Per pastarąjį dešimtmetį JAV įvyko nemažai pokyčių. Vienas jų – didėjantis skaičius žmonių, kurie tiki skiepų pavojingumu. Mokslo tyrimai nerodo, kad skiepai sukeltų autizmą. Tačiau, dalis žmonių tuo kažkodėl tiki.
Anksčiau ši dalis būdavo maža. Štai 2013 m. liepą „YouGov“ apklausoje į klausimą apie tai, ar skiepai sukelia autizmą, teigiamai atsakė tik 9 proc. respublikonų ir 11 proc. demokratų rinkėjų. Toks skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.
Bet 2021 m. viduryje nuomonės pradėjo skirtis. Tada jau 27 proc. respublikonų rinkėjų buvo linkę pritarti, kad skiepai sukelia autizmą. Demokratų skaičius išliko toks pats – iki dabar. O jų priešininkų stovykloje skiepų skeptikų skaičius toliau augo. Šių metų pradžioje „YouGov“ apklausa parodė rekordinį tokių respublikonų procentą – net 41.
Atitinkamai „Gallup“ apklausos rodo, kad per pastarąjį dešimtmetį tarp respublikonų smarkiai krito pritarimas tam, kad vaikus skiepyti yra svarbu.
Kas nutiko?
Lūžio taškas buvo COVID-19 pandemija. Jos metu respublikonų lyderiai siuntė dviprasmiškas žinutes.
Donaldo Trumpo administracija ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad COVID-19 skiepai būtų kuo greičiau išrasti ir parengti masinei vakcinacijai. Tačiau, tai įvyko 2020 m. gruodį, kai prezidento rinkimai jau buvo baigęsi. Kaip žinome, laimėjo demokratas Joe Biden‘as.
D. Trumpas tikrai neturėjo noro padėti J. Biden‘ui. Jis nebuvo patenkintas tuo, kad respublikonų administracijos pasiekimą realybėje įgyvendins jau politiniai konkurentai. D. Trumpas nuo COVID-19 pasiskiepijo dar prieš palikdamas Baltuosius rūmus, bet šis faktas tapo plačiai žinomas tik vėliau. Prezidentas pasielgė skirtingai nei daug Vakarų lyderių, kurie skiepijosi viešai, taip rodydami pavyzdį visuomenei.
D. Trumpas nebuvo nusistatęs prieš COVID-19 skiepus. Respublikonams palankioje „Fox News“ televizijoje ir susitikimuose su rinkėjais jis sakė, kad vakcina yra saugi. Bet jis kartu kritikavo J. Biden‘o administracijos pastangas ir pateisino amerikiečių nenorą skiepytis – suprask, normalu nepasitikėti demokratų valdžia.
Dar daugiau, susidūręs su kai kurių rinkėjų neigiama reakcija, D. Trumpas galiausiai apsistojo prie žinutės, kad laisvė pasirinkti yra aukščiau vakcinacijos.
Nevienareikšmiškai reagavo ir valstijų gubernatoriai respublikonai. Kai kurie nuoširdžiai stengėsi pasiekti J. Biden‘o administracijos tikslą iki 2021 m. vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos. Tačiau, kiti to nedarė ir paliko skiepus asmeniniam pasirinkimui – pavyzdys yra Floridos gubernatoriaus Ron DeSantis politika.
Partijos lyderių „laisvumas“ persidavė palankiai žiniasklaidai ir jos paribiuose galvas keliantiems antivakseriams. 2021 m. viduryje „Fox News“ apžvalgininkai jau svarstė apie tai, kad skiepai gali būti pavojingi.
Kaskados principas įsibėgėjo ir dalyje valstijų respublikonų politikai apskritai pradėjo siūlyti atsisakyti bet kokių skiepų reikalavimų, įskaitant ir tymus. O tarp partijos rinkėjų ne tik išplito skepticizmas dėl COVID-19 skiepų. Tuo metu ir pradėjo augti pritarimas bene pavojingiausiam su skiepais susijusiam mitui – jokiais rimtais moksliniais tyrimais nepagrįstam teiginiui apie tai, kad jie vaikams sukelia autizmą.
Tačiau tuo D. Trumpo respublikonų flirtas su visuomenės sveikatai žalingais sprendimais ir retorika nesibaigė. Antroje kadencijoje prezidentas JAV sveikatos apsaugos sekretoriumi paskyrė Robertą F. Kennedy jaunesnįjį. Žmogų, kuris aktyviai palaikė mitą apie galimą skiepų ryšį su autizmu. Ir šio mito neatsisakė net per klausymus Senate.
Už R. F. Kennedy nominaciją vis tiek balsavo net 52 iš 53 respublikonų. Vienintelis jo nepalaikė Mitch McConnel – senosios partijos gvardijos atstovas ir buvęs Senato respublikonų lyderis. Vaikystėje išgyvenęs poliomielitą ir anksčiau nuoširdžiai raginęs skiepytis nuo COVID-19. Tokia puiki partijos kaitos iliustracija.
Respublikonų posūkis į skiepų naudos neigimo zoną buvo pasirinkimas – politinis pasirinkimas vakcinas įrėminti būtent kaip politinį klausimą. Įrėminti asmens laisvės ir kovos prieš demokratų administraciją kontekste. Siunčiant žinutę, kad kiekviena nuomonė apie skiepus yra lygiavertė, ir nekritikuojant antivakserių.
Šis pasirinkimas ne tik atliepė iki tol buvusius skepsio židinius tarp partijos rinkėjų – tokių buvo ir pas demokratus. Jis kartu esmingai keitė žmonių nuostatas, kadangi vienas iš mechanizmų, kaip jas susiformuojame – sekant lyderius, kuriais pasitikime. Ypač kai su jais sieja ilgalaikis, emocinis ryšys – partinė tapatybė.
Ši teorija sako, kad daugelis mūsų nuostatų – apie skiepus, išlaidas švietimui, užsienio politiką – yra silpnos ir plastiškos. Jos gali keistis, priklausomai nuo mūsų socialinės aplinkos ir ypač politinių lyderių įtakos.
Juk, jeigu turime mėgstamą komandą, visada ją palaikysime. Kad ir keičiasi žaidėjai, treneriai ar žaidimo planai.
Vieni iš įtakingiausių teorijos šalininkų, Christopher H. Achen ir Larry M. Bartels, sako: žmonės nenori skirti savo laisvo laiko domėjimuisi apie tai, kuri partija formuluoja geriausią užsienio politiką Azijos atžvilgiu. Bet net ir aktyviai besidomintys yra linkę mechaniškai perimti tai, ką pasiūlo jų palaikoma politinė grupė.
Beje, jeigu kalbame apie Aziją. Pagalvokite – kiek prieš penkis metus savo aplinkoje pažinojote žmonių, kurie domėjosi Taivanu ir turėjo pagrįstą nuomonę apie tai, kokių reikia Lietuvos santykių su šia šalimi ir Kinija?
2021 m. pabaigoje Lietuvos vyriausybė priėmė sprendimą atidaryti Taivaniečių atstovybę. Kinija reagavo griežtai: nutraukė diplomatinius santykius, smuko abipusė prekyba. Staiga socialiniuose tinkluose pamatėme tvirtas nuomones ir susipriešinimą. Dešinieji akcentavo tarptautinę kovą su autoritarizmu ir prognozavo, kaip ekonominis bendradarbiavimas su Taivanu atsvers Kinijos rinkos praradimus.
Priešininkai atitinkamai baisėjosi ir laikėsi nuomonės, kad nuostoliai Lietuvos ekonomikai bus per dideli.
Atrodo, kad iki šiol nėra visai aiški galutinė to sprendimo nauda. Tačiau nežinomybė netrukdė žmonėms jau tada turėti tvirtų pozicijų – ties klausimu, apie kurį jie iki tol daug mąstę nebuvo. Ir kurio ilgalaikės pasekmės yra sunkiai nuspėjamos. Neturint gerai apmąstytų pozicijų, orientuojamės pagal stovyklas, kurias palaikome.
Iki šiol santykių su Kinija gerinimo klausimas padalija Lietuvos visuomenę – dešinieji į tai žiūri gerokai skeptiškiau, negu visi kiti. Tačiau priežastinis ryšys nėra toks, kad žmonės rinkosi partijas išanalizavę jų Azijos užsienio politiką. Buvo priimtas sprendimas ir pagal jį formuojami vertinimai – priklausomai nuo to, kaip pasitikėjai konservatoriais. Jeigu nemėgai jų, pasidarei visiškai priešingas išvadas.
Mūsų politinės simpatijos gali vesti ir prie teisingų, ir neteisingų sprendimų. Antivakseriškos pažiūros yra akivaizdžiai pavojingos. Kitos nuostatos, perimtos iš savų, gali padėti ir geriems sprendimams.
Bet kokiu atveju, įsikarščiavus politinėje diskusijoje visada verta savęs paklausti – kodėl laikausi vienos ar kitos nuostatos, ar todėl, kad ji yra teisinga?
O gal todėl, kad palaikau savo komandą?
Mažvydas Jastramskis, VU TSPMI docentas, Politika.lt
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Turbūt neturi pažįstamų kurių šeimoje atsitinka tokie atvejai.....Tai labai pasisekė...
