Tyrėjai iš Paryžiaus universiteto išanalizavo 7 959 asmenų iš Didžiosios Britanijos duomenis apie sveikatą, kurie buvo rinkti nuo 1985 m.. Tarp šių duomenų buvo ir dalyvių savarankiškai užfiksuota miego trukmė.
Daktarės Severine Sabia vadovaujama komanda pastebėjo, kad 5070 m. asmenys, kurie būdami vidutinio amžiaus naktį miegodavo mažiau nei 6 valandas, turėjo 30 proc. didesnę tikimybę susirgti demencija.
Kaip teigia Pasaulio sveikatos organizacija, pasaulyje demencija serga maždaug 50 mln. žmonių, o kasmet šią diagnozę išgirsta beveik 10 mln. naujų pacientų.
S. Sabia sako, kad miegas vidutiniame amžiuje galimai yra labai svarbus smegenų sveikatai, o tolimesni tyrimai parodys, ar miego įpročių gerinimas gali padėti išvengti šios ligos.
Miego pokyčiai yra dažnas demencijos simptomas, tačiau tyrėjai teigia radę įrodymų, kad miego įpročiai jaunesniame amžiuje gali turėti įtakos jos vystymuisi, rašoma žurnale „Nature Communications“.
Tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo duomenis, rinktus nuo 1985 m. Per šį laiką buvo sukaupti beveik 8 tūkstančių žmonių savarankiški pranešimai apie jų miego įpročius ir trukmę. Kai kurie dalyviai naktimis netgi dėvėjo specialus laikrodžius, siekiant patikrinti, ar jie nemeluoja.
„Vis dar diskutuojama, ar miego trūkumas turi įtakos vėlyvojo amžiaus demencijai“, – sakė S. Sabia ir jos kolegos.
Jie pastebėjo, kad jau seniai yra žinoma, jog demencija paveikia žmogaus miego kokybę, tačiau vis dar nebuvo tirta, ar miego trukmė yra susijusi su demencija. Taip nutinka todėl, kad mokslininkai, vertindami miego trukmę, dažnai neatkreipia dėmesio į dalyvių amžių ir nevykdo ilgalaikio stebėjimo.
„Mes atsižvelgėme į abu šiuos aspektus ir dar daugybę kitų kintamųjų, norėdami parodyti, kad trumpa miego trukmė vidutiniame amžiuje yra susijusi su padidėjusia demencijos rizika senatvėje“, – aiškino komanda.
Yra žinoma, kad miego metu, iš smegenų ir kitų kūno dalių yra pašalinami toksinai. Taip žmogus yra apsaugomas nuo įvairių sutrikimų, pavyzdžiui, širdies ligų ir vėžio. Dr. S. Sabia sakė: „Yra patikimų biologinių hipotezių, paaiškinančių jungtį tarp miego trukmės ir demencijos. Viena iš jų yra susijusi su miego metu vykstančiu baltymų atliekų pašalinimu iš smegenų. Nemiegant, dėl neuronų aktyvumo padidėja beta amiloido baltymų išsiskyrimas. Miegant šie baltymai yra pašalinami iš smegenų. Jeigu naktimis miegama neilgai, gali pakisti šių baltymų šalinimo procesai, dėl to beta amiloidai pradeda kauptis smegenyse. Šių baltymų sankaupa yra pastebima tarp Alzheimerio pacientų. Kiti mechanizmai yra susiję su miego poveikiu neurouždegimui ir aterosklerozei (arterijų kietėjimui).“
Pasak Didžiosios Britanijos Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos, daugumai suaugusiųjų reikia maždaug 6–9 valandų miego per parą. Jungtinių Amerikos Valstijų Miego fondas suaugusiems, o ypač vyresniems nei 65 m. asmenis, per naktį pataria miegoti 7–8 valandas. Jungtinėje Karalystėje daugiau nei 920 000 žmonių serga demencija. Manoma, kad dėl populiacijos senėjimo, iki 2050 m. šis skaičius išaugs iki 2 mln.
Kadangi nepanašu, jog vaistas nuo demencijos bus išrastas artimiausiu metu, yra pastebimas didėjantis dėmesys gyvenimo būdo pokyčiams, kurie galėtų padėti išvengti šios ligos. Dr. Sara Imarisio, „Alzheimerio tyrimai JK“ tyrimų vadovė, sakė: „Mes žinome, kad demenciją sukeliančios ligos prasideda likus maždaug 20 m. iki pirmųjų simptomų atsiradimo, todėl vidutinis amžius yra labai svarbus laikas rizikos veiksniams tirti.
„Šiame tyrime miego trukmė buvo matuojama daugiausiai pačių tyrimo savanorių, savarankiškai pasižymint, kiek valandų jie miegojo, – paaiškino S. Imarisio. – Ir nors tyrimo dalyvių grupė neatspindi tikrosios JK populiacijos, mokslininkų atliktas darbas padeda geriau suprasti ryšį tarp miego trukmės vidutiniame amžiuje ir demencijos.“
S. Imarisio teigimu, tyrime nėra išskiriamos tikrosios ligos priežastys ir padariniai, tačiau jame parodoma, kad pastovus miego trūkumas yra susijęs su padidėjusia demencijos rizika. Tiesa, organizacijos tyrimų vadovė pažymi, kad tyrime nebuvo rasta sąsaja tarp ilgesnės nei vidutinės miego trukmės ir demencijos rizikos pakitimų.
„Nors nėra vieno aiškaus būdo užkirsti kelią demencijai, yra keletas dalykų, kuriuos galime daryti, norėdami sumažinti šios ligos išsivystymo riziką. Buvo įrodyta, kad nerūkymas, saikingas alkoholio vartojimas, psichinis ir fizinis aktyvumas, subalansuota dieta ir tinkamo cholesterolio kiekio ir kraujospūdžio palaikymas padeda palaikyti sveiką smegenų funkciją senstant“, – kalbėjo ji.
Dr. Elizabeth Coulthard, demencijos neurologė Bristolio universitete, nesusijusi su atliktu tyrimu, teigė, kad komandos pristatyta informaciją apie miegą ir demenciją yra nauja.
„Tyrimo duomenys buvo renkami net 30 metų, o tai reiškia, kad bent jau dalis žmonių, kuriems išsivystė demencija, tyrimo pradžioje, kai buvo vertinama jų miego trukmė, dar nesirgo šia liga, – aiškino mokslininkė. – Tai tik sustiprina įrodymus, kad prasta vidutinio amžiaus žmonių miego kokybė gali sukelti arba pabloginti demenciją vėlesniame gyvenime.“
