„Mūsų kulinarinis paveldas - tai ne tik cepelinai ir bulviniai blynai, lietuviškoje virtuvėje yra labai daug vertingų produktų ir patiekalų, kurie reikalingi mūsų organizmui“, – Europos sveikos mitybos dienos išvakarėse kalbėjo V. Kurpienė.
„Nors dar amžiaus pradžioje kaloringi patiekalai puikiai tiko sunkų fizinį darbą dirbantiems valstiečiams, šiandien privalome keisti mitybos įpročius. Visgi tiems, kam sveiki patiekalai asocijuojasi su salotomis ir liesa mėsa, norime įrodyti, jog sveiki patiekalai nebūtinai turi būti liesi ar tik šviežių salotų. Pavyzdžiui, lydytame svieste kepti grybai ar mėsa yra ne tik skanu, bet ir sveika.
Lydytame svieste yra mažiau cholesterolio nei įprastame svieste, jis neturi trans-riebalinių rūgščių bei tinka kaitinti net iki 250 °C. Žinoma, bendrą riebalų kiekį riboti būtina“, – pasakojo V. Kurpienė, kartu su „Bernelių užeigos“ meistre Odeta Vosyliene gaminusi šilbaravykius svieste.
Pasak „Bernelių užeigos“ atstovės, atrasti naujus sveikos lietuviškos virtuvės skonius paskatino atlikta apklausa, parodžiusi, jog patys lietuviai vis dažniau vengia lietuviškų patiekalų, manydami, kad jie nėra sveiki.
„Žmonės domisi sveika mityba, nors kartais neatsisako kaloringesnio patiekalo, todėl gimė idėja papildyti meniu sveikos mitybos specialistės rekomenduojamais patiekalais ir patarimais. Tačiau iš šio sąrašo tikrai neišbraukėme ir kiek sunkesnių tautinio kulinarinio paveldo patiekalų“, – sakė Odeta Vosylienė.
„Cepelinų ar kitų lietuvių mėgstamų nacionalinių patiekalų nereikia atsisakyti, jei kiekvieną dieną prižiūrėsite savo mitybą. Kartą per mėnesį tikrai galima save pamaloninti cepelinais su spirgučiais. Valgymas tai malonumas, o kai aplinkui tiek pagundų, sveikas maistas neišvengiamai turi būti skanus“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Tarp sveikų patiekalų – bulvė su lupena
Sveikos mitybos specialistė įvardijo dalį ant mūsų stalo sutinkamų patiekalų, kuriuos ji priskiria sveikai virtuvei – tai silkė, baltas keptas sūris bei lietuviškos sezoninės daržovės.
„Lietuvių mėgstama silkė yra netgi sveikesnė už lašišą. Joje yra daug omega 3 riebalų rūgščių, reikalingų mūsų smegenų veiklai, mažinti uždegiminius procesus organizme bei stiprinti imunitetą. Apskritai, žuvį lietuviams rekomenduojama valgyti bent 2 kartus per savaitę“, – kalbėjo V. Kurpienė.
Sveikus lietuviškus patiekalus ragavusiai Justei Zinkevičiūtei lietuviška virtuvė nėra svetima.
„Man atrodo, kad šaltibarščiai – tai patiekalas, kurį galime didžiuodamiesi pristatyti ir vaišinti užsieniečius. Vienas mano mėgstamiausių nacionalinės virtuvės patiekalų – kepti cepelinai, nors stengiuosi tuo nepiktnaudžiauti ir paragauti ne dažniau nei kartą per mėnesį“, – sakė Justė Zinkevičiūtė.
7 metus vegetare buvusi aktorė Ugnė Žirgulė pasakojo, kad lietuviška virtuvė yra jos kasdienės mitybos raciono dalis, o ant pietų stalo visada yra mėsos bei daržovių. Ugnės nenustebino ir tai, jog tradicinis patiekalas - silkė su bulve - priskiriamas prie sveikų patiekalų.
Pasak V. Kurpienės, kepta ant grotelių ar išvirta su lupena bulvė yra sveikesnė, nes joje yra daugiau vitaminų ir skaidulų. Žinoma, jei gaminame ne per ilgai ir išlieka bulvės standumas.
Naujovė ant pietų stalo gali būti primiršta ropė
Lietuviškos šakninės daržovės yra maistingos ir turtingos vitaminais, tačiau kai kurios salotos gali būti ir terra incognito: saliero šaknis, griežtis, nevirti burokėliai, žieminė bulvė (topinambas), įvairūs ridikai ir ropės.
Šios primirštos daržovės gali būti tikras atradimas šiuolaikinėje tradicinėje virtuvėje.
„Manau, kad žmogui reikalinga valgyti tuos produktus ir iš jų pagaminamus patiekalus, kur jis gimęs ir augęs, tai reikalinga jo organizmo sistemai. Alerginiai susirgimai yra viena iš priežasčių, kad per dažnai mėgaujamės ir valgome svetimų šalių patiekalus. Ropė man buvo lietuviškos virtuvės atradimas, tai, kas primiršta, kas tradiciška ir skanu“, – pasakoja „Sveikatos ABC“ laidos vedėja Rima Balanaškienė.
Dar vienas svarbus akcentas, ką reikia žinoti gaminant sveikiau, – tai augalinės kilmės produktų apdorojimas.
„Reikia kepti, virti ar troškinti taip, kad grūdai būtų kietoki, o daržovės traškios – tinkamai paruoštuose produktuose išlieka daug daugiau vertingų medžiagų. Be to, jie ilgiau virškinami, tai reiškia, kad ilgiau jaučiamės sotūs“, – pataria V. Kurpienė.
Būtina mūsų raciono dalis ir raugintos daržovės, kurios kupinos vitamino C ir gerųjų bakterijų bei gali padėti valyti kraujagysles nuo blogojo cholesterolio. Kaip per kelias minutes pasigaminti raugintų kopūstų ir burokėlių salotas, V. Kurpienė dalinasi patarimais video.
