„Laikas skaičiuoti viščiukus“ – bene geriausiai žinoma frazė, kurią įvairių pramonės šakų atstovai vartoja norėdami apžvelgti metinius rezultatus. Juk tai padeda geriau suprasti, ar iškelti tikslai buvo įgyvendinti ir kuriose srityse dar reikėtų pasitempti.
Automobilių sektoriuje ši analizė yra ypač svarbi – ji leidžia įvertinti ne tik pardavimų rezultatus, bet ir rinkos tendencijas bei vartotojų prioritetus. Būtent tai darydamas, Tomaszas Mrózas, „Dacia“ ir „Renault“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse ir Lenkijoje, išskyrė keletą svarbių pasiekimų.
Visose trijose Baltijos šalyse „Renault“ automobilių paklausos kreivė gerokai kilo į viršų. Estijoje pardavimai išaugo 33,8 proc, Latvijoje – 23,3 proc, o Lietuvoje – 27,8 proc.
Spartų augimą Baltijos šalyse pademonstravo ir biudžetinių automobilių gamintoja „Dacia“. Paklausa regione išaugo 10 proc. – iki 3 245 automobilių, o „Dacia“ įsitvirtino populiariausių markių dešimtuke, pranokdama kai kuriuos rinkos senbuvius.
„Dacia Duster“ debiutas pranoko lūkesčius
Kompaktinės klasės „Dacia Duster“ jau anksčiau spėjo įsitvirtinti tarp mėgstamiausių Baltijos šalių vairuotojų pasirinkimų, tačiau praėjusiais metais mūsų regione debiutavęs naujos kartos „Duster“ sugebėjo pranokti šios markės importuotojų lūkesčius.
Anot T. Mrózo, dėl didžiulės paklausos visoje Europoje, Baltijos šalims buvo skirtas ribotas automobilių kiekis, todėl atstovams nepavyko visiškai patenkinti rinkos poreikio. Vis dėlto, net ir esant šiai situacijai, vien Baltijos šalyse buvo parduota 1 660 naujų „Duster“ modelių.
Pašnekovas tokį susidomėjimą šiuo ir kitais modeliais sieja su tuo, kad gamintojas tam tikrose srityse ėmė formuoti vairuotojams priimtinas tendencijas. Viena jų – gamykliškai montuojama dujų įranga beveik visuose „Dacia“ modeliuose.
„Daugelis mūsų regiono vairuotojų renkasi šį sprendimą, nes jis leidžia sumažinti kasdienes automobilio eksploatacijos išlaidas. Pavyzdžiui, Lietuvoje beveik pusė visų parduotų „Dacia“ automobilių turėjo gamyklinę dujų įrangą“, – pridūrė T. Mrózas.
Brangesnių automobilių vairuotojai reikalauja atitinkamų technologijų
„Renault Group“ priklausančios „Dacia“ ir „Renault“ markės atstovauja skirtingus vairuotojų tipus. Jeigu „Dacia“ vairuotojai prioritetą teikia paprastumui ir prieinamai kainai, „Renault“ vairuotojų poreikiai yra kur kas įvairesni.
Pavyzdžiui, hibridinę pavarą turinčių „Dacia“ sudarė tik 15 proc. visų pardavimų, „Renault“ šis rodiklis yra gerokai didesnis.
Pavyzdžiui, hibridinę pavarą turintys „Dacia“ automobiliai sudarė tik 15 % visų pardavimų, tuo tarpu „Renault“ šis rodiklis yra gerokai didesnis. Net ir turėdami galimybę rinktis benzininį variklį ar versiją su dujų įranga, „Renault“ vairuotojai vis tiek mieliau renkasi pažangesnę hibridinę technologiją. Pavyzdžiui, net 88 proc. „Renault Captur“ pirkėjų Lietuvoje pasirinko hibridinę versiją.
„Stebime augantį elektrifikuotų automobilių, ypač visiškai hibridinių, poreikį. Pavyzdžiui, jau dabar pusė parduotų „Renault“ C segmento (kompaktinės klasės) automobilių buvo su hibridine pavara“, – pabrėžia T. Mrózas.Top of Form
Apskritai, pašnekovas mano, kad hibridinių automobilių paklausa augs ir 2025 metais. Tikimasi, kad trečdalis visų parduotų automobilių iš salonų išvažiuos turėdami hibridinę pavarą.
Lietuvos potencialas – neišnaudotas
30 000 vienetų – toks yra kasmetinis Lietuvos naujų automobilių rinkos vidurkis. Nors konkurencija kasmet tampa vis aštresnė, tik keli gamintojai sugeba reikšmingai padidinti savo rinkos dalį. Pavyzdžiui, „Renault“ praėjusiais metais Lietuvoje pardavė 56,2 proc. daugiau automobilių (lengvųjų ir komercinių) – iš viso 1 988 vnt.
Atsižvelgiant į mūsų šalies rinkos mastelį, tai yra labai geras rezultatas, tačiau „Dacia“ ir „Renault“ vykdomasis direktorius Baltijos šalyse ir Lenkijoje mano, kad Lietuvos potencialas yra didesnis.
„Visos rinkos turi augimo potencialą, tačiau jei turėčiau išskirti vieną, manau, kad stipriausia galėtų būti Lietuva. Mūsų tikslas – pasinaudoti šiuo augimu ir jį pranokti“, – sakė jis.
