žydai

Vilniaus savivaldybėje skinasi kelią idėja miesto senamiestyje pastatyti paminklą Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems asmenims. Kultūros, švietimo ir sporto komitetas žada artimiausiu metu ieškoti vietos, tinkamiausios Pasaulio tautų teisuolių įamžinimui. „Komitetas priėmė sprendimą, kad būtina pagerbti ir įamžinti žydų gelbėtojus Vilniuje.

JAV Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas sekmadienį per susitikimą su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pažadėjo pripažinti Jeruzalę „nedaloma“ žydų valstybės sostine, jeigu būtų išrinktas valstybės vadovu. B.Netanyahu privačiai susitiko su D.Trumpu jo rezidencijoje „Trump Tower“ likus dienai iki pirmųjų prezidento rinkimų kampanijos debatų, kuriuose Niujorko milijardierius stos į žodinę dvikovą su savo varžove, demokratų kandidate Hillary Clinton.

Sekmadienį Seime rengiamas Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimas. Ta proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja konferenciją „Gelbėję Lietuvos žydus, gelbėję Lietuvos garbę“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Gvatemalos mieste sumaištis. Čia vietos pareigūnai nusitaikė į itin religingą, ultraortodoksišką žydų Lev Tahor bendruomenę, kurią sudaro apie 200 žmonių. Pretekstas įsiveržimui į jų namus – įtariamas vaikų išnaudojimas. Kiek vaikų per šį reidą, kuriame dalyvavo ir Izraelio pareigūnai, atimta iš Lev Tahor narių, neatskleidžiama. „Gvatemalos policija labai labai bloga. Niekada savo gyvenime nemačiau tokio dalyko.

Lietuvos žydų bendruomenė tikisi, kad į Holokausto minėjimo renginius ilgainiui įsitrauks vis daugiau vietos gyventojų. „Mūsų siekis, kad žmonės, kurie gyvena miesteliuose, suprastų, kad būtent tą dieną išžudyta šio miestelio bendruomenė. Ir jeigu būtų minimos būtent šitos datos miestelių mastu, aš manau, kad tai turėtų labai didelę auklėjamąją reikšmę“, – BNS sakė Lietuvos žydų bendruomenės vadovė Faina Kukliansky.

Žydų paminklinių akmenų fragmentai nuo jau pabaigtos ardyti transformatorinės ir kitų sostinėje aptiktų objektų, kurių statybai sovietai buvo panaudoję žydų antkapių akmenis, pagaliau pagarbiai grąžinami į senąsias žydų kapines. Savivaldybė pasirūpino, kad per šią savaitę visi antkapių akmenys – tiek su išlikusiais rašmenimis, tiek smulkesni jų fragmentai – būtų perkelti į kapinių teritorijoje esančią aikštelę Olandų gatvėje.

Žydų bendruomenė siekia, kad žydų darželio Vilniuje vienu iš steigėju būtų ir savivaldybė. Už švietimą atsakingas Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas siūlymą vertina skeptiškai sakydamas, jog perduoti patalpas prie Šalomo Oleichemo gimnazijos už simbolinį mokestį savivaldybė sutiko būtent su sąlyga, kad jas bendruomenė susitvarkys pati ir tai bus privatus darželis.

Žydų genocido vykdytojais Lietuvoje turėtų būti laikomi, net tik tie, kurie spaudė ginklo gaiduką, bet ir tie, kurie vežė žydus, saugojo žudynių vietas, teigia istorikas. Jis pabrėžė, kad nustatyti žydų genocido vykdytojų skaičių galima tik labai apytikriai.

Pagerbdami Holokausto aukas Lietuvos žydų bendruomenės atstovai ketvirtadienį supeikė migracijos pareigūnų sprendimus nebesuteikti pilietybės tarpukariu iš šalies išvykusiems Lietuvos žydams litvakams ir jų palikuonims.

Vilniuje ketvirtadienį rengiama kasmetinė eisena pagerbiant Holokausto aukas - Gyvųjų maršas, bus pagerbti ir žydų gelbėtojai. Eisena popiet prasidės nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur vyks aukų atminimo ceremonija - šiuo keliu ėjo Vilniaus geto kaliniai, prieš juos nužudant Panerių miške.

Izraelyje tūkstančiai žydų maldininkų pirmadienį dalyvavo savaitę truksiančios žydų Velykų šventės pamaldose prie Vakarų (Raudų) sienos Jeruzalėje, saugumą prižiūrint sustiprintoms pajėgoms dėl įtampos su palestiniečiais. Pasak Vakarų sienos administracijos, į priešais sieną esančią aikštę susirinko maždaug 50 tūkst. žmonių, kurie buvo palaiminti šimtų Kohenų šventikų kastos palikuonių.

Izraelyje ir Pietų Afrikos Respublikoje gyvenantys tarpukariu iš Lietuvos išvykę žydai ir jų palikuonys jau kurį laiką sulaukia neigiamų atsakymų dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo. „Pasikeitė praktika“, – susidariusią situaciją lakoniškai apibūdino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Sostinėje V. Kudirkos aikštėje šįvakar žydų bendruomenė iškilmingai uždegė Didžiąją Menorą, linkėdami visiems linksmos Chanukos. Menora – aštuonių žvakių žvakidė – simbolizuoja šviesos pergalę prieš tamsą, gėrio – prieš blogį. Žydai susirenka prie Menoros tam, kad pašlovintų žydų tautos dvasios stiprybę, pasipriešinimą priespaudai ir stebuklą. Ceremonijoje dalyvavo ir pirmąją Menoros žvakę uždegė Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Europos Sąjunga trečiadienį pareiškė, kad jos sprendimas specialiai ženklinti produktus, importuotus iš žydų nausėdijų okupuotose palestiniečių teritorijose, buvo priimtas dėl teisinių priežasčių, susijusių su prekių kilme, o ne politine pozicija, kai Izraelis pasmerkė šį žingsnį kaip politiškai motyvuotą.

Izraelyje nufilmuotas dar vienas išpuolis – moteris peiliu kėsinosi papjauti žydų apsaugininką. Moteris buvo nušauta, o  supykę palestiniečiai sukėlė riaušes. Moteris šneka su pareigūnu ir rankose staiga sublizga peilis – ji smogia ką tik su ja kalbėjusiam vyrui – taip Vakarų Krante tradiciniais musulmonių drabužiais apsirengusi palestinietė užpuolė Izraelio apsaugininką. Gindamasis pareigūnas moterį pašovė. Izraelietis atsipirko lengvu sužeidimu.

Svarbiausias „nacių medžotojas“, Simono Wiesenthalio centro Izraelio skyriaus vadovas Efraimas Zuroffas, atrodo, priešų atidžiai ieško visur. Šį kartą Simono Wiesenthalio centras antisemitizmu apkaltino Lietuvos žydų bendruomenę.

Litvakais vadinami Lietuvos žydai atliko ypatingą vaidmenį kuriantis tiek Lietuvai, tiek Izraeliui, šioje šalyje atidarydama Pasaulio litvakų forumą pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, litvakai yra vieni aktyviausių Izraelio visuomenės, verslo, kultūros ir politikos veikėjų. Jie aktyviai reiškėsi visuose demokratinės Lietuvos seimuose - tiek tarpukariu, tiek atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kartu su Izraelio ambasadoriumi Amiru Maimonu, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininke Faina Kukliansky ir kitais bendruomenės nariais bei užsienio svečiais Šeduvoje dalyvavo atidengiant monumentą čia gyvenusiems žydams. „Šeduva gali didžiuotis ypač ilga žydų tautos istorija, prasidėjusia dar XV-ame amžiuje.

Sovietų išniekintos senosios žydų kapinės sostinės Olandų gatvėje visiems pateikia netikėtų atradimų. O kai kurie svarbiausi jų elementai tikrai tarsi dangaus būtų buvę saugomi – pavyzdžiui, seni istoriniai medžiai ar kapinių tvora turėjo būti nukirsti ir sunaikinti, tačiau per atsitiktinumą išliko. Aiškėja, kad pagaliau į senąsias kapines sugrįš ir po viso Vilniaus šaligatvius ar tvoras išbarstyti žydų antkapiai.

Netoli Šiaulių, pramonės parko teritorijoje atkastoje masinių karo žudynių kapavietėje tyrimus atliko antropologai. Kiek leidžia sudarytos sąlygos – negalima palaikų judinti, nes ten gali būti žydų – jau formuojasi kai kurios išvados. Kadangi žydų prašymu negalima judinti palaikų, kol kas sunku pasakyti, kiek tiksliai buvo užkasta žmonių. Suskaičiuota, kad čia 35 palaikai. Tačiau antropologė sako, kad greičiausiai tai netikslus skaičius, matosi ir atskirų palaikų dalių.

Tiesiant infastruktūros trasas Šiaulių pramonės parke, atkasta karo laikų masinių žudynių vieta. Speciali Šiaulių savivaldybėje sudaryta komisija prieš kelias dienas buvo nusprendusi palaikus iškelti ir po antropologų tyrimų perlaidoti kapinėse. Tačiau po žydų bendruomenės rekomendacijų šį sprendimą teko radikaliai keisti – nutarta paisyti žydų papročių – palaikų nejudinti, tyrimus atlikti vietoje.

Vokietijoje paskelbtas istorinis nuosprendis vadinamojo Aušvico buhalterio byloje. 94-erių buvęs nacių karininkas nuteistas 4 metams kalėti už tai, kad prieš 70 metų prisidėjo prie 300 tūkst. žydų nužudymo. Į teismo salę įeina 94-erių Oskaras Groeningas – geriau žinomas „Aušvico buhalterio“ vardu.

 Dėmesio! Geros valios fondas (GVF), kurio pagrindinis tikslas – disponuojant valstybės skirtomis kompensacijos lėšomis finansuoti žydų švietimo, mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, religinę ir kitokią visuomenei naudingą veiklą, ieško projektų administratoriaus.

Šeštadienį, apie 10 val. Kaune, Miško g., ant paminklo žydams atminti, rasta mėlynais dažais nupiešta svastika ir užrašas. Įvykis tiriamas.  ...

Sovietmečiu iš žydų antkapių statyta elektros pastotė Vilniuje greičiausiai bus išardyta kitais metais. „Laikiną sprendimą mes turime - atsirado šiandien lentelė, kuri informuoja apie tai, kad sovietinės valdžios metais buvo, sakykime, nepagarbiai elgiamasi ir atsirado būtent toks objektas. Kol nebus galutinai ta transformatorinė išmontuoja, tol bus tokia lentelė.

Karolina Zajarskė, Žinios.lt Po penkerių metų policija sugavo žydus niekinusį jaunuolį. Jo neapykanta buvusi labai stipri, nes tai ne vienintelis kauniečio išpuolis prieš žydus. Nupjauta kiaulės galva buvo palikta prie Kauno sinagogos per Šabo pamaldas ryte. Kraupus radinys buvo paliktas tiesiai prie šventyklos durų. Kiaulės galva buvo papuošta žydų nešiojama juoda skrybele ir iš jos kyšančiomis juodomis garbanomis, primenančios žydų vyrų dažnai nešiojamus vadinamuosius peisus.

Tūkstančiai iš Izraelio ir viso pasaulio atvykusių jaunų žydų kartu su lenkų jaunuoliais ketvirtadienį dalyvavo eisenoje, surengtoje nacių Vokietijos Aušvico Birkenau mirties stovykloje per Antrąjį pasaulinį karą nužudytoms Holokausto aukoms pagerbti. Ši vietovė, dabar memorialas ir muziejus, tapo nacių Vokietijos vykdyto Europos žydų genocido simboliu; nuo 1940 iki 1945 metų čia buvo nužudyta apie milijonas žydų. „Netikėkit magišku užkeikimu „niekada vėl“; nes tai vėl VYKSTA.

Žydų gelbėtojams vis dar stinga pagarbos ir dėmesio, teigia premjeras. Tai Algirdas Butkevičius sakė Vyriausybėje surengtoje Pasaulio tautų teisuolių pagerbimo ir apdovanojimų ceremonijoje. „Lietuvoje, kur gausu įvairių atminimo ženklų, paminklų, memorialų, vis dar stinga deramos pagarbos ir dėmesio Pasaulio tautų teisuoliams. Mūsų visų pareiga – siekti, kad pasaulis išgirstų nukentėjusiųjų skausmą ir sužinotų didvyrių vardus“, - sakė A.Butkevičius.

Demografiniai tyrimai paprastai taikomi šiuolaikinės visuomenės procesams nusakyti. Tai svarbus visuomenės valdymo instrumentas. Nuo gimstamumo, mirtingumo ar migracijos rodiklių priklauso valstybių gerovė, o kartais – net jų išlikimas. Istorinės demografijos sritis gimė palyginti neseniai. Šiame interviu sužinosite, kaip istorikai ir istorinės demografijos tyrinėtojai sugeba suskaičiuoti prieš šimtus metų gyvenusius žmones.

 Jeigu nuvykę į triukšmingiausią ir nuodėmingiausią Izraelio miestą Tel Avivą pateksite į bėdą – pavyzdžiui, nukentėsite nuo vagių arba įsivelsite į kokias gatvės muštynes – labai gali būti, kad pirmoji prisistačiusi jums į pagalbą bus lietuvė, apie kurią šįkart pasakoja LRT Televizijos laida „Emigrantai“. Viešosios ir kelių policijos patrulė Ingrida Gibly akylai stebi įvykius mieste ir, jeigu tik išgirsta apie bėdos ištiktą tautietį, pirmenybės tvarka imasi tos bylos.

Orijus Gasavonas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Izraelis – kaip kokia antroji Amerika: čia gyvena žmonės, atvykę iš visos Žemės planetos. Iš Rusijos, Prancūzijos, Anglijos, Lenkijos ar Lietuvos. Didžioji dauguma čia suvažiavo dėl tautinių šaknų, dėl savo religijos. Tačiau stabilia ekonomika garsėjančioje žydų žemėje pilna ir tokių, kurie šią šalį atrado tikėdamiesi pralobti finansiškai.

Žinių radijas Neigiamiausiai Lietuvos žiniasklaidoje yra vaizduojami romai, žydai nušviečiami kraštutinėse situacijose, o musulmonai vaizduojami neetiškai, „Media4Change“ tyrimo apie stereotipus viešojoje erdvėje rezultatus „Žinių radijui“ apibendrino sociologė Neringa Jurčiukonytė. „Musulmonai yra viena iš tų grupių, kurie žiniasklaidoje vaizduojami neetiškai.

Prancūzija pasiųs beveik 5 000 saugumo pajėgų narių ir policininkų saugoti 700 žydų mokyklų visoje šalyje, pirmadienį pranešė vidaus reikalų ministras, reaguojant į praeitą savaitę įvykdytas teroro atakas, iš kurių viena buvo nutaikyta prieš košerinio maisto parduotuvę Paryžiuje.

Švenčiant žydų šventę Chanuką keturiuose Lietuvos miestuose žydų religinė bendruomenė organizuoja Didžiosios Menoros uždegimo ceremoniją. Antradienį pavakarę ji įžiebta Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje. Chanukos šventė išreiškia universalią idėją, kad gėris nugalės blogį, laisvė – prievartą, o šviesa – tamsą. Didžiosios Menoros uždegimo ceremonijos, kurios vyks visoje Lietuvoje, prisidės prie tūkstančių panašių ceremonijų visame pasaulyje.

„Šiandien, kaip ir kiekvienų metų rugsėjį, mes žvelgiame tiesai į akis ir dar kartą liudijame žydų tautos tragediją, kuri yra ir mūsų tragedija. Šiandien kartu su Jumis lenkiu galvą Holokausto aukoms atminti“, – antradienį, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, sakė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius iškilmingoje Holokausto aukų pagerbimo ceremonijoje Panerių memoriale.

Gabija Narušytė, Ramūnas Grumbinas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Prieš pat nacių ir sovietų karą Kaune gyveno per 32 tūkst. žydų, o, pasibaigus nacių okupacijai, mieste liko tik 634 kauniečiai žydai, sako istorikas Arūnas Bubnys. „Tiesa, dalį jų iš Dachau koncentracijos stovyklos išgelbėjo amerikiečių kariuomenė, iš Štuthofo – sovietų kariuomenė. Taigi matome, kad pasekmės iš tikrųjų buvo labai tragiškos“, – primena knygos „Kauno getas1941–1944“ autorius.

 Žydų kultūros puoselėjimu ir sklaida besirūpinantiems asmenims bei organizacijoms Vyriausybėje įteikti Lietuvos žydų bendruomenės įsteigti „Beigelio“ tolerancijos apdovanojimai. Apdovanojimai penktadienį vykusioje ceremonijoje įteikti šešiems asmenims bei organizacijoms - juos iš trisdešimties pasiūlytų nominantų atrinko speciali komisija, suburta iš Lietuvos žydų bendruomenės, kultūros, žiniasklaidos, visuomeninių organizacijų, akademinės visuomenės atstovų.

 Lietuva visais laikais gynė savo piliečius, penktadienį apdovanodama Antrojo pasaulinio karo metais nuo nacių genocido žydus gelbėjusius žmones sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Žydus per Antrąjį pasaulinį karą gelbėję lietuviai surišo ilgametę žydų ir Lietuvos draugystę amžinu mazgu. Pavienių drąsuolių, šeimų ar ištisų kaimų žygdarbiai tik įrodė, kad Lietuva neskirsto savo piliečių pagal tautas ar religijas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais apdovanos maždaug 50 asmenų, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių žydus nuo nacių genocido. Daugumai jų valstybės apdovanojimai skirti po mirties. Ceremonija rengiama artėjant Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dienai - rugsėjo 23-iajai. Tokie apdovanojimai jau suteikti šimtams žydų gelbėtojų. Vykstant karui naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) nerimauja, kad teritorijoje, kurioje planuojama statyti Kauno klinikų automobilių aikštelę, gali būti palaidoti netoliese esančiame VII Kauno tvirtovės forte nužudytų žydų palaikai. Bendruomenė prašo ištirti šią teritoriją. Tuo metu VII forto muziejaus atstovai teigia, kad holokausto aukų palaidojimo vietos yra žinomos ir patenka į forto teritoriją.

Petras Ivanauskas Ilgą laiką siekėme, kad gyvūnai, kurie skerdžiami maistui, nesikankintų. Tačiau dabar kai kurie parlamentarai, verslininkų reikalavimu, siekia priimti įstatymus, kurie leistų tai daryti. „Tupintys pinigai“ Kiaulės skerdimas kaime – visada buvo tam tikras ritualas. Ne kiekvienas išdrįsdavo peiliu durti kiaulei, o ir kur durti, dar reikėdavo žinoti.

Žinių radijas Izraelio vykdomas bombardavimas trečiadienį paryčiais pareikalavo 32 palestiniečių gyvybių Gazos Ruože, įskaitant 20 žuvusių vienoje Jungtinių Tautų mokykloje, pranešė medikai, prasidėjus konflikto tarp žydų valstybės ir islamistų judėjimo „Hamas“ 23-ai dienai.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad žydai Lietuvoje nesijaučia diskriminuojami, todėl neturės skundų šalyje viešinčiam specialiajam Jungtinių Valstijų pasiuntiniui kovai su antisemitizmu Ira Formanui. „Pažiūrėkime į reikalą iš teigiamos pusės: atvažiuoja B.Obamos administracijos atsakingas pareigūnas, o mes neturime jam per daug kuo skųstis, dėl ko dejuoti“, - ketvirtadienį paskelbtame interviu „Kauno dienai“ sakė F.Kukliansky.

Judėjai, kurių dauguma yra žydai, geresni lovoje nei krikščionys. Tokią išvadą pateikė teologijos profesorius Leif'as Carlsson'as. Šis apibendrinimas nuskambėjo vienos krikščioniškojo tikėjimo grupių organizuojamos konferencijos Švedijoje metu, kurioje gvildentas neigiamas tikėjimo požiūris į seksą. Nuo ankstyvųjų Bažnyčios dienų krikščionys daugiausiai savo energijos skyrė ne reprodukcijai, bet Evangelijai.

Pažįstamas žydas papasakojo naują anekdotą, pagal šių dienų aktualijas. Meldėsi Putinas Viešpačiui, kad padarytų rusus Didžiąja ir Išrinktąja tauta, Dievulis pamąstė, pakikeno ir sako: tebūnie, kaip nori. Nuo šiol nebe žydai dėl visko kalti.

LRT.lt Seimas plenariniame posėdyje priėmė Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo pataisas, kuriomis žydų gelbėtojai holokausto metu prilyginti Laisvės kovų dalyviams. Už teisės akto pakeitimus balsavo 72 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 1 parlamentaras, skelbiama pranešime spaudai.

Seimas žengė dar vieną žingsnį, kad žydų gelbėtojams būtų įteisinta galimybė gauti valstybinę pensiją. Antradienį po svarstymo pritarta Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo papildymui, kuris žydų gelbėtojams suteiktų laisvės kovų dalyvio statusą bei tuo pačiu - teisę į valstybinę pensiją. Už projektą po svarstymo balsavo 70 parlamentarų, 11 susilaikė. Dar liko vienas balsavimas dėl įstatymo papildymo priėmimo.

Liucija Zubrutė, LRT.lt   Ar karus pamiršę europiečiai radikalėja? Antisemitizmo idėjas puoselėjantys politiniai judėjimai kai kuriose Senojo žemyno šalyse sulaukia vis daugiau palaikymo ir rinkimų metu pelno vis daugiau valdžios kėdžių. Tuo metu Lietuvoje į viešą areną įžengė tautininkai ir pan. susivienijimai, kurie, prof. Šarūno Liekio nuomone, puoselėja fašistines autoritarizmo ir totalitarizmo idėjas.

Belgai sekmadienį balsuoja svarbiuose visuotiniuose rinkimuose, kuriuos aptemdė pirmoji per daugiau nei tris dešimtmečius šalyje įvykdyta antisemitinė ataka. Po šeštadienio popietę įvykdyto išpuolio Briuselio centre esančiame žydų muziejuje, per kurį trys žmonės žuvo ir vienas buvo sunkiai sužeistas, policija iki aukščiausio lygio sugriežtino žydų institucijų apsaugą, o vyriausybė ėmėsi skubių žingsnių nuraminti 8 mln. šalies rinkėjų.