stresas darbe

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc.

Per pastaruosius keletą metų depresijos ir nerimo sutrikimų turinčių žmonių skaičius išaugo kone ketvirtadaliu, praneša Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors tokį emocinių problemų augimą lėmė tiek COVID-19 pandemija, tiek Ukrainoje prasidėjęs karas, vis daugiau žmonių su stresu, baime ir įtampa susiduria ir darbinėje aplinkoje. Šie neigiami pojūčiai gali būti ženklas, kad darbuotojas patyrė emocinį perdegimą – kaip to išvengti, pasakoja ekspertai.

Kartais su darbu susijęs stresas gali būti itin stiprus, o šiuo pandemijos laikotarpiu didelei daliai žmonių dirbant iš namų, jaučiant finansinį nestabilumą nerimas ir įtampa gali tik sustiprėti.  Dalinamės patarimais, kokie žingsniai gali padėti sumažinti stresą darbe šiuo laikotarpiu.  1. Išsiaiškinkite, kaip stresas jus veikia. Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kaip jaučiatės dienos pabaigoje – ar emociškai išsekę, ar pesimistiškai, ar dar kaip nors kitaip.

Šiuolaikinėje skubančioje visuomenėje nuolat patiriamas aukštas streso lygis daug ką išveda iš pusiausvyros ir kenkia sveikatai, santykiams su aplinkiniais bei darbui. Negana to, gyvenimas, kupinas įvairiausių dirgiklių bei atsakomybės reikalaujančių užduočių, ilgainiui sukelia nuovargį.

Ar skaitėte paskutinį tyrimą apie meditaciją? Turbūt ne, nes greičiausiai vos tik jūs perskaitėte šį sakinį, vargiai skaitysite kitą. Pastaruoju metu sužinome vis daugiau naujų tyrimų apie meditacijos ir kitų sąmoningo kvėpavimo praktikų naudą. Juose teigiama, kad meditacija padidina energijos kiekį, padeda susikoncentruoti, sumažina stresą ir nerimą, galimai daro teigiamą įtaką tavo gyvenimui ir smegenims, sako David G Allan iš BBC.

 Kartais jaunam žmogui sunku apsiprasti naujame darbe, tačiau kasdienybėje šiuolaikinis jaunimas, be abejonės, žino kaip sumažinti stresą, nepasiduoti monotonijai ir įdomiai praleisti laiką. Tad kodėl gi šios patirties neperkėlus į darbo aplinką? Štai keletas paprastų ir originalių būdų padėsiančių prisijaukinti darbą ir pradėti nenuobodų suaugusio žmogaus gyvenimą. Nedidelį rekomendacijų sąrašėlį jaunajam darbuotojui išrikiavo žurnalistė Veronica Bocian.

 Antra pagal dažnumą įvardijama sveikatos problema Europoje – stresas, dėl kurio sukeliamų psichikos sveikatos sutrikimų kenčia ne tik darbuotojai, bet ir verslas: kasmet dėl to įmonės patiria beveik 830 mlrd. litų nuostolių. Iškalbingus skaičius patvirtina ir sveikatos specialistai, tačiau Lietuvoje apie tai vis dar kalbama puse lūpų, o efektyvių prevencijos priemonių iki šiol nėra. „Nuo senų laikų žmonės linkę stresą malšinti SPA procedūromis: aromaterapija, masažu, joga ir pan.

Lietuvos gyventojai patiria gana didelį psichologinį stresą darbe ir būtų linkę net susimokėti pinigus už draudimą nuo per didelio emocinio krūvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventojų įsigytų draudimą nuo įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos.

Stresas ir pernelyg didelis krūvis darbe išsekina organizmą, o tai gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Jei jus tenkina užimamos pareigos ir atlyginimas, neketinate keisti darbo, tuomet pateikiame keletą patarimų, padėsiančių kovoti su stresu darbe. •Skaldykite ir valdykite! Susikurkite reikiamų atlikti darbų veiksmų sistemą. Susidėliokite darbus pagal svarbumą ir skubumą. Dirbkite vadovaudamiesi Aleksandro Makedoniečio principu.

Sekmadienį Vilniuje, pėsčiųjų perėjoje, automobilis partrenkė 16 metų merginą. Greitoji pagalba ją išvežė į Vaikų ligoninę. Automobilį vairavo pareigūnas, jis buvo ne tarnybos metu. Policininkas galimai buvo neblaivus, rašo delfi.lt Į avariją šeštadienį pateko Kelių policijos būrio vyriausiasis patrulis, jis atsisakė pasitikrinti blaivumą, pranešė Policijos departamentas. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo.

Šeštadienį apie 19 val. sostinės Subačiaus gatvėje budėję pareigūnai gavo pranešimą, jog Subačiau gatvėje kažkur suveikė signalizacija. Išlipę iš tarnybinio automobilio „VW Jetta“ nuėjo apžiūrėti, kas įvyko. Grįžę rado išdaužtą automobilio priekinį stiklą. Po kurio laiko išgirdo dūžtančio stiklo garsą, kuris sklido iš Subačiaus g. 116 -to namo. Nuvykus minėtu adresu, patruliai matė, kaip du 28 ir 25 metų vilniečiai jų akivaizdoje daužė laiptinės stiklus. Įtariamieji uždaryti į areštinę.

Higienos institutas, remdamasis atlikto mokslinio tyrimo „Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai“ rezultatais, gerąja Europos šalių praktika ir tarptautinių organizacijų siūlymais parengė rekomendacijas kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose.

Manoma, kad darbuotojai, dirbantys monotonišką darbą, paprastai negali tinkamai atlikti jiems pavestų užduočių, kurios su laiku tampa nuobodžios ir neįkvepiančios. „Tokie žmonės jaučiasi abejingi, nusivylę darbu ar įvilioti į profesinės veiklos spąstus, kuri neteikia jokio pasitenkinimo“, - sako Saragosos Universiteto Ispanijoje specialistas, Jesús Montero-Marín.

Kokia mintis gali garantuotai sugadinti ramų sekmadienio vakarą? Žinoma – ir vėl į darbą! Kas už jos slepiasi? Nenoras susitikti su įkyrėjusiais bendradarbiais? Darbų krūva ir beviltiškos pastangos su ja susidoroti? Įkyrėjusi rutina? Šių „priešų“ galima išvengti, tereikia žvelgti paprasčiau. SKIRKITE DAUGIAU LAIKO GYVENIMUI „Kiekvienas darbas užima visą jam skirtą laiką“ – dar 1955-aisiais rašė C. N. Parkinsonas. Ir atvirkščiai: kuo daugiau laiko darbui skirsite, tuo daugiau dirbsite.