje – maisto papildai ir atpalaiduojantys gėrimai, pavyzdžiui, vaistažolių arbata, kuriuos renkasi 14 proc. apklaustųjų. Daugiau kaip dešimtadalis (14 proc.) prieš miegą skaito knygą.
Pasak J. Juodzevičienės, kiekvienas turime savų vakaro ritualų, padedančių atsipalaiduoti ir greičiau užmigti, bet tyrimas taip pat rodo, kad didelę įtaką miego kokybei daro ir papildomi veiksniai.
„Iš šešių miegą veikiančių faktorių Lietuvos gyventojams svarbiausia kambario temperatūra, lovos ir čiužinio patogumas bei švarus oras – net ir tokios mažos detalės miegamajame gali reikšmingai pagerinti miego kokybę“, – pastebi J. Juodzevičienė.
Apie globalų minėtos bendrovės miego tyrimą: „IKEA Group“ užsakymu visuomenės nuomonės tyrimą miego tema atliko tarptautinė tyrimų ir duomenų analizės grupė „GlobeScan“. Internetinė apklausa buvo vykdoma 2024 m. rudenį, joje dalyvavo 55 000 respondentų iš 57 šalių, tarp jų – 1005 Lietuvos gyventojai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
