Higienos institutas, remdamasis atlikto mokslinio tyrimo „Psichologinio smurto darbo vietose paplitimas, pasireiškimo formos ir rizikos veiksniai“ rezultatais, gerąja Europos šalių praktika ir tarptautinių organizacijų siūlymais parengė rekomendacijas kaip valdyti psichologinį smurtą darbo vietose.
Atliktus tyrimą Vilniaus ir Klaipėdos miestuose, nustatyta, kad kas trečias apklaustas vyras ir kas antra moteris darbe per 12 mėnesių laikotarpį patiria psichologinį smurtą – tyčinį valdžios prieš juos ar darbuotojų grupę naudojimą, įskaitant ir grasinimą panaudoti fizinę jėgą – veiksmus, kurie gali pakenkti jų fizinei, protinei, dvasinei, moralinei ar socialinei gerovei.
„Ne tik nerašytos moralinės nuostatos, bet ir Lietuvos teisės aktai įpareigoja darbdavius imtis veiksmų, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo psichologinio smurto rizikos, tačiau, akivaizdu, kad daugeliui organizacijų tai yra tikras iššūkis. Turbūt visų pirma todėl, kad stokojama informacijos, kaip spręsti konkrečius smurtavimo darbo vietose klausimus. Todėl mūsų parengtos rekomendacijos galėtų padėti darbdaviams formuoti ir įgyvendinti prieš smurtą nukreiptą politiką Lietuvos darbo vietose“, – kalbėjo dr. Birutė Pajarskienė, Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Profesinės sveikatos tyrimų skyriaus vadovė.
Smurtas darbe susijęs su daugeliu psichosocialinės rizikos veiksnių, tokių kaip teisingumo darbe nebuvimas, dažni ir laiku nesprendžiami konfliktai, neaiškus vaidmuo darbe, didelis darbo krūvis ir netinkamas vadovavimo stilius, todėl, kaip ir bet kuri kompleksinė problema, turi būti sprendžiama kompleksiškai, numatant prevencines priemones. Svarbu mokytis pastebėti ir atpažinti smurto darbe apraiškas, atkreipiant dėmesį, kad smurto darbe aukomis tampama ne tik dėl vadovų ar kolegų, bet ir dėl įstaigoje nedirbančių asmenų (pvz.: klientų, pacientų, gyventojų) neetiško elgesio.
Pasak dr. B. Pajarskienės, prieš smurtą nukreipta politika galėtų prasidėti nuo esminio žingsnio – sprendimo priėmimo, kad nuo šiol bet kokios smurto formos darbe nebus toleruojamos. Siekiant garantuoti gerą rezultatą, reikia pasistengti ne tik informuoti, bet ir sudominti visus darbuotojus šia priešsmurtine idėja. Taip pat reikėtų paskirti už priešsmurtinę politiką atsakingą asmenį, kuriuo visi pasitikėtų. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog sveikos darbo aplinkos be smurto apraiškų kūrimo sėkmei užtikrinti reikalingas administracijos, darbuotojų, padalinių ir skyrių vadovų, sveikatos ir saugos atstovų bei profesinių sąjungų bendradarbiavimas.
„Imkimės veiksmų siekdami, kad teisingumas ir saugumas darbe taptų norma. Ir kartu nepamirškime, kad net pati geriausia priešsmurtinė priemonė situacijos per vieną dieną nepakeis. Tai ilgalaikis ir kasdienių bendrų pastangų reikalaujantis procesas“, – ragino dr. B. Pajarskienė.
