Dar yra smulkesnių kelių Druskininkuose, Vilniuje ir Kuršių mariose. Europoje tokie keliai intensyviai naudojami tiek pramonei, tiek ir pramogoms. Klausimas, ar mes esame tam pasirengę, nes pastaruoju metu daugiau ribojame nei naudojame vandens kelius Lietuvos ekonomikos reikmėms.
Pavyzdžiui, vos prasidėjus diskusijai, kad įveiklintume šiuo metu užleistą Neries vandens kelią, rezultatai nebuvo pasiekti – ne tik kad nepasistūmėta į priekį, bet jau šiemet turėję prasidėti darbai Neryje ties Kaunu link Jonavos buvo sustabdyti.
Kaunas kuris yra dviejų pagrindinių Lietuvos upių santakoje yra realiai izoliuotas iš vienos pusės užleistos Neries, o iš kitos pusės hidroelektrinės, kuri kertą Nemuną pusiau ir nesant šliuzui, persikelti per ją galimybės nėra.
Kaunas pasižymi pagrindiniais Lietuvos žemės keliais taip pat ir „Via Baltica“, čia įsikūręs antras didžiausias oro uostas ir greitu laiku kursuos greitieji traukiniai „Rail Baltica“, tačiau natūralius vandens kelius leidžiame sau ignoruoti.
Lygiagrečiai Europos investicinis bankas yra įvertinęs, kad vidaus keliais galima pervežti iki 2 mln. tonų krovinių per metus. Tam, kad suprastumėte, kokia milžiniška apimtis tai yra – ji prilygsta 83,3 tūkst. vilkikų su puspriekabėmis.
Žinoma, ne viskas pervežama tik sunkvežimiais, tačiau galime ženkliai sumažinti apkrovas Lietuvos keliams, kurie yra blogėjančios būklės, o būtent sunkusis transportas yra didžiausias kelių „dėvėtojas“. Viena barža gali pervežti apie 70 sunkvežimių atitikmenį, kas reiškia, kad nereikia tiek vairuotojų ir nereikia užvesti tokio pat kiekio vilkikų variklių.
Maža to, laivyba kritikuojama, kad ji nederės su ekologija ir gamta, tačiau šiuo metu vis daugiau naudojama būtent žaliųjų technologijų, nes baržos, skirtingai nuo sunkvežimių, gali būti valdomos elektrinių stūmikų. Elektriniai laivai nėra joks teorinis modelis, nes technologija lengviau pritaikoma ir leidžia sumažinti iškastinio kuro naudojimą.
Maža to, baržos gali būti varomos Lietuvoje pagaminta atsinaujinančia elektra, taip neišleidžiant pinigų importuojamam kurui.
Argumentus galima tęsti ilgai, tačiau šiandien esame įstrigę su sprendimais ir ribojame savo ekonomikos plėtrą nesiimant ryžtingų veiksmų. Neries įgalinimas laivybai nuo Kauno iki Jonavos, bei sujungus Nemuną su Kėdainiais, galėtume pajungti Lietuvos pramonę ir gabenti jos produkciją iš ekonominių centrų į Klaipėdos uostą. Dabar trūksta drąsių žmonių ir rimtų sprendimų, kurie mažintų taršą, mažintų išlaidas keliams, didintų jų saugumą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
