Daug plėstis apie EBPO skaičius pernelyg neverta: 930 Eur/mėn. pajamos asmeniui šiandien nėra pakankamos patogesniam gyvenimui. Jos iš dalies pakankamos tik gyvenant nuosavame, galbūt paveldėtame būste, taip pat neturint vaikų ir jokių finansinių įsipareigojimų. Net ir 2200 Eur/mėn. skamba kiek solidžiau tik tuomet, jei gyventojui nereikia mokėti už būsto paskolą, savo ar vaikų mokslus, automobilį ir kt., gyvenama ne didmiestyje ir pan.
Apskritai didysis „viduriniosios klasės“ termino paradoksas viešojoje erdvėje yra tai, kad jame patogu vertinti tik sausą skaičių „ant popieriaus“ arba „į rankas“ be konteksto, t.y. be žmogaus būtinųjų išlaidų, santaupų ar finansinės elgsenos. Juk, tarkime, itin dideles pajamas uždirbantys jauni profesionalai, iškart leidžiantys sau gana įspūdingą gyvenimo būdą, faktiškai gali būti finansiškai trapūs: su dideliais įsipareigojimais, be sukaupto (ar juo labiau įdarbinto) kapitalo, priklausomi nuo vienintelio samdomo darbo ir pan.
Ir priešingai: tebūnie net tūkstančio eurų darbo užmokesčio ar pensijos negaunantis senjoras iš tikrųjų gali būti finansiškai pajėgus ir saugus, jei jau nebeturi reikšmingų išlaidų ar paskolų, yra užgyvenęs, pvz., nekilnojamojo turto nuomai arba turi sukaupęs santaupų bei aktyvių investicijų.
Daug uždirbantys, bet dar nepraturtėję
Kalbant apie finansinę elgseną, užsienyje neretai vartojamas terminas HENRY (angl. high earners, not rich yet), t.y. „daug uždirbantys, bet dar nepraturtėję“. Tai žmonės, kurie gauna aukštesnes pajamas, tačiau neturi reikšmingų santaupų ar turto. Dažnai tai yra vidutinio ir aukštesnio lygio profesionalai su aukštuoju išsilavinimu, kurie, nepaisant solidžių pajamų, susikuria ir dideles bei, svarbiausia, nebūtinas išlaidas, susijusias su laisvalaikiu ar tiesiog įvaizdžiu.
Pagal EBPO, tokie žmonės pagal savo pajamas tikrai patektų į viduriniąją ar net dar aukštesnę klasę. Tačiau ar jie iš tikrųjų yra arba jaučiasi finansiškai saugūs? Įvertinus jų prisiimtus įsipareigojimus bei nebūtinas, tačiau įprastomis jau tapusias išlaidas, pvz., kelionėms ar gyvenimo būdui – ar šie žmonės turės pastebimai daugiau laisvų lėšų negu kuklias pajamas gaunantys, bet taupūs žmonės? Tikriausiai ne.
Paradoksas, bet tikroji ir finansiškai saugioji „vidurinioji klasė“ dažniau yra taupūs ir santaupų užgyvenę tėvai, o ne kelis kartus už juos daugiau uždirbantys ir išlaidūs vaikai. Todėl raktas į tikrąją, finansiškai saugią „viduriniąją klasę“ pirmiausia slypi ne didesnėse išlaidose, o atsakingesniame elgesyje su pinigais.
Saugumą lemia ne pajamos
Įrodyta, kad finansinę sėkmę dažniau lemia ne pajamų dydis, o tai, kaip mes su elgiamės su pinigais. Žmonės dažnai nori atrodyti ir „gyventi“ kaip vidurinioji klasė, tačiau daug rečiau pastebimas noras jaustis ir iš tiesų būti viduriniąja klase. T.y. gyventi saugiai, stabiliai, be nerimo, su finansiniu rezervu ir, žinoma, saikingai, bet leidžiant sau kiek daugiau nei tik „išgyventi“.
Laimei, kiekvienas galime savęs paklausti, ar tam tikros išlaidos yra tikrai būtinos ir ar jos negalėtų būti skirtos ilgalaikiam finansiniam saugumui auginti. Tikėtina, kad didelė dalis EBPO viduriniajai klasei priskiriamų gyventojų yra sukaupę tam tikrą rezervą „juodai dienai“, tačiau kodėl to nepadarius nuolatiniu įpročiu numatyti tam tikrą mėnesinę sumą taupymui, investicijoms ir uždirbtos grąžos reinvestavimui? Po truputį augančios santaupos ir investicijos ilgainiui atneš daugiau užtikrintumo ir džiaugsmo nei vienadienės išlaidos.
Didysis investavimo stebuklas yra tai, kad ilgalaikei sėkmei net nereikia svaiginančių sumų: vos pora šimtų eurų per mėnesį per kelis dešimtmečius gali tapti šešiaženkle suma, jei investuosime nuolat ir toliau įdarbinsime visą gaunamą grąžą.
Santaupas šiandien galima įdarbinti investuojant į įvairias laiko patikrintas priemones: fondus, akcijų indeksus, obligacijas, sutelktinį finansavimą su užstatu ar bent jau pradėti nuo indėlių. Vien pats principas atidėti, o ne išleisti, jau bus sveikintinas. O dar geriau bus, jei atidėti pinigai dirbs tiek pat, kiek dirbame ir mes patys.
Nesiginčiju dėl akivaizdaus Lietuvos ekonomikos progreso pastaraisiais dešimtmečiais ir nuostabu matyti vis daugiau sau leidžiančius, Vakarų Europos miestuose ar kurortuose pinigų neskaičiuojančius lietuvius. Tačiau prie Vakarų dar greičiau priartėsime, jei naujai uždirbtą didelį turtą pirmiausia atsidėsime ateičiai ir investuosime. Tiek dėl saugumo, tiek tam, kad jis pamažu galėtų uždirbti dar daugiau kapitalo.
Greta Zarembienė, sutelktinio finansavimo platformos „Röntgen“ partnerė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
