Ministro „maldelė“ gyventojams
„Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ kalbėjęs finansų ministras Rimantas Šadžius užtikrino, kad kainos tikrai nedidėja ar bent drastiškų kainų pokyčių Lietuvoje nėra. Ir ragino neignoruoti tų atvejų, kai kainos mažėja, pavyzdžiui, degalų. Tiesa, ministras nepaaiškino, kuo dėtas degalų kainų mažėjimas ir euro įvedimas Lietuvoje.
Tokia finansų ministro „maldelė“ daugybės mūsų šalies gyventojų ausų nepaglostė. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) inicijuoto tyrimo, kurį atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, duomenimis, 45 proc. apklaustų gyventojų įsitikinę, kad dažnais atvejais dėl euro įvedimo keliamos kainos. 30 proc. respondentų įvardijo, jog praėjusiais metais pabrango maisto produktai. O net 62 proc. apklaustųjų norėtų, kad kainas reguliuotų valstybė.
Skundėsi žodžiu
„Verslo atstovai pasirašė memorandumą, kad kainų nedidins, bet dabar elgiasi, kaip nori. Susidaro įspūdis, kad tai buvo tik lyg dūmų uždanga žmonių nuotaikoms paveikti“, – sakė gyventojų skundų dėl augančių kainų sulaukiantis Lietuvos vartotojų asociacijos prezidentas Stanislovas Juodvalkis. Tiesa, jis pastebėjo, kad gyventojai daugiausia skundžiasi žodžiu, o raštiškai pretenzijų nurodyti nenori.
VVTAT praneša, kad sausio 1–14 d. dėl galimų euro įvedimo įstatymų pažeidimų į ją kreipėsi 691 vartotojas. Tai – daugiau nei visu ankstesniu priežiūros periodu, kai per daugiau nei 4 mėnesius (nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki gruodžio 31 d.) buvo sulaukta 490 pranešimų.
Sausio pirmą savaitę vyravo vartotojų skundai dėl litais atiduodamos grąžos prekybos centruose, dėl kai kuriose prekybos ir paslaugų vietose nesuteiktos galimybės atsiskaityti litais, o antrą – dėl padidėjusių kainų bei atsiskaitymo monetomis ribojimo.
Prekės pigo dėl nuolaidų
Statistikos departamentas stebi, kaip litus keičiant eurais kinta 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų mažmeninės kainos. Šių prekių ir paslaugų kainos stebimos beveik tūkstantyje prekybos vietų 18-oje Lietuvos miestų.
Ši institucija pranešė, kad per 2015 m. pirmas dvi sausio savaites 46 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 34 – sumažėjo, 16 – nepasikeitė, o 4 – neapskaičiuota.
Palyginti su 2014 m. gruodžiu, per pirmąsias dvi šių metų savaites iš vaisių ir daržovių daugiausia pabrango vynuogės – 14 proc., svogūnai – 6,9 proc. ir baltagūžiai kopūstai – 2,3 proc. O atpigo pomidorai – 4,6 proc., burokėliai ir rauginti kopūstai – po 4,3 proc., obuoliai – 3,7 proc.
Iš kitų prekių labiausiai pabrango moteriškos elastinės pėdkelnės – 6,1 proc., tualetinis popierius – 4,8 proc., skalbimo milteliai skalbti automatinėmis skalbyklėmis – 4,7 proc., apelsinų sultys – 4,3 proc. Atpigo suskystintosios automobilinės dujos – 10,7 proc., benzinas – 7,8 proc., dyzeliniai degalai – 6,8 proc. ir dantų pasta – 6,6 proc.
Iš paslaugų labiausiai pabrango vakarinis seansas kino teatre – 8,1 proc., danties plombavimas helio plomba – 4 proc., cheminis vyriško kostiumo valymas – 2 proc.
Gruodį iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 34 prekių ir paslaugų kainos padidėjo, 56 – sumažėjo, o 10 – nepasikeitė.
Statistikos departamentas nurodo, kad labiausiai prekės pigo dėl taikytų nuolaidų. O prekių brangimui įtakos turėjo po taikytų nuolaidų atkurtos kainos.
Kontrolieriams rūpi aritmetika
Euro įvedimo priežiūrą pavesta atlikti 17 institucijų, kurių veiklą kontroliuoja ir koordinuoja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tačiau kontrolieriams rūpi ne kainų augimas. Daugiau nei 300 inspektorių visoje Lietuvoje pluša ir kontroliuoja, ar prekių pardavėjai ir paslaugų teikėjai teisingai atliko aritmetinius veiksmus, ar nurodo kainas dviem valiutomis, ar neklaidina vartotojų.
„Remiantis Euro įvedimo įstatymu nė viena priežiūros institucija nėra įpareigota kontroliuoti kainų pokyčių į vieną ar į kitą pusę, – atvirai pripažino VVTAT vadovas Feliksas Petrauskas. – Jei euras nebūtų įvestas, kainos vis tiek didėtų. Negalime klaidinti žmonių, kad kainos turi mažėti. Reikia normaliai priimti, kad tai – rinkos dėsniai. Taip, „Vilmorus“ tyrimai parodė, kad 62 proc. nori, jog kainos būtų reguliuojamos. Bet reikėtų paklausti, ar žmonės norėtų grįžti į planinę ekonomiką. Šito tikrai nebus. Jei Lietuva imtųsi reguliuoti kainas, mes būtume tokie vieninteliai Europos Sąjungoje.“
VVTAT informavo, kad, preliminariais duomenimis, sausio 5–14 d. priežiūros institucijos jau atliko 139 patikrinimus pagal vartotojų pranešimus, kol kas nustatyti 3 pažeidimai. 2014 m. rugpjūčio 22 d. – gruodžio 31 d. priežiūros institucijos atliko 13 819 patikrinimų prekybos ir paslaugų teikimo vietose ir nustatė 833 pažeidimus – 6,3 proc. visų atliktų patikrinimų.
Valdžia ir prekybininkai sutaria
Geros verslo praktikos įvedant eurą memorandume „Perskaičiuota sąžiningai“ skelbiama, kad jį pasirašiusieji verslo subjektai savanoriškai įsipareigojo ne tik užtikrinti sąžiningą kainų litais perskaičiavimą į eurus, bet ir nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu didinti prekių ir paslaugų kainas.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas savaip aiškino memorandumo principus: „Įmonės įsipareigojo vadovautis visomis su perskaičiavimu susijusiomis taisyklėmis, t. y. pritaikyti teisingą kursą, nurodyti kainas litais ir eurais ir pan. Bet kad nedidintų kainų, to memorandume nebuvo.“
„Kainų judėjimas žemyn ar aukštyn – sudėtingas kompleksinis reiškinys, priklausantis nuo daugelio veiksnių: žaliavų kainų pasaulinėse biržose, darbo užmokesčio ir mokesčių pokyčių ir pan. Taigi, daugelio prekių kainos nepriklauso nuo Lietuvoje vykstančių procesų“, – argumentus liejo prekybininkų interesus ginančios organizacijos vadovas.
Jis įsitikinęs, kad dauguma verslo atstovų nepiktnaudžiavo pinigų pokyčiu ir kainų specialiai nedidino, išskyrus pavienius atvejus. Anot Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovo, euro įvedimo procesu galbūt labiau pasinaudojo paslaugų teikėjai, viešojo maitinimo įstaigos.
L.Vilimas patvirtino, kad prekybininkų ir valdžios nuomonė sutampa: „Euro įvedimas neturėjo didelės reikšmės kainų pokyčiams. Tai deklaruoja ir Lietuvos bankas, ir Finansų ministerija, ir Statistikos departamentas. Ir ES institucijos patvirtino, kad Lietuvoje euro įvedimas įvyko ypač sklandžiai.“
Tad ko verti gyventojų nuogąstavimai ir skundai, „Vilmorus“ apklausa? „Žmonių įsitikinimai yra viena, o faktai rodo ką kita. Juk tas pats tyrimas parodė, kad daugiau kaip 60 proc. apklaustųjų nori, jog kainos būtų valstybės reguliuojamos. Vadinasi, tie gyventojai nori, kad būtų grąžinta planinė ekonomika ir mes gyventume kaip Baltarusijoje? Ne vienoje kitoje modernioje rinkos sąlygomis veikiančioje valstybėje to nėra“, – pareiškė L.Vilimas.
Laisva rinka – lyg šventa karvė
Daug vartotojų skundų dėl padidėjusių kainų sulaukusios Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė Alvita Armanavičienė sakė, kad žmonės yra nusivylę: „Vykdant euro įvedimo informacinę kampaniją, jiems buvo sukeltas lūkestis, kad kainos nekils. Taip, yra tendencijos, kad jos kyla ir vejasi esančias ES šalyse. Bet žinome ir tai, kad kai kurių produktų kainomis mes jau pralenkėme, pavyzdžiui, Vokietiją. Tačiau, regis, tai niekam nė motais. Gyventojams, ypač tiems, kurie vos suduria galą su galu, labai svarbu, kad kainos neaugtų. O euro įvedimo kontrolieriams labiausiai rūpi, ar verslininkai teisingai atliko aritmetinius veiksmus. Nėra jokios informacijos, ar kas nors nubaustas už nesąžiningą kainų pakėlimą.“
A.Armanavičienė išsakė abejones dėl Statistikos departamento pasirinktos ES metodikos kainų pokyčiams stebėti. Šią metodiką kritikavo ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto specialistai. Anot vartotojų interesus ginančios nevyriausybinės organizacijos vadovės, jei metodika būtų adaptuota mūsų šaliai, skaičiai būtų atspindėję realesnę situaciją. „Kai kalbame apie nepagrįstą kainų didinimą ir siūlome rasti būdų, kaip išvengti daugybės gyventojų skurdinimo, oponentai šaukia, kad laisvoje rinkoje kitaip ir būti negali. Kur yra ta mistinė laisva rinka? Štai Austrijoje prekybos tinklai įpareigoti supirkti tam tikrą kiekį vietinės ūkininkų produkcijos, Suomijoje nustatytos pelno „lubos“. O Lietuvoje kai kam laisva rinka – lyg šventa karvė, nors vis daugiau žmonių purtosi nuo to laukinio kapitalizmo“, – kalbėjo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė.
