VL žurnalistė Aušrinė Šėmienė
Šalyje daugėja kasdien rūkančių trylikamečių ir narkotikus ragavusių penkiolikmečių, bent kartą ar du gyvenime alkoholio yra gėrę beveik visi Lietuvos moksleiviai, vaikų sergamumas didėja, o nuo 2011 m. vaikų savižudybių skaičius išaugo net 3,5 karto. Specialistai mano, kad daugelį gyvybių būtų galima išgelbėti ir tam nereikia didelių investicijų bei pastangų. Bet proga praleista: 2014-aisiais, kurie buvo paskelbti Vaikų sveikatos metais, nė piršto nepajudinta.
Dažnai susižaloja
Trisdešimt metų mokykloje dirbanti fizinio lavinimo mokytoja Aurelija Rašimienė tvirtina, jog nėra dienos, kad kuriam nors vaikui per pamoką nebūtų lūžę kaulai. „Gaudo kamuolį – lūžta pirštai, krypteli koją – lūžta blauzdikaulis. Anksčiau kaulų lūžiai būdavo labai reti“, – sakė mokytoja.
Kad pastarąjį dešimtmetį šalyje daugėja ligotų vaikų, rodo statistika. Ir nors 2013 m., palyginti su 2001 m., kone dvigubai daugiau tėvų į poliklinikas ėmė vesti savo vaikus, kad profilaktiškai patikrintų jų sveikatą, vis dėlto net 78 proc. vaikų pas gydytojus patenka dėl ligos.
Vaikai dažniausiai serga ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei gripu, akių, virškinimo sistemos, odos ir poodžio, infekcinėmis ir parazitinėmis, jungiamojo audinio bei skeleto ir raumenų sistemos ligomis, taip pat dažnai patiria traumas. Tokias išvadas pateikė Higienos instituto specialistai, apibendrinę vaikų sveikatos ir jai įtaką darančių veiksnių 2001–2013 m. rodiklius.
Vaikai nukenčia nuo įvairių kūno sužalojimų ir apsinuodijimų, patirtų namie. Mažiausi vaikai nudega, o 1–4 m. ir 15–17 m. vaikai apsinuodija.
Pagrindinės kūdikių mirčių priežastys – įgimtos formavimosi ydos ir perinatalinio laikotarpio ligos. 1–6 m. vaikai dažniausiai miršta dėl išorinių priežasčių, įgimtų formavimosi ydų bei piktybinių navikų, o 7–17 m. – dėl išorinių priežasčių.
Nuo 2001 m. iki 2013 m. Lietuvoje nusižudė net 262 vaikai – 188 berniukai ir 74 mergaitės. Daugiausia vaikų (38) nusižudė 2004 m. Nauja tendencija – žudosi vis jausnesni vaikai: iki 2013 m. nusižudžiusių 13-mečių nebuvo, o tais metais nusižudė net trys tokio amžiaus vaikai.
Beje, tarptautinių tyrimų duomenimis, nelaimingiausios ir labiausiai nepatenkintos savo gyvenimu Lietuvoje yra 13 ir 15 metų mergaitės. Net 32 proc. šalies 11 m. berniukų bent du kartus per pastaruosius porą mėnesių teigė patyrę patyčias mokykloje. Iš jaunesnių tyčiojosi vyresni mokiniai.
Ketvirtadalis – ant skurdo ribos
Per pastarąjį dešimtmetį šalyje sumažėjo socialinės rizikos šeimų skaičius, o tokiose šeimose augančių vaikų – nuo 36,9 tūkst. iki 20,7 tūkst. Tačiau pernai apie ketvirtadalį šalies vaikų gyveno žemiau skurdo ribos. Beje, skurdo riziką patyrė daugiau vaikų nei suaugusiųjų. Specialistai mano, kad tokios socialinės sąlygos galėjo padaryti neigiamą įtaką vaikų sveikatai.
2007 m. ėmė daugėti kasdien rūkančių 13 m. ir jaunesnių vaikų. Be to, beveik visi Lietuvos moksleiviai nurodė vartoję alkoholį bent 1–2 kartus gyvenime. Berniukai dažniau renkasi alų bei spiritinius gėrimus, o mergaitės – vyną. Daugėja 15 m. vaikų, prisipažinusių, kad nors kartą yra vartoję narkotikų.
Vis daugiau Lietuvos penkiolikmečių kasdien nevalgo pusryčių. Be to, aiškėja, kad tik 26 porc. berniukų ir 36 proc. 11 metų mergaičių kasdien valgo vaisių ir daržovių, bet jiems augant šis maistas rečiau patenka ant jų stalo. Nustatyta ir tai, kad apie dešimtadalį penkiolikmečių kasdien geria vaisvandenių.
„Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugelio vaikų ir jaunų žmonių sergamumo ir mirtingumo atvejų galima išvengti. Atlikti tyrimai rodo, kad vien tik nedaug ekonominių išteklių reikalaujančios priemonės, kurios sumažintų skurdą bei eismo įvykių skaičių, gali išgelbėti du trečdalius jaunų žmonių gyvybių“, – teigė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė dr. Aušra Želvienė.
Ne medicininė problema
Sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos profesorius dr. Liutauras Labanauskas pabrėžė, kad šiuolaikinių vaikų sveikata yra ne tik medicininė, bet ir socialinė problema. „Mes, medikai, negalime apsaugoti vaikų nuo narkotikų ir automobilių avarijų, nors pasekmės, žinoma, tenka mums, – sakė profesorius ir pridūrė: – Kažkodėl, kai tik pasakomas žodis „sveikata“ ar „žala sveikatai“, visi iškart atsisuka į medikus. Tai neteisinga.“
Anot specialisto, sunkių vaikų ligų – įgimtų, vėžio ir kt. – skaičiumi Lietuva neišsiskiria iš kitų šalių. Šiomis ligomis daugiau vaikų serga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Deja, jų išvengti sunku, bet naujos technologijos leidžia jas nustatyti anksti ir ligoniui suteikti pagalbą.
Būtų galima pagerinti trečiosios grupės ligų situaciją. Tai sezoninės infekcijos, kuriomis dažniausiai serga vaikai. L.Labanauskas mano, kad reikalai pablogėjo, kai buvo nuspręsta rūpinimąsi vaikų sveikata perduoti šeimos gydytojams, nors vertinti vaikų sveikatą jie buvo mokęsi tik pusę metų, o pediatrai – ketverius metus. Tačiau dabar, pasak profesoriaus, šeimos gydytojai jau išmoko tai daryti, tad galime tikėtis, kad vaikų sveikata ims gerėti.
Kita vertus, vis dar yra organizacinių problemų: šeimos gydytojai turi konsultuotis su pediatrais, tačiau kai kuriose vietovėse pediatrų arba nėra, arba trūksta, arba ligoniams tenka laukti eilėse.
Profesorius priminė ir tai, kad anksčiau gydytojai tėvus mokė, kaip jie turėtų elgtis, kad jų vaikai neužkrėstų sveikųjų. Dabar tokios praktikos beveik nebeliko. Vis dėlto L.Labanauskas nepritarė minčiai, kad vaikai dabar labiau paliegę nei vyresni žmonės. Tačiau tai, kad vaikai gerokai mažiau juda, yra faktas.
„Mes, medikai, manome, kad mokyklose galėtų būti daugiau fizinio lavinimo pamokų, bet pedagogai teigia, kad jų užtenka, – sakė specialistas. – Dabar vaikams labiau patinka leisti laiką prie kompiuterio nei sporto salėje, todėl jie bando išsisukinėti ir ieško sveikatos sutrikimų, kad tik būtų alteisti nuo fizinio lavinimo pamokų. Be abejo, sumažėjus fiziniam aktyvumui, visos ligos greičiau pasireiškia.“
L.Labanausko nuomone, vaikams turėtų būti ribojamas prie komputerio praleidžiamas laikas, nes nejudrumas – svarbiausias sveikatą žalojantis veiksnys. Labai svarbi ir mityba. Anksčiau medikai rengdavo sveikos mitybos mokymus, o dabar tėvai patarimų ieško internete, nors ten, anot pediatro, didžioji dauguma „specialistų“ seka pasakas.
„Sveikatos švietimo nėra, ir tuo niekas nesirūpina, nors tai yra Švietimo ir mokslo ministerijos darbas. Jeigu ji suplanuotų tokius mokymus, medikai padėtų. Tai irgi socialinė problema, – tvirino profesorius. – Kai 2014-ieji buvo skelbiami Vaikų sveikatos metais, tikėjausi, kad šitos problemos bus išspręstos, bet teko nusivilti.“
Vaikų mažėja
Lietuvoje 2013 m. buvo 538 tūkst. vaikų – 18,2 proc. visų gyventojų. Per 13 metų vaikų šalyje nuo 24,1 proc. sumažėjo iki 18,2 proc. pirmiausia dėl mažo gimstamumo: 2001–2013 m. kasmet gimdavo vidutiniškai 30 tūkst. gyvų naujagimių. Vaikų skaičius mažėjo ir dėl vaikų mirčių: 2001–2007 m. kasmet mirdavo 440–580 vaikų, 2008–2010 m. – apie 300–390, o 2011–2013 m. – 240–290. Visa tai lėmė neigiamą natūralų gyventojų prieaugį.
Prie vaikų skaičiaus mažėjimo prisidėjo ir migracija. Iš viso per 13 metų iš šalies išvyko 113,7 tūkst. asmenų iki 19 m. amžiaus, o atvyko vos 17,5 tūkst. Iš viso dėl migracijos asmenų iki 19 m. sumažėjo 96,2 tūkst., o daugiau nei pusė jų – 52,4 tūkst. – buvo vaikai iki 14 m. amžiaus. Maždaug tiek gyventojų iš viso gyvena Kėdainių rajone.
