žydai

Lietuvoje minint Holokausto aukų atminimo dieną, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad tūkstančiai nužudytų Lietuvos žydų laikė Lietuvą savo vieninteliais namais. „Masinėse kapavietėse visoje Lietuvoje nugulė daugybė talento, išminties, žinių, svajonių ir tikslų. Tai – brutaliai nutraukti gyvenimai, kurie turėjo tęstis, ir neišpildytas potencialas, kuris dabarties Lietuvą būtų pavertęs dar puikesne.

Penktadienį Lietuvoje vyks Holokausto aukų atminimo dienai skirti renginiai. Vilniuje vyksiančiame renginyje, kurio globėja – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, dalyviai diskutuos apie istorinį teisingumą, švietimą apie Holokaustą. Renginį organizuoja JAV, Izraelio, Vokietijos, Nyderlandų, Japonijos ambasados, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje bei Lietuvos žydų bendruomenė.  Ši diena bus paminėta ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

Europos žydų kongresas sureagavo į Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimą, kuriame šis rusus palygino su žydais, o Vakarus – su Hitleriu. „Esame sukrėsti ir pasipiktinę šiuo gėdingu ministro Lavrovo palyginimu tarp demokratinių šalių koalicijos veiksmų ir Hitlerio šešių milijonų žydų persekiojimo ir nužudymo Holokausto metu“, – pareiškė Europos žydų kongreso prezidentas Arielis Musicantas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė sveikina Seimo sprendimą dėl 37 mln. eurų kompensacijų žydams už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą, antradienį paskelbė JAV ambasada Vilniuje. „Šio įstatymo priėmimas yra svarbus žingsnis pripažįstant Holokausto tragediją Lietuvoje. Priimtas įstatymas kalba ne tik apie praeities nuoskaudas.

Įstatymo dėl kompensacijų už žydų nekilnojamąjį turtą pataisas Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas vadina antikonstitucinėmis ir diskriminuojančiomis.

Kraštutinių dešinųjų pažiūrų užpuolikas, 2019 metais įvykdęs gyvybių pareikalavusį išpuolį Vokietijoje, trumpam paėmė įkaitais du kalėjimo, kuriame atlieka laisvės atėmimo bausmę ir iš kurio bandė pabėgti, pareigūnus, antradienį pranešė Teisingumo ministerijos atstovas. 30-metis Stephanas Ballietas buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už tai, kad per didžiausią žydų religinę metų šventę Jom Kipurą bandė įsibrauti į sinagogą rytiniame Halės mieste ir nužudė du žmones.

Seime liko paskutinis žingsnis patvirtinti 37 mln. eurų kompensacijoms už nacių ir sovietų nusavintą asmeninį žydų turtą. Parlamentas antradienį apsvarstęs 54 balsais „už“, vienam parlamentarui buvus „prieš“ ir septyniems susilaikius pritarė tokiai naujai Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projekto redakcijai.

Idėjos vietoj apleistų Vilniaus koncertų ir sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą įgyvendinimas gali būti ilgas ir sunkus procesas, sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Procesas vyksta, bet tam, kad ten sukurtume tikrai prasmingą ir savo esmę atitinkanti Lietuvos žydų atminimo objektą, reikės nemažai padirbėti. Komisija atrinks idėjas, reikės dėl jų susitarti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė projektą, kuriame siūloma skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Jos teigimu, priėmus šį projektą, leistų uždaryti kompensacijų žydams klausimą. Po pateikimo už projektą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 2, 9 parlamentarai susilaikė. Vyriausybė pasiūlė šį projektą svarstyti skubos tvarka. „Tikiuosi, kad niekas iš kolegų nesipiktins, kad aš teikiu šį įstatymo projektą.

Vyriausybė siūlo skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Šiuo metu kompensacijos kasmet skiriamos tik už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį, procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.

Izraelis antradienį prisaikdina naujos sudėties parlamentą, o politikos veteranas Benjaminas Netanyahu pasistūmėjo į priekį derybose su sąjungininkais dėl koalicijos formavimo. Tai gali gali būti labiausiai į politinio spektro dešinę nutolusi koalicija per Izraelio istoriją. Iš 120 lapkričio 1-ąją išrinktų parlamentarų 64 pritarė tam, kad kitai šalies vyriausybei vadovautų vanagiškų pažiūrų B. Netanyahu. Tai sudarė sąlygas jo pažadėtam sugrįžimui po metų ir dviejų mėnesių opozicijoje.

Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad premjerės siūlomos kompensacijos už nusavintą privatų žydų turtą bus išbandymas Seimui ir visai Lietuvai. Ji pripažino, kad projektas dėl naujų 37 mln. eurų kompensacijų yra kompromisinis, tačiau bendruomenė jį vertina teigiamai. „Mes tai labai vertiname. Aš manau, kad bus kritikos iš visur.

Valstybei baigiant mokėti žydams pinigus už XX a. nusavintą jų bendruomenių turtą, premjerė Ingrida Šimonytė siūlo skirti analogišką sumą kompensuoti nusavintam privačiam turtui. Tai numatyta derinimui pateiktoje naujoje Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo redakcijoje. Dabar šiuo 2011 metais priimtu įstatymu Lietuva yra įsipareigojusi per dešimtmetį išmokėti per 37 mln.

Vyriausybė nutarė Geros valios fondui perduoti Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus patalpas Vilniuje, Pylimo g. 4. Šiuo metu muziejus pastatą valdo patikėjimo teise. Taip pat šiam fondui bus perduoti dar du sinagogų Kaune bei Panevėžyje kompleksai, valdomi Turto banko, rašoma pranešime. Šis nekilnojamasis turtas perduodamas kaip kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą dalis ir bus naudojamas Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo ir mokslo tikslams.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos žydai per 700 metų reikšmingai prisidėjo kuriant šalies valstybingumą, tačiau Holokaustas fiziškai sunaikino šį palikimą bei „sujaukė dalį mūsų sąvasties“. „Lietuvos žydai buvo ypač aktyvūs kuriant Lietuvos valstybingumą per visą mūsų istoriją.

Sveikindama žydus su viena svarbiausių jų švenčių – Naujaisiais metais arba Roš ha-Šana, premjerė Ingrida Šimonytė linki sveikatos, laimės ir taikos, šeštadienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.   „Visos mūsų Vyriausybės vardu sveikinu visus Lietuvos ir pasaulio žydus Naujųjų metų – Rosh ha Šana, arba, kaip įprastai juos vadina Lietuvos žydai, Rošešone proga.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė siūlo kovo 15-ąją minėti kaip Lietuvos žydų gelbėtojų dieną. Parlamentarė registravo tokį projektą Atmintinų dienų įstatymo papildymui.

Lietuva mini žydų genocido aukų atminimo dieną. Vilniuje prisimenamos ir sostinės geto likvidavimo 79-os metinės. Ten Antrojo pasaulinio karo metais nacistinė Vokietija ir jai talkinę lietuviai nužudė beveik 200 tūkstančių žydų. Nežmoniškus žiaurumus išgyvenę žydai dalijasi skaudžiais prisiminimais, ir sako, kad istorines pamokas privalu prisiminti.

Kitą savaitę Izraelyje ir žydų diasporoje švęsime žydų Naujuosius metus – Rosh Hashanah, savo straipsnyje rašo Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein. Ši diena, žyminti Naujųjų metų pradžią, anot jos, yra kur kas daugiau nei diena kalendoriuje. Tai ištisa samprata, persmelkianti gyvenimus, pažadas atsinaujinti ir viltis, kad geresnės dienos jau visai šalia.

Lietuvoje penktadienį bus minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena. Vilniuje bus prisimenamos sostinės geto likvidavimo 79-ąsias metinės. Penktadienį renginys prasidės Rūdninkų aikštėje iš kurios minėjimo dalyviai eis iki geležinkelio stoties. Iš čia jie traukiniu vyks iki Panerių ir tęs eiseną iki čia esančio memorialo.

 Izraelio centrinėje dalyje esančiame Holono mieste antradienį per „išpuolį“ žuvo 84 metų moteris, pranešė policija. Trečiadienį policija informavo, kad po visą naktį trukusių gaudynių aptiko izraelietės nužudymu įtariamo palestiniečio kūną. Pasak policijos, vyro kūnas buvo rastas Tel Avive praėjus kelioms valandoms po to, kai jis, kaip įtariama, partrenkė ir mirtinai sužalojo moterį pietiniame Holono priemiestyje.

Kas labiau laukė rugsėjo 1-osios – mokytojai ar moksleiviai? Mokytojams ši diena yra didžiulio darbo finišas, nes mūsų vasara visada intensyvi: kuriame naujus projektus ir programas, bendradarbiaujame su socialiniais partneriais, keliame kvalifikaciją, geriname mokyklos infrastruktūrą ir priimame naujus kolegas, formuojame kolektyvą. Moksleiviams nuo rugsėjo atsiveria naujos veiklos, patirtys, žinios, atgyja ir sustiprėja ryšys su bendramoksliais.

Šiuo metu Izraelyje gyvenantis buvęs Maskvos vyriausiasis rabinas ketvirtadienį įspėjo, kad virš žydų bendruomenės Rusijoje „tvenkiasi tamsūs debesys“, dėl karo Ukrainoje blogėjant abiejų šalių santykiams.      Pinchasas Goldschmidtas, kovą palikęs Rusiją protestuodamas prieš karą, žurnalistams sakė, kad „žydų bendruomenė buvo spaudžiama... atvirai palaikyti karą“. „Mūsų bendruomenė karo nepalaikė“, – sakė jis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) sekmadienį paminės 80-ąsias žydų masinių areštų Prancūzijoje metines buvusioje geležinkelio stotyje, iš kurios jie per Antrąjį pasaulinį karą buvo deportuoti į Aušvico mirties stovyklą. Ceremonijoje Pitivjė stotyje, esančioje už 100 km į pietus nuo Paryžiaus, su prezidentu dalyvaus saujelė tuos įvykius pergyvenusių žmonių, deportuotų aštuoniais konvojais į nacių stovyklą.

Lenkijos lyderiai pirmadienį paminėjo per Antrąjį pasaulinį karą ukrainiečių nacionalistų vykdytų lenkų žudynių metines ir pabrėžė, kad tik visa tiesa apie šį smurtą, Varšuvos vadinamą genocidu, gali sustiprinti dvišalius santykius ir padėti juos plėtoti ateityje.

Šiurpą keliantis 1800 metų senumo kapo ženklas prakeikia kiekvieną, kuris į jį atverčia. Šis antkapis yra pirmasis radinys senovės žydų kapavietėje Beit Še'arim. Niekas nenorėtų rasti kapavietėje tokio antkapio, ant kurio būtų grėsmingas užrašas, kuris yra užrašytas tarsi krauju ir skelbiantis apie prakeiksmą. Tačiau būtent tai praėjusiais metais pavyko pastebėti Galilėjos teritorijoje, kuri apima šiaurės Izraelį ir pietų Libaną.

Penkiolika Europos valstybių penktadienį paragino Izraelį atsisakyti planų pastatyti dar tūkstančius būstų žydų naujakuriams okupuotame Vakarų Krante ir perspėjo, kad ši problema „pastoja kelią“ pastangoms užtikrinti tvarią taiką tarp izraeliečių ir palestiniečių. „Nauji būstai taptų papildoma kliūtimi dviejų valstybių sprendiniui, – sakoma šių šalių užsienio reikalų ministrų pareiškime.

Vilniaus savivaldybė parengė planą, kaip atkurti sovietmečiu sunaikintą senąją Žydų gatvės trajektoriją ir kvartalo erdves. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė, rekonstruojant istorinę XVI amžių menančią Žydų gatvę ir architektūriniais akcentais būtų siekiama pažymėti ir Vilniaus Didžiosios sinagogos, sugriautos per Antrąjį pasaulinį karą ir sovietmečiu, buvusią teritoriją.

Po Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pareiškimo, kad Adolfas Hitleris turėjo „žydiško kraujo“, įsiuto ne tik Izraelis, bet ir Ukraina. Su Rusijos agresija jau daugiau nei du mėnesius kovojanti šalis ragina pasaulio valstybes imtis dar griežtesnių Rusijos izoliavimo priemonių. Po antisemitinių S. Lavrovo pasisakymų Ukrainos Užsienio reikalų ministerija išreiškė solidarumą su žydų tauta.

Mimi Reinhardt, sudarinėjusi sąrašus vokiečių pramoninkui Oskarui Schindleriui, padėjusius išgelbėti šimtus žydų per Holokaustą, mirė būdama 107 metų, penktadienį pranešė jos šeima. Dirbdama O. Schindlerio sekretore M. Reinhardt turėjo parengti žydų darbininkų, atrinktų Lenkijos pietiniame Krokuvos mieste veikusiame gete ir turėjusių dirbti šio pramoninko fabrike, sąrašus. Tokiu būdu šie žmonės buvo išgelbėti nuo deportacijos į nacių mirties stovyklas.

Visame pasaulyje minint tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – Vokietija gedi daugiau nei 6 milijonų žydų, kurie buvo nužudyti nacių rėžimo metais. Berlyne prie memorialo aukoms gėles kartu nešė Vokietijos ir Izraelio lyderiai, o likę gyvi Holokausto liudininkai įspėja, kad antisemitizmas niekur nedingo.

Netrukus po Pirmojo pasaulinio karo prasidėjo iki pat šių dienų tebesitęsianti „Siono išminčių protokolų“, pasaulinio sąmokslo teorijos istorija. Nors dar 1921-aisiais buvo įrodyta, kad šis absurdiškas tekstas tebuvo padirbinys, ir A. Hitleris, ir J. Gėbelsas, ir tūkstančiai žmonių net ir šiomis dienomis aklai tiki tame kūrinyje aprašytu „pasauliniu suokalbiu“. Šis kūrinys yra neįprastas tuo, kad jis galėjo iš esmės prisidėti prie milijonų žmonių žūčių, pažymima „Die Welt“. Įvairūs šios knygelė...

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) penktadienį griežtai pasmerkė Kinijos bandymus manipuliuoti Holokausto tema. Bendruomenė teigia „su nuostaba ir susirūpinimu“ stebinti Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai pranešimus, jog žydai ir kitos Lietuvos tautinės mažumos čia, Lietuvoje, kenčia nuo „rimtos diskriminacijos“ ir priespaudos.

Kaune paminėtos itin žiaurių žydų žudynių – Didžiosios akcijos – 80 metinės. Jos metu, per 9 tūkstančius žydų – vaikų, moterų, senelių – buvo sušaudyti. Prisiminimais dalijasi ir gete vykdytą atranką vis dar menanti kaunietė. „Labai prisimenu patį Rauką kaip jis stovėjo, žmonės kurie stovėjo prie jo… ir prisimenu tą mostą pirštu“, – pasakoja Fruma Kučinskienė. Piršto mostu tūkstančių žmonių gyvenimą ir mirtį sprendė Saugumo policijos vyresnysis seržantas Helmutas Rauka.

Ketvirtadienį minima Lietuvos žydų genocido aukų atminimo diena – tai 80-osios Holokausto pradžios šalyje metinės. Vilniuje ta proga rengiamos „Atminties kelio“ eitynės, jos prasidės Rūdninkų aikštėje ir baigsis Paneriuose, kur vyks Holokausko aukų pagerbimas. Jose dalyvaus Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, kiti Vyriausybės nariai, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, Seimo nariai, Lietuvos žydų bendruomenių nariai.

Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės premjeras Arminas Laschetas ketvirtadienį pareiškė, kad žydams minint didžiausią religinę šventę Jom Kipurą sužlugdytas išpuolis vienoje Vokietijos sinagogoje tikriausiai buvo paskatintas islamistinių motyvų. „Atrodo, kad iki šios dienos, Jom Kipuro, pavyko išvengti islamistinių motyvų paskatinto išpuolio“, – nurodė A. Laschetas.

80-ųjų žydų žudynių metinių minėjimas kelsis į Alytų – čia trečiadienį vyks „Atminties kelio“ eisena, skirta paminėti Holokausto sukakčiai. Eisena prieš vidurdienį prasidės nuo Senamiesčio skvero ir vyks į masinių žudynių vietą Vidzgirdo miške, kur prie memorialo, „sulaužytos“ Dovydo žvaigždės, įvyks Holokausto aukų pagerbimo ceremonija.

Lenkija pirmadienį atšaukė savo ambasadorių Izraelyje praėjus dviem dienoms po analogiško žydų valstybės žingsnio, žengto dėl Antrojo pasaulinio karo laikų turtines pretenzijas ribojančio naujojo lenkų įstatymo, kurį izraeliečiai pasmerkė kaip „antisemitinį“. Lenkų prezidentas Andrzejus Duda šeštadienį pasirašė teisės aktą, gerokai apribojantį po karo konfiskuoto nekilnojamojo turto restituciją.

Londono policija pradėjo tyrimą, dėl liepos 3 d. viename šio miesto autobusų įvykdytą antisemitinį išpuolį. Vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose išplatinę pareigūnai šiuo metu ieško vyriškio, kuris viešajame transporte grasino žydų tautybės vyrui. Išlipdamas iš autobuso vyriškis žydu išvadino ir autobuso vairuotoją, grūmojo kumščiu ir demonstratyviai rodė vidurinį pirštą. Vaizdo įrašą pareigūnams perdavęs žydų tautybės vyras teigė, kad tądien buvo įžeidinėjamas ir kitoje Londono vietoje.

Kaune paminėtos „Lietūkio“ garažų žudynių 80-imtosios metinės. Kauno centre naciams okupavus Lietuvą žiauriai nužudyti pusšimtis vyrų, kuriuos sugavo tiesiog gatvėje. Artimieji ir kiti žydai dalijasi jautriais ir sukrečiančiais pasakojimais. Archyvinės nuotraukos, kuriose įmažinti ant žemės gulintys nebegyvų žmonių kūnai, primena siaubingus įvykius Kaune, kai 1941-ųjų birželio 27 buvusiame „Lietūkio“ garažo kieme įvykdyta egzekucija bemaž 50 žydų vyrų.

Tamsiausiomis nacių okupuotos Italijos dienomis paslaptingos ir mirtinos ligos, vadinamos „sindromu K“, atvejai buvo užfiksuoti Romos ligoninėje kitapus gatvės nuo žydų geto. Naciai to nežinojo, bet jis buvo visiškai išgalvotas. Liga buvo išradingas triukas, kurį sukūrė gydytojų komanda tam, kad išgelbėtų daugybę žydų. 1943 m. rudenį Italija buvo pačiame įvykių sūkuryje.

Skrybėlių parduotuvė Našvilyje, Tenesio valstijoje, sulaukė pasmerkimo ir protestų po to, kai ėmė prekiauti antivakciniais geltonos žvaigždės formos ženkliukais. Šie ženkliukai yra labai panašūs į geltonas žvaigždes, kurias žydai buvo priversti nešioti nacių valdomoje Vokietijoje. Parduotuvė „HatWRKS“ jau ištrintame „Instagram“ įraše teigė, kad ženkliukus pardavinėja už 5 JAV dolerius. Parduotuvė buvo kritikuojama internete ir gyvai.

Izraelio politikos veteranas Isaacas Herzogas, iškilios politikų šeimos narys, trečiadienį buvo išrinktas parlamento nauju žydų valstybės prezidentu. Buvęs centro kairiosios Darbo partijos lyderis ir ministras taps 11-uoju žydų valstybės vadovu nuo Izraelio įkūrimo 1948 metais, nors šios pareigos  yra daugiausiai reprezentacinės. I. Herzogas pasisako už konflikto su palestiniečiais užbaigimą įkuriant Palestinos valstybę.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel išreiškė „solidarumą“ su Izraeliu, pirmadienį telefonu kalbėdama su šios šalies ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, ir paragino kuo greičiau užbaigti didžiausią per pastaruosius metus smurto protrūkį tarp žydų valstybės ir palestiniečių.

Sovietmečio konstrukcijos Vilniuje vis dar kelia aistras. Nors sostinė prieš kelerius metus teigė atsikračiusi iš žydų antkapių sukonstruotais laiptais ar sienelėmis, tačiau panašu, kad ne visais. „Ant kai kurių akmenų matosi, kad yra žmogaus ranka nugludintos raidės“, – sako visuomenininkas Daniel Lupshitz. Laiptai ant Tauro kalno Vilniuje papiktino visuomenininką, buvusį Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus patarėją Danielį Lupshitzą.

Apie 1 500 raketų buvo paleista iš Gazos Ruožo Izraelio miestų link nuo šios savaitės pradžios, kai eskalavosi smurtas tarp palestiniečių kovotojų ir žydų valstybės, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.

Izraelis ir Kosovas pirmadienį užmezgė diplomatinius santykius, šiai Balkanų valstybei, kurioje gyventojų daugumą sudaro musulmonai, pripažinus Jeruzalę žydų valstybės sostinę, nors tokia pozicija kertasi su likusio islamo pasaulio nuostatomis.

Seimo konservatorių frakcijos atstovo istoriko Valdo Rakučio pasisakymas Holokausto tema yra nepriimtinas, sako Vokietijos ambasadorius  Matthias Sonnas. Vokietijos ambasados „Facebook“ paskyroje trečiadienio vakarą paskelbtame komentare ambasadorius taip pat pabrėžė, kad istorinė Vokietijos atsakomybė už nacių vykdytą Holokaustą išlieka dabar bei išliks ateityje.

Trečiadienį Lietuvoje minima Žydų genocido aukų diena. Tradiciškai rengiamos atminties eitynės į žydų žudynių vietas. Vilniuje bus einama iki Panerių memorialo, Vilniaus pakraštyje, Kaune – į IX forto muziejų. Dešimtmetį vykstanti tradicinė pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – tai kvietimas mokytojams su mokiniais prisiminti per Holokaustą sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes, kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais žydai buvo varomi į paskutinę savo kelionę.