Miego sutrikimai yra svarbūs daugelio psichikos sveikatos problemų atsiradimui ir palaikymui, tačiau šio ryšio priežastis yra iki galo neišaiškinta.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „ Proceedings of the National Academy of Sciences“, suteikia naujų įžvalgų apie kognityvinius ir nervinius mechanizmus, kuriais grindžiamas miego ir psichikos sveikatos ryšys.
Šios išvados galėtų padėti kurti naujus psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ir nerimas, gydymo ir prevencijos strategijas.
Naudojant funkcinį neurovaizdavimą pirmą kartą buvo atskleista, kad atminties kontrolės deficitas po miego trūkumo yra susijęs su sunkumais smegenų srityse, kurios slopina atminties atkūrimą.
Be to, išsiaiškinta, jog nakties metu vykstantis smegenų sričių atsinaujinimas yra susijęs su greitųjų akių judesių (REM) miegu.
Greitųjų akių judesių (REM) miegas – tai miego stadija, kai dažniausiai sapnuojama. Pavadinimas kilęs iš to, kad sapnuojant akys juda už vokų.
Daktaras Marcusas Harringtonas, Rytų Anglijos universiteto lektorius teigė, kad „daugumai žmonių įkyrūs prisiminimai yra atsitiktinis ir trumpalaikis sutrikimas, jie gali pasikartoti, būti ryškūs ir varginti asmenis, sergančius psichikos sveikatos sutrikimais, tokiais kaip depresija ir nerimas“.
Ir pridūrė: „Atsižvelgiant į tai, kad prisiminimai atlieka pagrindinį vaidmenį mūsų emociniam išorinio pasaulio suvokimui, atminties valdymo sutrikimai gali paaiškinti miego trūkumo ir emocinės pusiausvyros sutrikimų ryšį.“
Jis mano, kad „norint pagerinti emocinę savijautą ir sumažinti psichikos ligų naštą pasaulyje, labai svarbu geriau suprasti mechanizmus, kurie skatina įkyrių prisiminimų pasireiškimą.“
Atliktas eksperimentas
85 sveiki suaugusieji bandė slopinti nepageidaujamus prisiminimus, o jų smegenų nuotraukos buvo daromos naudojant funkcinį magnetinį rezonansą.
Pusė dalyvių prieš užduotį praleido naktį miego laboratorijoje, o kita pusė visą naktį nemiegojo.
Atminties slopinimo metu gerai pailsėjusių dalyvių dešinioji dorsolateralinė prefrontalinė žievė – smegenų sritis, kontroliuojanti mintis, veiksmus ir emocijas – buvo aktyvesnė nei tų, kurie nemiegojo visą naktį.
Pailsėjusių dalyvių aktyvumas taip pat sumažėjo hipokampe – smegenų srityje, susijusioje su atminties atkūrimu – bandant nuslopinti nepageidaujamus prisiminimus.
Tarp laboratorijoje miegojusių dalyvių, tie, kurie daugiau laiko praleido REM miego metu, geriau sugebėjo įjungti dešinę dorsolateralinę prefrontalinę žievę atminties slopinimo metu, o tai rodo, kad REM miegas atlieka svarbų vaidmenį atkuriant prefrontalinės kontrolės mechanizmus, kuriais grindžiamas gebėjimas neleisti nepageidaujamiems prisiminimams patekti į sąmonę.
M. Harringtonas aiškino: „Apibendrinant mūsų išvadas, galima teigti, kad miegas vaidina svarbų vaidmenį kontroliuojant mūsų prisiminimus ir mintis.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
