Kai kurie ekspertai mano, kad nuolatinis, nesibaigiantis socialinės žiniasklaidos ir kito internetinio turinio naršymas būtent tai ir daro – gadina mūsų smegenis.
Elgsenos neurologė daktarė Kyra Bobinet, knygos „Nesustabdomos smegenys“ autorė, „Fox News Digital“ sakė, kad vis daugiau žmonių supranta apie smegenų puvimą ir jo pasekmes.
„Tai, kad žmonės turi sunkumų su dėmesio išlaikymu, jau tapo aktualumu. Jų smegenys jaučiasi miglotos, jie mažiau susikoncentruoja, negali atlikti gilaus darbo“, – sakė ji.
Pasak K. Bobinet, tam tikra smegenų dalis, vadinama habenula, yra atsakinga už tai, kad žmogus negali sustoti naršant internete.
Mažėjanti motyvacija
Habenula yra centrinė smegenų dalis, dalyvaujanti įvairiose svarbiose funkcijose, įskaitant motyvaciją ir sprendimų priėmimą.
Tačiau suaktyvėjusi ši sritis taip pat gali „nužudyti mūsų motyvaciją stengtis“, pažymėjo ji.
Naršymas socialiniuose tinkluose taip pat yra būdas „atsiriboti“ ir leisti smegenims pailsėti po ilgos dienos, teigė neurologė. Tai vadinama „vengimo elgesiu“, kurį kontroliuoja habenula.
„Bet kada, kai ko nors vengiate, žinote, kad ši smegenų sritis yra įjungta“, – pridūrė ji.
Taip gali susiformuoti priklausomybė nuo socialinių medijų ir sumažėti motyvacija.
„Mums visiems reikia motyvacijos, kad galėtume gyventi, didžiuotis, pasitikėti savimi ir gauti tai, ko norime“, – tvirtina K. Bobinet.
Pasak jos, nėra universalaus sprendimo, kaip išvengti smegenų puvimo.
Svarbiausia išmokti, kas geriausiai tinka konkrečiam žmogui, o tai reiškia, kad [sprendimą] reikia „tobulinti, keisti ir koreguoti“.
„Žmonės yra labai atsparūs. Kai sužinosime tiesą apie savo kūną, galėsime ką nors daryti“, – pridūrė ji.
Trikdo vaikų sveikatą
Daktaras Donas Grantas, apkaltino išmaniųjų įrenginių gamintojus ir turinio kūrėjus už tai, kad jie laiko vartotojus pririštus prie savo prietaisų.
„Jie labai gudrūs, šie kūrėjai, sukūrę šiuos algoritmus ir taip pat naudojantys mūsų limbinę sistemą – lygiai taip pat kaip ir žmonės, sukūrę lošimo automatus“, – sakė jis.
D. Grantas teigė, jog dažnai vaikai naktimis praleidžia aštuonias valandas naršydami internete ir žiūrėdami vaizdo įrašus, o tai „sutrikdo jų miegą“.
„Tada aš klausiu, ar jie gali man pasakyti vieną vaizdo įrašą, kurį prisimena? Dar nėra buvę, kad bent vienas vaikas iš tikrųjų prisimintų, ką matė“, – pridūrė vyras.
Daktaras perspėja, kad dėl to „mūsų smegenyse mažėja informacijos, mūsų atmintis ir mūsų dėmesys taip pat trumpėja“.
Pasiūlė sprendimo būdus
D. Grantas ragina žmones strategiškiau leisti laiką ir padalyti jį į 80 proc. „prasmingo“ turinio ir 20 proc. pramogų.
„Skaitmeninei gerovei užtikrinti galite nustatyti ribas, užblokuoti prieigas“, – pasiūlė jis.
Ir pridūrė: „Išeikite į lauką, pajudinkite raumenis, žaiskite atmintį lavinančius žaidimus, intelektualius ar mokomuosius.“
Ekspertas taip pat ragina žmones po naršymo internete užduoti sau kelis klausimus, kurie padėtų įvertinti praleisto laiko kokybę.
Tai gali būti šie klausimai: „Ar galėtumėte pasakyti, kiek laiko buvote prisijungę? Ar praleidote daugiau laiko nei norėjote? Ar pasijautėte geriau?“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
