Komentarai ir analizė

Šis tekstas – atsakymas į neseniai viešai publikuotą komentarą, kuriame verslo atstovai vadinami oligarchais, kaltinami slaptais susitarimais, noru permesti naštą ant silpniausiųjų pečių, o kai kurie mokesčių pasiūlymai – esą palaikomi ir stumiami paties verslo. Tokia pozicija ne tik absurdiška – ji sąmoningai klaidinanti. Tad atsakymas būtinas.

Tai, kad valstybė planuoja ir toliau kaupiantiems 2-oje pensijų pakopoje skirti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, yra reikšminga paskata kiekvienam kaupiančiajam ilguoju laikotarpiu. Mūsų skaičiavimais, minimalų atlyginimą gaunantis gyventojas dėl valstybės paskatos gali sukaupti net dvigubai daugiau, o vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio turtą valstybės paskata gali padidinti net trečdaliu.

Lietuvoje nuvilnijo diskusijos paaiškėjus, kad jūroje būsiantis vėjo energijos parkas, kurio galia siektų 700 MW, gali būti įrengtas ne 2030 metais, o 5 metais vėliau. Anot „Ignitis grupės“, toks 3 mlrd. eurų vertės projekto vėlavimas susijęs su lėtesniu elektrolizės arba žaliojo vandenilio plėtros tempu Baltijos jūros valstybėse. Susidaro rizika, kad dalis energijos gamybos pajėgumų gali būti neįdiegti laiku.

Šiais metais JAV buvo užregistruotas pirmas per dešimtmetį mirties nuo tymų atvejis. Teksaso valstijoje mirė nuo šios virusinės infekcijos neskiepytas vaikas.  Per pastarąjį dešimtmetį JAV įvyko nemažai pokyčių. Vienas jų – didėjantis skaičius žmonių, kurie tiki skiepų pavojingumu. Mokslo tyrimai nerodo, kad skiepai sukeltų autizmą. Tačiau, dalis žmonių tuo kažkodėl tiki.  Anksčiau ši dalis būdavo maža.

Toliau stumiantis naujų mokesčių iniciatyvoms ir nekylant diskusijoms, kodėl vienas ar kitas mokestis reikalingas, reikia pažvelgti į tarptautinę praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovo 23 dieną publikavo tyrimą, kuriame buvo vertinama kokios priemonės leidžia greitai (iki 5 metų) sumažinti cukraus, druskos ir riebalų suvartojimą.

Įsivaizduokime, kad rytą išgirstame sirenas. Ne treniruotė, ne repeticija. Karas. Ką darome? Skambiname sąjungininkams? Taip. Laukiame pagalbos? Taip. O ar turime pakankamai to, ką reikėtų ginti ne tik žodžiais, bet ir plienu, paraku, technologijomis? Šiandien džiaugiamės, kad Europa lyg ir atsibudo. Ir pirmą kartą per dešimtmečius pradėjo ne tik reikšti susirūpinimą, bet ir realiai planuoti savo gynybą. Realią, praktišką gynybą, paremtą Europoje gaminama amunicija.

JAV administracijos atstovai privačiai siunčia žinią – įsipareigojimai NATO nesikeičia. Tą praėjusią savaitę man patvirtino keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai Europos sostinėse. Šie patikinimai aprėpia NATO kolektyvinės gynybos V straipsnį, branduolinį atgrasymą ir amerikiečių pajėgas Europoje. Net jei bendras karių skaičius, šiuo metu siekiantis apie 90 tūkst., gali būti peržiūrėtas, kol kas jų išvesti iš Aljanso rytinio sparno neketinama.

Lietuvos valdžia ieško pinigų gynybai. Retas politikas bando ginčyti akivaizdų faktą – nesaugiame pasaulyje išlaidos saugumui turi augti. Kito pasirinkimo nėra.

2013 m. jaunas politikas iš Angelos Merkel partijos inicijavo Vokietijos aukso sugrąžinimą iš JAV. Bundesbankas (Vokietijos centrinis bankas, – red. past.) iš Niujorko ir Paryžiaus susigrąžino 37 tonas aukso, kurio rinkos vertė siekė maždaug 1,1 mlrd. eurų, skelbė naujienų žurnalas „Spiegel“. Kitos Vakarų šalys pasekė Vokietijos pavyzdžiu. Nepasitikėjimas tarp Europos ir JAV atsirado dar beprasmio karo Irake metu ir pasiekė piką mūsų laikais.

Prancūzijos prezidento iškelta branduolinio skėčio idėja yra strateginė žinutė, jog Europa planuoja būti aktyvi gynyboje, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Vis dėlto, pažymi politikė, koalicijos partnerių diskusijas sukėlusi idėja šiuo metu nėra labai reali. „Kiek šiuo metu yra reali idėja kalbant apie Prancūzijos saugumo garantijų išplėtimą, susijusį su branduoliniu ginklu, tai to realumo šiuo metu yra nedaug. Tai yra daugiau, kaip ir sakiau, politinės idėjos lygmenyje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) rudenį paskelbė, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priskiriami 930-2200 eurų „į rankas“ uždirbantys asmenys arba maždaug pusė šalies gyventojų. Šių sumų sukeltą diskusijų audrą paaiškina kitas tyrimas: pasirodo, tik 11 proc. lietuvių jaučiasi finansiškai saugūs. Būtent finansinis saugumas turėtų būti gyventojų ir visos šalies siekiamybė, o jis priklauso ne vien nuo pajamų. Daug plėstis apie EBPO skaičius pernelyg neverta: 930 Eur/mėn.

Pastaruoju metu pasaulio finansų rinkose tvyro įtampa dėl galimos JAV ekonomikos recesijos. Amerikos akcijų indeksų svyravimai, augantis neapibrėžtumas tarp investuotojų ir vis dažniau viešojoje erdvėje girdimas žodis „recesija“ kelia klausimą – kaip tai gali paveikti Baltijos valstybes? Jau beveik mėnesį JAV finansų rinkos gyvena neapibrėžtumo ir, netgi galima pasakyti, panikos režime, kurį kursto nerimas dėl JAV ekonomikos recesijos, nuolat besikeičianti tarifų politika bei JAV infliacijos pa...

Europos ateitis priklauso nuo Vokietijos. Ilgus metus pasyvų vaidmenį žemyno saugumo architektūroje atlikusi šalis permąsto save. Jungtinėms Valstijoms keliant kitus prioritetus, jos vietos nepajėgs užimti viena konkreti valstybė. Bet lyderystės teks imtis vokiečiams. Kitos išeities nėra. Beveik kas penktas Europos Sąjungos (ES) gyventojas – vokietis. Vokietijos ekonomika – didžiausia žemyne.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina svarsto, kad parduotuvės „Ikea“ sostinėje padegimu galėjo būti siekiama sukelti chaosą visuomenėje. Tiesa, buvęs žvalgybos vadovas mano, jog, jei tai buvo Rusijos organizuotas išpuolis, jį vadinti terorizmu negalima, tai greičiau vykdomo karo dalis. „Terorizmas yra tada, kai kažkoks žmogus imasi tam tikrų veiksmų dėl savo įsitikinimų.

Baltijos šalių paskolų rinka 2025 metus pradėjo su teigiamais pokyčiais: tiek būsto, tiek verslo paskolų segmentuose matome augimą, kurį skatina Europos Centrinio Banko (ECB) bazinių palūkanų mažinimo politika. Nors skolinimosi apimtys auga, išlieka svarbios rizikos, kurios gali lemti ateities tendencijas. Būsto paskolų rinka įsibėgėja Viena ryškiausių teigiamų tendencijų – spartus naujų būsto paskolų augimas visose trijose Baltijos šalyse.

Saugumo institucijos pristatė grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Situacija negerėja. Tikėtina, kad per 3–5 metus Rusija gali išvystyti pajėgumus, kurių pakaktų ribotiems veiksmams prieš NATO. Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis teigia, kad turėtume būti pasiruošę blogiausiam.  O štai premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Valstybės gynimo tarybos planai yra pakankami atliepti įvardintoms grėsmėms. Kartu jis siūlo negąsdinti žmonių.

  Prasidėjo pavasario sesija. Ši sesija gali būti lemiama mūsų šalies ekonomikos ateičiai. Pavasaris turėtų reikšti atsigavimą, augimą, klestėjimą. Pavasarinė naujiena būtų skatinti mūsų ekonomikos augimą tiek, kad artimiausiu metu pasiektume 100 mlrd. eurų BVP. Bet ar taip bus? Kol politikai skęsta tarpusavio kompromisų ir mainų programose, vis dėlto nepaleiskime iš akių, kad šioje sesijoje bus priimti esminiai sprendimai dėl mokesčių sistemos reformos.

Donaldas Trumpas silpnina Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) „minkštąją galią“. Harvardo profesorius Josephas Nye „minkštosios galios“ terminą apibrėžia kaip gebėjimą pasiekti pageidaujamus rezultatus per patrauklumą, o ne prievartą ar finansines paskatas. Kitaip tariant, JAV geba įtikinti kitas šalis veikti kartu net ir nenaudodamos karinės jėgos ar tiesioginių ekonominių svertų.

Kas suteikia mums drąsos kelti patį svarbiausią su pasaulio likimu susijusį klausimą: nejaugi Baltuosiuose rūmuose dabar šeimininkauja šunsnukiai? Ką sako Baltijos valstybių žvalgyba, mes nežinome, tad darome išvadas iš to, kas akivaizdu – begėdiškos amerikiečių arogancijos. O skatina ta šiuolaikinė begėdiška savimeilė ir pasitikėjimas savimi! „Delfi“ labai taikliai nuspėjo, kad, vos tik skubrus susitarimas su Vladimiru Putinu sužlugs, Donaldas Trumpas atpirkimo ožiu pavers Volodymyrą Zelenskį.

Teisės docentas ir advokatas Gintautas Danišauskas sako, kad, žvelgiant į kasacinės instancijos teismo teiginius bei išvadas buvusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus „čekiukų“ byloje, galima atkreipti dėmesį į tai, kad jos nėra pakankamai įtikinamos bei argumentuotos.

Amerikos demokratija šiuo metu yra nežinomybės stadijoje. Akivaizdu, kad Donaldo Trumpo administracija jai kelia pavojų ir imasi veiksmų, kurie labai primena diktatūrų pradžią. Bet JAV yra atspari valstybė. Jeigu panirtume į komą ir Amerikos dėžę atidarytume po kelių metų – sunku nuspėti, ką ten pamatytume. Šriodingerio katė yra daugeliui žinomas minties eksperimentas. Paprastai kalbant, į dėžę yra patalpinama katė ir mechanizmas, kuris atsitiktinai bet kuriuo metu gali išskirti nuodus.

2024 metų rugsėjį ekonomistas ir buvęs Europos Centrinio Banko vadovas Mario Draghi sukrėtė Europą, kai paskelbė savo ataskaitą apie Europos sunkumus konkuruojant pasaulio rinkoje. Daug kalbėta apie tai, kad didėjantis administracinis ir reguliacinis svoris skandina Europą ir mažina jos konkurencingumą. Dėmesys kreipiamas į biurokratiją, o ne į plėtrą ir mes pralošiame ne tik JAV veržlumu, bet ir Kinijai, kuri vis labiau skverbiasi į Europos rinką.

Po Šaltojo karo pabaigos atrodė, kad įsitvirtinta taisyklėmis grįsta sistema. Visų valstybių suverenitetas laikomas lygiaverčiu. Mažos valstybės sėdi prie vieno stalo su didžiosiomis. Nors pastarosios galingesnės, tai nėra viską lemiantis veiksnys. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje Lietuvos ir Vokietijos svoris skiriasi, tačiau abi turi veto teisę.  Be to, įsivyravo supratimas, jog tarpvalstybiniai santykiai nėra nulinės sumos žaidimas.

Kovo 5 dieną Konstitucinis Teismas atvers bylą dėl kailinių žvėrelių verslo draudimo ir netinkamo kompensavimo priverstinai uždaromam legaliai veikiančiam verslui. Tai bus precedento formavimas, kai valstybės atstovai gali sustabdyti verslą, kuris netinka vienai iš visuomenės grupių ir kaip toks uždarymas turi būti vykdomas arba nevykdomas apskritai. Įdomu tai, kad ši byla bus nagrinėjama žodinio proceso metu, tai nėra dažnas atvejis, kad taip elgtųsi Konstitucinis Teismas.

2024 m. pabaigoje, kai D. Trumpas vėl buvo išrinktas JAV prezidentu, finansų rinkose tvyrojo optimizmas. Tikėtasi, kad verslui palanki administracija skatins ekonomikos augimą, o JAV įmonių akcijų kainos toliau kils. Tuo metu euro zonos ekonomikai prognozuotas silpnumas, ypač Vokietijai balansavus ties recesijos riba. Euro ir dolerio kursas beveik pasiekė paritetą, investuotojai perkėlinėjo kapitalą iš Europos į JAV.

Radikali dešinė Vokietijos ir Austrijos parlamentų rinkimuose pasirodė geriausiai nuo Antrojo pasaulinio karo. „Alternatyva Vokietijai“ užėmė antrąją vietą. Austrijos Laisvės partija – nemaišyti su mūsiškiais liberalais – finišavo pirma ir toliau didina populiarumą, kol austrų centristai bando megzti koaliciją be jos.  Geri radikalios dešinės rezultatai Europoje nėra naujiena. Ši partijų šeima pradėjo kilti dar nuo priešpaskutinio XX amžiaus dešimtmečio.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad Europos Sąjungos (ES) importuojamoms prekėms bus taikomi 25 proc. muitai. D. Trumpo muitų politika taps rimtu išbandymu visos Europos ekonomikai. Paviršutiniškai pažvelgus skaičiuojama, kad, pvz., 2024 metais JAV buvo penkta pagal dydį lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. 25 proc. muitų įvedimas ES prekėms lėtins prekybą ir smukdys visos ES bendrąjį vidaus produktą (BVP), taigi neišvengiamai lėtins ir Lietuvos BVP augimą.

Minint trečias karo metines, išėjo šešioliktas ES sankcijų paketas. Vis dažniau girdime svarstymus, kad jis gali būti paskutinis. Tačiau sankcijų nutraukimas būtų klaida. Jos reikšmingai apsunkina Rusijos ginklavimąsi – ginklų gamyba pabrango apie 60 %, detalių įvežimas tapo itin sudėtingas, o tiekimo keliai turi apimti 10 ar 14 šalių. Šie skaičiai rodo, kad sankcijos veikia ir jų atsisakyti būtų pavojinga.

Friedrichas Merzas jau matuojasi Vokietijos kanclerio postą. Bet didžiausios Europos Sąjungos valstybės laukia duobėtas kelias. Krikščionys demokratai laimėjo sekmadienį vykusius federalinius parlamento rinkimus, surinkdami kiek mažiau nei 30 proc. balsų. Rezultatas neįspūdingas – antras blogiausias partijos istorijoje. Ir gerokai kuklesnis, nei norėjo patys centro dešinieji. Bet reprezentatyvus, nes aktyvumas siekė net 84 proc.

Įsimintina buvo savaitė, o ji dar nesibaigė. Atšventę Vasario 16-ąją, susipažinome su nauja geopolitine realybe. Nors daugelį metų buvo sakoma, kad JAV prezidentai keičiasi, bet užsienio politika – ne, dabar matome visai kitą vaizdą. Ir čia turiu du pastebėjimus: pirma – panika nėra geriausia patarėja, antra – Trumpas vis dar lieka labiausiai neprognozuojamu politiku. Taip kad menama jo simpatija (ar empatija) Putinui gali būti labai trumpalaikė susidūrus su pastaruoju gyvai.

Būtų visai ramu, jeigu galėtume vien pakikenti, matydami, kaip kvailai elgėsi europiečiai Miunchene, visiškai atvirai aptarinėdami savo karinius planus. Tokios galingos šalys, kaip Kinija, Rusija ir JAV, taip nesielgia. Jų nenustebino tai, ką išgirdome praeitą savaitgalį: Europa neturi jokio plano, kaip sustabdyti žudynes, trejetą metų vykstančias jai prieš pat nosį.

Donaldo Trumpo gerbėjai Lietuvoje mėgsta tokį argumentą – jis yra nenuspėjamas ir svarbu, ką daro, o ne ką šneka. Tačiau jau gana aišku, kad antra JAV prezidento kadencija yra gerokai labiau nuspėjama.  Jo administracija daro tą, ką ir žadėjo rinkimų kampanijos metu. Laikas nusiimti oranžinius akinius ir matyti realybę.  Trumpas buvo politinė ir tarptautinė mįslė 2016 metais. Dalis su juo sietų mūsų nuogąstavimų tada neišsipildė.

Miunchenas aidėjo nuo šokiruotų europiečių reakcijos į Donaldo Trumpo ir jo atstovų pareiškimus. Kad ir kokie prieštaringi jie bebūtų.  Bet trepsėti koja iš pykčio nėra prasmės. Kaip ir piktintis byrančia pasaulio tvarka, tą „sofistikuotai“ iliustruojant mūsų pačių nuvalkiotais ir visuomenę mobilizuojančios prasmės dėl to netekusiais rakursais į Miuncheno suokalbį.

Paskutiniu metu beveik reguliariai išgirstame apie vis naujus komunikacijos ar ryšių kabelių pažeidimus Baltijos jūroje. Dėl daugumos įvykių vis dar vyksta tyrimai, tačiau tarp analitikų ir politiniame lygmenyje beveik neabejojama, kad šie incidentai – hibridinės atakos, o Baltijos jūros dugnas jau imtas vadinti nauju mūšio lauku.  Tai neturėtų stebinti.

Diskusijos apie Rusijos agresiją prieš Ukrainą bus bevaisės, jei paliksime nuošalyje Ukrainos ilgalaikio saugumo klausimą. Šią savaitę pasaulio lyderiai rinksis prestižinėje Miuncheno Saugumo Konferencijoje. Vyksiu į ją su lūkesčiu išgirsti, ko galime tikėtis iš Donaldo Trumpo administracijos siekiant paliaubų. Kol kas regiu dvi atsargiai optimistines, ir dvi – nerimą keliančias tendencijas.  Pradėkime nuo pozityvo.

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitelkti muitus ne tik kaip ekonominės, bet ir kaip geopolitinės įtakos instrumentą nėra netikėtas. Jo ne kartą deklaruotoje strategijoje muitai tapo ne tik protekcionizmo, bet ir derybų sverto priemone. Tačiau esminis skirtumas nuo ankstesnių D. Trumpo prekybos iniciatyvų – šį kartą pasaulinė ekonomika jau yra susilpnėjusi dėl infliacijos, tiekimo grandinių krizės ir didžiųjų ekonomikų stagnacijos.

Prieš naujuosius metus versle visi visiems paprastai linki naujos energijos, ryžtingesnių žingsnių, daugiau ambicijos, entuziazmo ar drąsos. Bet ar nesusimąstome, kad visa tai mums programuoja nebent evoliuciją, t.y. šiek tiek daugiau ar geresnio „to paties“? Juk pasaulis įžengė į laikus, kai reikia veikti „kitaip“. Be abejo, nuosaikus progresas yra suprantamas.

Trumpas stabdo paramą Ukrainai? Jungtinių Valstijų parama Ukrainai pakibo ant plauko. Vienas pirmųjų naujosios Donaldo Trumpo administracijos sprendimų buvo suspenduoti tarptautinę paramą. Tol, kol ji nebus peržiūrėta ir įvertinta, ar atliepia „Amerika pirmiausiai“ ideologinius reikalavimus. Dėl to daugybė projektų, vykusių nuo Baltarusijos iki Afrikos šalių, sustojo. Neaišku, ar po kelių mėnesių jie bus atnaujinti.

Donaldas Trumpas savo antrąją JAV prezidento kadenciją pradėjo skambiai. Jau pirmąją dieną jis pasirašė apie 200 įvairių dokumentų. Tarp jų – net 50 vykdomųjų įsakų federalinei valdžiai. Nors Trumpas ir pasiekė pirmos dienos rekordą, jis nėra pirmas, kuris aktyviai naudojasi šiais prezidento svertais.  O jie turi ir stiprybių, ir silpnybių.  Vykdomieji įsakai (angl. executive orders) priklauso specifinei JAV prezidento įrankių dėžei – vienašališkoms galioms.

Socialiniai tinklai tampa grėsme tiesai. Ne todėl, kad išplauna žmonių smegenis ir jose faktus pakeičia melu. Jų veikimas nėra chirurginis ir tiesioginis. Socialiniai tinklai veikiau išnaudoja žmogaus polinkį atmesti asmeniškai nepatogius faktus ir ieškoti įvykių versijų, kurios pataikauja mūsų įsitikinimams. Tai daryti dabar yra lengviau nei bet kada žmonijos istorijoje.

JAV finansų rinkos 2025 m. pasitiko su trenksmu: matome vis daugiau požymių, kad JAV ekonomika pradeda stiprėti, o 10 metų JAV obligacijų palūkanų dydis – seniai matytose aukštumose. Vis dėlto, kylant obligacijų palūkanoms, brangsta ir skolinimas, todėl verslas ir gyventojai moka santykinai didesnes palūkanas už paskolas, dėl ko atsiranda ekonomikos atvėsimo arba recesijos rizika.

Beveik dešimtmetį Tėvynės sąjungai – didžiausiai Lietuvos partijai dešinėje – vadovavo Gabrielius Landsbergis.  Bet nuo vasario jie turės naują lyderį. Po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų Landsbergis atsistatydino. Be to, buvusi premjerė Ingrida Šimonytė irgi atsisakė siekti pirmininko posto. Turime intrigą.  Įdomu tai, kad rinkimai yra atviri.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD), kuri vienija 38 ekonomiškai išsivysčiusias valstybes, tarp jų ir Lietuvą, seka įvairiausius ekonominius, socialinius bei demokratijos rodiklius. Lietuva 2024 metais pirmavo pagal realios perkamosios galios augimą vertinant gyventojų pajamas ir infliaciją per pastaruosius 5 metus. Tai puikus rodiklis, kuris leidžia džiaugtis pasiekimais, tačiau organizacija pateikia skaičius, kur turėtume gerokai pasitempti.

Pasaulis tampa ne tik vis mažesnis bei vis labiau persipynęs, bet ir vis biresnis, fragmentiškesnis, daugumai ligšiolinių galios centrų tą galią toliau prarandant. Būtent dėl to visi pavojingi ir destruktyvūs procesai, kuriuos šie nauji metai paveldi iš praėjusių senųjų, greičiausiai tik plėsis, gilės bei aštrės, o prie tų procesų prisijungs nauji.

Su šūkiu „Slovakija – tai Europa! – Mums jau gana Rusijos!“ Ukrainos šalininkai slovakai penktadienį Bratislavoje surengė demonstraciją prieš ministrą pirmininką Robertą Fico. Protesto akciją prie vyriausybės rūmų sušaukė piliečių iniciatyva „Mier Ukrajine“ („Taika Ukrainai“), pasisakanti už ginklų tiekimą Kyjivui. Pasak Slovakijos žiniasklaidos, iniciatyvos atstovai teigė, kad mitinge dalyvavo apie 4 000 žmonių.

Kaip demokratiją skiriame nuo autoritarinio režimo? Esminis kriterijus yra laisvi ir sąžiningi rinkimai. Praėjusiais metais šį testą laikė daugybė valstybių – balsavo beveik apie pusę viso pasaulio gyventojų. Aišku, įsitvirtinusiose diktatūrose šis testas turi mažai prasmės – ten rinkimai yra fiktyvūs ir parodomuoju būdu legitimuoja valdžią.

Sekmadienį visą pasaulį sukrėtusi ir 179 žmones pražudžiusi aviakatastrofa Pietų Korėjoje, anot 43-ejus metus skraidančio piloto instruktoriaus Kęstučio Zagrecko, labai keista ir neįprasta. Ekspertas teigia, kad nepaisant to, jog pilotas nebandė išskleisti važiuoklės ir lėktuvo sparno vožtuvo, daug klausimų kelia vienas dalykas, kuris ir lėmė tokią tragediją.

Drąsūs, verslūs, atviri ir užaugę technologijų pasaulyje ar nekantrūs, neatsakingi, išlepę ir pernelyg besirūpinantys savimi? Stereotipai apskritai yra beprasmis ir žalingas dalykas, tačiau į darbo rinką atėjusi 1997 m. ir vėliau gimusių žmonių karta dėl objektyvių priežasčių yra tikrai kitokia. Sėkmės raktas slypi gebėjime išnaudoti stiprybes ir rasti kompromisus, o tai galioja tiek jauniesiems darbuotojams, tiek jų darbdaviams.

Finansų ekspertė Jekaterina Govina tikina, kad SEB grupės sprendimas konsoliduoti įmones Baltijos šalyse ir jungtinę būstinę steigti Estijoje yra suprantamas, siekiant paprastesnio įmonių valdymo. Pasak jos, toks sprendimas leistų įmonei sumažinti tenkančią administracinę naštą. „Tai ne iš politinės, ekonomikos aplinkos kyla, bet grynai dėl optimizavimo.