VMI dėmesio ir klausimų tikino bijanti ir portalo tv3.lt skaitytoja Regina. Ji pasakojo, kad turi individualią veiklą, tačiau pajamų iš jos beveik negauna.
„Tačiau į sąskaitą man pinigų perveda vyras. Ar tie pinigai gali būti apmokestinami kaip mano pajamos už individualią veiklą?
Ar VMI nekils įtarimų, kad kai kuriais mėnesiais mano pajamos – lygios nuliui?“ – klausė moteris.
VMI gyventojus ir jų pajamas stebi
VMI atrankos ir paramos departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė komentavo, kad VMI nuolat stebi mokesčių mokėtojų, įskaitant ir individualią veiklą vykdančių, deklaruotus bei gautus iš trečiųjų šaltinių duomenis, o taip pat ir viešai pasirodžiusią informaciją, gyventojų pranešimus.
„Pajamos nėra vienintelis kriterijus, nes vertinama visų duomenų visuma: rizikos susijusios su įvairaus tipo pajamų nedeklaravimu ar neteisingu deklaravimu, turto ir išlaidų neatitikimu gautoms pajamoms, visų individualios veiklos pajamų neapskaitymu, nepagrįstomis išlaidomis ar vengimo pasiekti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ribą.
Dažniausiu atveju dėmesio sulaukia ne mažų pajamų faktas, tačiau atvejai, kai įvertinus aplinkybes gyventojų vykdoma individuali veikla neatitinka ekonominės logikos“, – komentavo VMI specialistė.
Siunčia gyventojams pranešimus
Kai VMI kyla papildomų klausimų, yra sprendžiama dėl tolimesnių veiksmų.
Tačiau visais atvejais prioritetas esą teikiamas ne griežtiesiems kontrolės veiksmams, tačiau komunikacijai su gyventojais.
Tuo tikslu VMI apie pastebėtus neatitikimus informuoja gyventojus, kviečia savarankiškai įsivertinti deklaracijų duomenis, užduoda papildomus klausimus.
„Pavyzdžiui, pernai, taikant vieną iš tokių VMI švelniųjų poveikio priemonių, gyventojams, vykdantiems individualią veiklą, po rizikos vertinimo buvo išsiųsta 4,7 tūkst. pranešimų, kuriais skatinama atkreipti dėmesį į galimus mokestinius neatitikimus.
Šių pranešimų sulaukė gyventojai, kurie tendencingai kasmet jokių kitų pajamų negauna, o jų deklaruojamos pajamos iš individualios veiklos yra gerokai mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas arba kasmet deklaruoja nuostolingą veiklą“, – komentavo R. Giedrienė.
Kai pajamos nesutampa su išlaidomis
Pasak VMI specialistės, remiantis pateiktomis dviejų metų deklaracijomis tarp automobilių remonto veiklą vykdančių asmenų, pasitaikė atvejų, kai gyventojas vidutiniškai per mėnesį iš veiklos gavo 100 eurų pajamų dar neatskaičius išlaidų arba per du metus uždirbo 1000 eurų, nors pagal trečiųjų šalių pateiktus duomenis įsigijo detalių už daugiau nei 20 tūkst. eurų.
„Sulaukę tokio pranešimo, gyventojai turėtų savarankiškai įsivertinti, ar pateiktos deklaracijos yra teisingos, ir, jei reikia, jas patikslinti. Pažymėtina, kad dažniausiai sulaukę VMI dėmesio mokesčių mokėtojai sutinka bendradarbiauti ir pateikia papildomus duomenis ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas“, – pastebėjo VMI specialistė.
Anot R. Giedrienės, 2024 m. po VMI taikytų švelniųjų poveikio priemonių gyventojai savanoriškai papildomai deklaravo apie 4 mln. eurų mokesčių. Iš jų 707 gyventojai, vykdantys individualią veiklą, deklaravo 2 mln. eurų papildomų mokesčių.
„Kontrolės veiksmai 2024 m. buvo atlikti 519 gyventojų atžvilgiu. Jų metu nustatyta mokėtina 9 mln. eurų mokesčių suma. Iš šių gyventojų 233 vykdė individualią veiklą, jiems nustatyta 2,4 mln. eurų mokesčių suma“, – skaičiavo VMI atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
