Dalinamės patarimais, kokie žingsniai gali padėti sumažinti stresą darbe šiuo laikotarpiu.
1. Išsiaiškinkite, kaip stresas jus veikia. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės dienos pabaigoje – ar emociškai išsekę, ar pesimistiškai, ar dar kaip nors kitaip. Ilgalaikis nevaldomo streso poveikis gali pakenkti jūsų sveikatai – netgi sukelti depresiją arba perdegimo sindromą, t. y. visiškai pervargsite. Šie simptomai yra būdingiausi, kuomet žmogus patiria stresą:
- mažai energijos arba jaučiamas nuovargis;
- vargina galvos skausmai;
- nemiga;
- apetito pokyčiai – badaujama arba persivalgoma;
- virškinimo problemos;
- greitas širdies ritmas;
- gausus prakaitavimas;
- žemas savęs vertinimas;
- lytinio potraukio sumažėjimas, praradimas;
- dažnos infekcinės ligos, peršalimai.
2. Užrašykite savo streso sukėlėjus. Stresinių situacijų nustatymas ir fiksavimas raštu gali padėti suprasti, kas jus vargina. Kai kurie iš jų gali būti subtilūs įtampos šaltiniai, pavyzdžiui: nepatogi darbo vieta ar ilga kelionė į darbą, tačiau itin varginantys. Veskite tokį dienoraštį bent savaitę laiko ir pasižymėkite savo reakcijas į streso sukėlėjus. Nepamirškite įtraukti ir žmonių, vietų ar įvykių, kurie jus nemaloniai paveikė tiek fiziškai, tiek psichiškai. Laikui bėgant (pagal savo kūno pojūčius ir dėl žinojimo, kas jus gali sudirginti) išmoksite anksčiau pastebėti nemalonias situacijas, spėti joms nusiteikti, pasiruošti – gebėsite greičiau išspręsti situaciją, arba netgi jų išvengti.
3. Skirkite pakankamai laiko poilsiui. Darbo metu darykite pertraukas, kurių metu skirkite laiko tik sau. Pažiūrėkite pro langą, pavaikščiokite, atsigerkite arbatos ar lengvai pasiražykite. Taip pat svarbu vakarais netikrinti darbo elektroninio pašto, telefono skambučių, žinučių – atsijunkite kiek įmanoma labiau nuo stresą keliančios aplinkos. Kad ir kaip išvargintų darbas, vis tiek būtinai skaniai ir sveikai maitinkitės, gerai išsimiegokite, skirkite laiko savo hobiams.
4. Patobulinkite savo laiko valdymo įgūdžius. Pabandykite sudaryti prioritetų sąrašą darbo savaitės pradžioje, paruošdami užduotis ir suskirstydami jas pagal svarbą. Jeigu matysite, kad kažko nespėjate atlikti, mažiau išgyvensite, nes tai bus ne pati svarbiausia ir būtiniausia užduotis.
5. Peržvelkite neigiamas mintis ir iš naujo jas įvertinkite. Kai ilgą laiką patiriate įtampą ir stresą, protas linkęs daryti išvadas dėl kiekvienos situacijos turėdamas neigiamą nusistatymą. Užuot priėmę automatinius sprendimus, pabandykite atsiriboti nuo neigiamų minčių ir tiesiog stebėkite, kaip jos savaime kinta.
6. Palaikykite ryšį su jums maloniais ir artimais asmenimis. Bendravimas su artimais draugais ar šeimos nariais gali padėti sumažinti patiriamo streso lygį. Jau vien turėdami tokių žmonių arba bent vieną žmogų, kuriuo galite pasikliauti sunkiomis akimirkomis, nuramina ir sumažina įtampą.
7. Nedalyvaukite kolektyve vykstančiose apkalbose. Dėl apkalbų gali kilti konfliktai, o jie smarkiai pakenkia emocinei sveikatai. Jei žinote, kad kuris nors iš kolegų yra linkęs apkalbinėti, venkite su juo bendrauti asmeninėmis temomis.
8. Atsisakykite perfekcionizmo, nesistenkite būti tobuli. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad perfekcionizmas skatina pasitempti ir siekti geresnių rezultatų, tačiau vėliau patirsite vis daugiau streso, kad kažkas nepavyksta tobulai ir galiausiai perdegsite. Stenkitės išlaikyti aukštus standartus, sutelkdami dėmesį į pastangas, kurias įdėjote į projektą, ir per daug nesijaudinkite dėl laikinų nesėkmių ir klaidų.
9. Kreipkitės profesionalios pagalbos. Bendradarbiavimas su terapeutu gali padėti geriau išsiaiškinti streso, atsirandančio dėl jūsų darbo, šaltinius ir sugalvoti būdų, kaip geriau juos įveikti, jiems pasiruošti. Terapeutas taip pat gali padėti sukurti rūpinimosi savimi strategijas, kuomet išmoksite labiau pasitikėti savimi ir atsipalaiduoti.
