žydai

Vyriausybė perdavė Vilniuje esančias Didžiosios sinagogos bei Mikvių liekanas Geros valios fondui, besirūpinančiam Lietuvos skiriamomis kompensacijomis už Holokausto laikotarpiu nusavintą žydų turtą.  Pasak kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko, Žydų gatvėje esančios pastatų liekanos perduodamos fondui sumažinant mokėtiną kompensaciją šių pastatų pamatų verte – 1 244 eurais. „Tai yra šių pastatų liekanos, pamatai, atidengti archeologinių tyrimų metu.

Nors žiema „į kiemą“ taip ir neatėjo, antradienį visoje Lietuvoje švenčiama jos „išvarymo“ šventė – Užgavėnės. Persirengėlių mėgiami „žydukų“ ir „čigonų“ yra įžeidžiantys, tvirtina naujienų portalo tv3.lt kalbinti romų ir žydų bendruomenių atstovai. Tuo metu etnologas tvirtina, kad šventė, atsisakius šių personažų, savo žavesio neprarastų. Užgavėnės nuo senų laikų Lietuvoje švenčiama šventė, kurioje persirengiama įvairiais personažais.

Remiantis daugybe šaltinių ir istorijų, rastų Biblijoje ir Talmude (judaizmo religinių raštų rinkinys), tam tikri mokymai ir moralinės vertybės buvo pritaikytos tinkamai auklėti vaikus. Keletas patarimų trumpai aprašomi šiame tekste. Neskirstykite vaikų Tėvai privalo būti jautrūs, kad galėtų nuosekliai ir teisingai auklėti savo vaikus, rašoma portale myjewishlearning.com. Jei išskiriate atžalą iš kitų, tai gali turėti skaudžių pasekmių.

Izraelyje prasidėjo Aušvico išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo renginiai, į kuriuos Lenkijos ir Lietuvos prezidentai atvykti atsisakė. Ir iš tiesų – renginiuose netrūko politinės ir istorinės trinties.

Šiurpus kaltinimas nužudžius beveik 30 tūkst. žmonių. Daugiau nei 30 metų trukę teismai trijose valstybėse. Dukart atimta JAV pilietybė ir mirties nuosprendis. Susidūręs su kaltinimais tapus nacių žudymo mašina Ivanas Demjaniukas taip ir nesulaukė galutinio verdikto – mirė natūralia mirtimi.  Izraelyje, Vokietijoje ir JAV skirtingais laikotarpiais buvo bandyta įrodyti I. Demjaniuko nusikaltimus Antrojo pasaulinio karo metais.

Knyga – pirmoji pasaulyje medijos priemonė. Jos turinys gali būti labai įvairus, o kiekvienas rašytojas siekia skaitytojui perduoti savo žinutę. Įprastai knygas siejame su žinių šaltiniu: iš jų mokomės ir savo malonumui skaitome laisvalaikiu, todėl natūraliai kyla tik geros asociacijos. Tačiau taip yra ne visada. Knygas rašo žmonės, ir ne visuomet jie būna geri.

Lietuvoje kilus skandalui dėl žydų siuntimo į getus, kilo klausimas ir dėl to, ar žmonės suvokė, kad siunčia žydus į mirtį. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras pateikė savo išvadas: 1941-aisiais žmonės negalėjo žinoti, kad getai yra koncentracijos centrų dalis.  Net ir šių dienų ekspertai pažymi, kad getų sąvoka vis dar kelia sumaištį dėl savo daugialypės reikšmės.

Lietuvos žydai siekia susigrąžinti Antrojo pasaulio karo metais nacių užgrobtą šeimų turtą. Žemės sklypai įvairiausiose šalies vietovėse, didmiesčių Senamiesčiuose atimti butai, verslo patalpos – visa tai, anot šalies žydų, po skaudžios istorinės patirties, turi grįžti į palikuonių rankas. Tačiau kol kas visos pastangos bevaisės.

Lenkijos aukščiausias pareigas užimantys politikai pažėrė kritikos „Netflix“ dėl nacių konclagerių žemėlapio okupuotoje Lenkijos teritorijoje, kurie buvo parodyti naujame dokumentiniame seriale „Šėtonas kaimynystėje“. Netrukus į kovą už lenkų istorinį atminimą įsitraukė ne tik politikai, bet ir Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis, o „Netflix“ buvo pagrasinta teismais.

Lemtingą 1941 spalio 28-ąją Kauno gete, įkurtame tą vasarą Vilijampolėje, prisimena Fruma Kučinskienė. Vienintelė dabar Kaune išlikusi to meto įvykių liudininkė. Frumai buvo aštuoneri. „Gete jau visi iš vakaro žinojo, kad laukia kažkoks įvykis ir vėl bus atrinkti žmonės žudymui. Nieks nemiegojo jau tą naktį ir 6 valandą ryto privalėjo būti visi aikštėje. Ta diena buvo ne tokia kaip šiandien. Buvo šalta, buvo niūri diena“, – prisimena Didžiosios akcijos liudininkė Fruma Kučinskienė.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris ketvirtadienį po susitikimo su žydų lyderiais kruvino antisemitinio išpuolio vietoje pareiškė, kad šalies pareiga yra ginti žydus savo žemėje. „Turi būti aišku, kad valstybė prisiima atsakomybę už žydų gyvenimą, už žydų gyvenimo saugumą Vokietijoje, – sakė jis.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėlai trečiadienį prisidėjo prie žmonių, susirinkusių prie pagrindinės Berlyno sinagogos į tylų budėjimą po kruvinų šaudynių Halės mieste, kad pademonstruotų solidarumą aukoms ir pasakytų „Ne“ antisemitizmui. Per smurto užtemdytą žydų Jom Kipuro šventę Naujosios sinagogos rabinei Gesai Ederberg A. Merkel pasakė: „Deja, šiandien, jūsų šventą dieną, pamatėme siaubingą dalyką. Du žmonės nužudyti, Vokietijoje surengta ataka prieš žydus.

Internete paskelbta skandalinga informacija, kad Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono kariai su tanku išniekino Kauno žydų kapines ir dar pripaišė svastikų. Tai nedelsiant pasiekė NATO vadovus ir šokiravo pačius Lietuvos žydus.  Nors iš karto paaiškėjo, kad nuotraukos ir informacija suklastota, tai – rimtas išpuolis. Kas ir ko juo siekia „Dienos komentare“ kalbamasi su politologu Vyčiu Jurkoniu.

Kauno žydų bendruomenė tapo propagandistų taikiniais. Internete paskelbta tarptautinį skandalą sukėlusi melaginga žinia, kad Žaliakalnyje neva išniekintos senos žydų kapinės – ant vieno antkapių išpiešta svastika, o dešimtis jų išvartė ne kas kitas, o NATO sąjungininkai su tanku. Pateikimos neva ir šio siaubo nuotraukos. Kauno žydų bendruomenės vadovas pasakoja, kad dėl šios melagystės tenka aiškintis ir užsienio spaudai.

Pirmadienį visoje Lietuvoje pagerbtas žydų genocido aukų atminimas. Įvairūs renginiai vyko 150-yje šalies vietų. Į renginius sostinės centre bei eitynes gyvybės ir mirties keliu rinkosi šimtai suaugusių ir  vaikų iš įvairiausių šalies mokyklų. Žydų bendruomenės atstovai neslepia – praėjusių tragiškų įvykių palikti randai kraujuoja iki šiol.

Šokiruojantis ženklas pačiame sostinės centre. Greta žydų bendruomenės būstinės žemėmis išpaišyta svastika. Bendruomenė jau reikalauja apsaugos. Svastika, supilta iš žemių ir dar apkaišyta gėlėmis, sekmadienį šokiravo žydų bendruomenės namų Vilniuje lankytojus. Bendruomenė reikalauja policijos tyrimo, kas supylė šį ženklą čia, miesto centre esančioje Pylimo gatvėje. Sekmadienio rytą svastika ant šaligatvio buvo pastebėta ten, šalia šviesoforo.

Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės, sekmadienį iš žemių supylus svastikos ženklą policija pradėjo tyrimą dėl neapykantos kurstymo. Vilniaus apskrities policijos duomenimis, svastika Pylimo gatvėje supilta panaudojus gėlių vazono žemę. Įvykio nuotraukos sekmadienį publikuotos socialiniame tinkle, svastiką pastebėjo ir Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) atstovai.

Sekmadienį prie Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) Vilniuje iš žemių supilta svastika. Nuotrauka, kurioje matomas ant šaligatvio iš žemių sustumtas svastikos kontūras su keliomis gėlėmis, sekmadienį pasidalinta socialiniame tinkle, nuotrauką publikavo ir žydų bendruomenė. Šios bendruomenės vadovė Faina Kukliansky BNS sekmadienį sakė, kad toks įvykis per Tautų šventę, likus savaitei iki Lietuvoje minimos Žydų genocido aukų atminimo dienos, yra keliantis nerimą.

Pirmasis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę Vytautas Landsbergis sako savo žodžiais nenorėjęs įžeisti Lietuvos žydų bendruomenės, o tik siekęs priminti antisemitines nuotaikas kurstantiems asmenims katalikų religijos ištakas.

Žydų bendruomenė Vilniaus sinagogą uždarė, nes turi užtikrinti savo žmonių saugumą, sako Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininkė Faina Kukliansky. F. Kukliansky teigimu, kai kurie žmonės kursto nesantaiką, kilus įtampai po sostinės valdžios sprendimų atsisakyti atminties ženklų prieštaringai vertinamoms Antrojo pasaulinio karo asmenybėms.

Valdžios kompensaciją už nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą valdantis Geros valios fondas perima valstybei priklausančias patalpas Vilniaus centre ir svarsto ateityje įgyti daugiau pastatų įvairiuose Lietuvos miestuose. Kultūros ministerija šią savaitę registravo Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo beveik milijono eurų vertės patalpos Pylimo g. 4 perduodamos Geros valios fondui. Čia yra įsikūrusi Lietuvos žydų bendruomenė, šiuo metu valdanti patalpas pagal panaudos sutartį.

Lietuvos žydų bendruomenė teigia nepateisinanti karininikui Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai skirtos memorialinės lentos sunaikinimo Vilniuje. Nuosekliai siekusi, kad ši atminimo lenta būtų pašalinta, bendruomenė pirmadienį išplatino poziciją, jog nepateisina tokio „savavališko ir galimai nusikalstamo veiksmo“. Lentą ant Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sunaikinęs pirmadienį pranešė Stanislovas Tomas, siekiantis kandidatuoti į Europos Parlamentą.

Lietuvos katalikų bažnyčia atminimo ženklais pagerbs kunigus, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo Holokausto. Lietuvos vyskupų konferencija šį mėnesį pritarė architekto Tauro Budzio iniciatyvai pažymėti palaidojimo vietas Lietuvos bažnyčių šventoriuose. Architektas BNS sakė, kad gavus bažnyčios pritarimą žalvario lydinio ženklai su užrašais lietuvių, jidiš ir anglų kalbomis prie antkapių bus pritvirtinti dar šiemet. „Kai kapas yra šventoriuje, jį prižiūri bažnyčia.

Rytų Prancūzijoje esančiose žydų kapinėse vandalai išniekino apie 80 kapų, antradienį pranešė vietos pareigūnai. Netoli Vokietijos sienos Elzaso regione esančios Kvacenheimo gyvenvietės kapinėms padaryta žala pastebėta antradienio rytą, sakoma regiono saugumo biuro pranešime. Nuotraukose matyti ant išniekintų kapų mėlynais dažais užpurkšti nacistiniai simboliai.

 Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky piktinasi konservatorių kandidatų prezidento rinkimuose pasisakymais apie karininką Joną Noreiką – Generolą Vėtrą. Ketvirtadienio vakarą vykusiuose Seimo narės Ingridos Šimonytės ir ambasadoriaus Vygaudo Ušacko debatuose jie abu pareiškė, kad nenukabintų atminimo lentos J. Noreikai Vilniaus centre. „Aš tikrai neraginčiau nukabinti atminimo lentos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanojo 39 Lietuvos piliečius, kurie, rizikuodami gyvybėmis, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjo žydus nuo mirtino pavojaus. Dauguma apdovanojimų sulaukė po mirties, juos atsiėmė artimieji. Pasak šalies vadovės, kas kartą, kai pagerbiame Holokausto aukų atminimą, prisimename ir jų gelbėtojus – didžiąją žmogiškumo, pasiaukojimo ir drąsos pamoką, teigiama Prezidentūros pranešime.

Į Lietuvą ketvirtadienį istorinio vizito atvyko Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu. Vilniaus oro uoste jį pasitiko užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vėliau Izraelio premjerą priims Lietuvos ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, BNS pranešė diplomatai. Tai – pirmasis istorijoje Izraelio premjero vizitas Lietuvoje. Per keturių dienų viešnagę B. Netanyahu sieks užsitikrinti didesnę Baltijos šalių paramą tarptautinės politikos klausimais ir pagerbs Lietuvos žydų paveldą.

Pirmadienį Vilniuje, prie Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) būstinės, susirinko iki šimto žmonių. Vieni protestavo prieš LŽB vadovybės veiklą, kiti išreiškė jai paramą. Sostinės centre vykusiuose piketuose žydai protestavo prieš bendruomenės pirmininko rinkimų tvarką ir valstybės lėšų skirstymo politiką, o kiti reiškė palaikymą LŽB vadovei Fainai Kukliansky.

  Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) ketvirtadienį atsiprašė žydų už komunistinio režimo prieš 50 metų vykdytą antisemitinę kampaniją, kai šios tautybės asmenys buvo gujami iš šalies. „Laisva ir nepriklausoma šiandieninė Lenkija, mano karta, nėra (už tai) atsakinga ir neturi atsiprašyti. Tačiau tiems, kurie tada buvo išvaryti, norėčiau pasakyti: atleiskite tuometinei respublikai, lenkams ir Lenkijai už jos padarytą labai gėdingą veiksmą“, – sakė prezidentas.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, antradienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Amerikos žydų komiteto vadovu Davidu Harrisu (Deividu Harisu), pabrėžė žydų reikšmę Lietuvos valstybei. „Lietuvos valstybės sukūrimas bei įtvirtinimas prieš 100 metų neįsivaizduojamas be žydų indėlio.

Antrajame pagal dydį Švedijos mieste Geteborge šeštadienį vakare mėginta padegti sinagogą, pranešė policija. „Degantis daiktas buvo mestas į pastatą, bet šis neužsidegė“, – sakė policijos atstovas Larsas Tunefjordas vietiniam naujienų portalui TT, dar nurodydamas, kad tai įvyko netrukus po 22 val. vietos (23 val. Lietuvos) laiku. Niekas nenukentėjo, bet žydų bendruomenė nurodė švedų žiniasklaidai, kad sinagogą degančiais daiktais apmėtė grupė kaukėtų žmonių.

Lietuvos žydų bendruomenė ir JAV atstovai holokausto klausimais baksnoja mūsų vyriausybę pagaliau kompensuoti žydams už represijų laikotarpiu prarastą privatų turtą. Pavyzdžiui, už namus ir būstus Vilniaus ar Kauno centre ir kitur. Lietuvos valdžia išgirdusi naujų raginimų neatrodo sužavėta ir apie bet kokias naujas kompensacijas žydams kalba vangiai. Tokių kadaise žydams priklausiusių pastatų: namų ar butų – Lietuvoje visa galybė.

Valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje – po pasaulį sklinda blogiausia visų laikų „reklaminė kampanija“ – rizikuojame pagarsėti priešiškumu žydams. Jei laiku nesiimsime tinkamų priemonių, liksime užribyje, mano ekspertai. Nors Lietuvos žydų bendruomenė atsiribojo nuo rašytojos Rūtos Vanagaitės pareiškimų apie tariamą partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago vaidmenį Holokauste, Europos žydų kongresas ją užstojo.

Lietuvos žydų bendruomenė (LŽB) atsiribojo nuo viešai mestų kaltinimų, esą su sovietų okupacija kovojusių partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas galėjo būti susijęs su Holokaustu. Bendruomenės pareiškime nurodoma, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų tokius teiginius. „Šiuo metu LŽB nėra žinoma esant patikimų, istoriniais dokumentais pagrįstų duomenų, patvirtinančių A. Ramanauskui-Vanagui mestus kaltinimus prisidėjus prie Lietuvos žydų Holokausto“, - rašoma pranešime.

Penki Seimo konservatoriai siūlo 2019-uosius skelbti Lietuvos žydų metais. Pasak vieno iš projekto autorių Manto Adomėno, pastarųjų dienų įvykiai parodė, kad Holokaustas Lietuvoje tebėra itin jautrus klausimas, ir vienintelis kelias užkirsti kelią spekuliacijoms apie galimą antisemitizmą – atvira visuomenės diskusija šia tema. „Per šių dienų skandalą dėl Lietuvos partizanų pamatėme, kad ši tema yra opi ir yra daug erdvės, kur neskrupulingi žmonės gali ciniškai darytis pigų populiarumą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį įteikė valstybės apdovanojimus 43 lietuviams, per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusiems žydus. Dauguma jų jau mirę, todėl apdovanojimų ceremonijoje dalyvavo žydų gelbėtojų giminaičiai. „Toks buvo jų apsisprendimas – priimti pasmerktųjų ir atstumtųjų likimą. Tarytum savo rankomis užsisiūti Dovydo žvaigždę. Kiekviena tų istorijų – vertingiausias žmogiškumo liudijimas, kurio mums reikia kaip atramos ir šių dienų gyvenime.

Jungtinių Valstijų mokslininkai tęsia archeologinius tyrimus Lietuvoje ieškant žydų kultūros ir istorijos pėdsakų - su mokslininkais į Vilnių atvyko ir kanadiečių filmavimo grupė, kurianti dokumentinį filmą britų nacionaliniam transliuotojui BBC. Filmas, tikimasi, bus parodytas jau kitų metų rudenį.

Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ketvirtadienį paragino įvykdyti mirties bausmę palestiniečiui, praėjusią savaitę mirtinai subadžiusiam tris izraeliečius. „Mirties bausmė teroristams - laikas įgyvendinti tai žiauriose bylose“, - sakė premjeras, kalbėdamas su aukų šeimomis. B.Netanyahu pasisakymo įrašas buvo paskelbtas jo „Twitter“ paskyroje. „Tai numatyta įstatymuose.

Iniciatyva „LT100: mano kelionė Lietuvai" kviečia keliauti į Joniškį ir susipažinti su Lietuvos žydų paveldu bei istorijomis. Miesto centrą puošia dviejų sinagogų kompleksas, žavintis atvykusius turistus kontrastais bei savita architektūra. Kompleksą sudaro įspūdingai grakščių bei romantiškų formų „Baltoji" sinagoga, kitaip dar vadinama vasarine, ir kiek griežtesnių konstrukcijų žieminė „Raudonoji" sinagoga, atspindinti rūstesnio metų laiko atmosferą.

Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė, sako Izraelio ambasadorius Lietuvoje Amiras Maimonas, artėjant Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko rinkimams. „Bet kuriai bendruomenei svarbiausia yra vienybė. Žydų bendruomenė Lietuvoje nėra gausi. Tikiu, kad jos nariai sugebės išspręsti visus nesutarimus, kad galėtų kartu imtis svarbiausių darbų“, - interviu „Lietuvos žinioms“ sakė diplomatas, paklaustas apie rinkimus žydų bendruomenėje.

Vilniaus žydų bendruomenės valdybos narys Simonas Gurevičius inicijavo peticiją dėl naujos Lietuvos žydų bendruomenės (LŽB) pirmininko rinkimų tvarkos. Peticijoje reikalaujama, kad būtų palikta anksčiau taikyta rinkimų tvarka. Buvęs ilgametis Lietuvos žydų bendruomenės direktorius S.Gurevičius BNS patvirtino ir pats kandidatuosiantis į LŽB pirmininko postą. Dokumente rašoma, kad likus mėnesiui iki žydų bendruomenės vadovo rinkimų pakeitus jų tvarką buvo sumažinta regioninių žydų galia.

Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose prie Vilniaus nacistinės Vokietijos įkurta žudymo bazė buvo tris kartus didesnė nei dabartinis memorialas, nustatė Lietuvos istorikai. „Memorialas yra tik nedidelė Panerių žudymo bazės dalis. Ji galėjo užimti apie 65 hektarus, dabar muziejus užima apie 19 hektarų“, - BNS pirmadienį sakė Lietuvos istorijos instituto mokslininkas Saulius Sarcevičius.

BBC paviešino vaizdo įrašą, filmuotą netoli Aušvico koncentracijos stovyklos. Vaizdas filmuotas dronu. Stovykla pavadinta netoliese esančio Lenkijos miesto Osvencimo vokišku pavadinimu. Birkenau buvo nedidelis kaimelis netoliese, didžiąja dalimi sunaikintas vokiečių. Po vokiečių okupacijos 1939 m. ir dalies Lenkijos aneksijos Osvencimas administraciškai priskirtas Aukštutinės Silezijos provincijos Katovicų apskričiai.

 Kol lietuviai sėdi prie Kūčių stalo ar pirmąją Kalėdų dieną dalijasi dovanomis, ką mūsų šalyje veikia kitatikiai?  Ar Lietuvoje daugiau nei 600 metų gyvenantys žydai, musulmonai ar karaimai vaikštinėja nosis nukabinę? Lietuvos Rabinas Šimšonas Izaksonas ruošia menorą Chanukai. Šiemet viena didžiausių žydų švenčių simboliškai sutapo su Kūčiomis.

Vilniaus klinikinės ligoninės Antakalnyje pagrindinio įėjimo laiptuose sovietmečiu sumūrytos žydų paminklinių akmenų dalys šią savaitę išmontuojamos ir išvežamos į senąsias žydų kapines Olandų gatvėje, pranešė sostinės savivaldybė. „Privalome pasirūpinti svarbiais religiniais paminklais ir parodyti deramą pagarbą mirusiųjų atminimui.

Vilniaus savivaldybėje skinasi kelią idėja miesto senamiestyje pastatyti paminklą Antrojo pasaulinio karo metais žydus gelbėjusiems asmenims. Kultūros, švietimo ir sporto komitetas žada artimiausiu metu ieškoti vietos, tinkamiausios Pasaulio tautų teisuolių įamžinimui. „Komitetas priėmė sprendimą, kad būtina pagerbti ir įamžinti žydų gelbėtojus Vilniuje.

JAV Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas sekmadienį per susitikimą su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu pažadėjo pripažinti Jeruzalę „nedaloma“ žydų valstybės sostine, jeigu būtų išrinktas valstybės vadovu. B.Netanyahu privačiai susitiko su D.Trumpu jo rezidencijoje „Trump Tower“ likus dienai iki pirmųjų prezidento rinkimų kampanijos debatų, kuriuose Niujorko milijardierius stos į žodinę dvikovą su savo varžove, demokratų kandidate Hillary Clinton.

Sekmadienį Seime rengiamas Lietuvos žydų genocido dienos paminėjimas. Ta proga Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė organizuoja konferenciją „Gelbėję Lietuvos žydus, gelbėję Lietuvos garbę“, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Gvatemalos mieste sumaištis. Čia vietos pareigūnai nusitaikė į itin religingą, ultraortodoksišką žydų Lev Tahor bendruomenę, kurią sudaro apie 200 žmonių. Pretekstas įsiveržimui į jų namus – įtariamas vaikų išnaudojimas. Kiek vaikų per šį reidą, kuriame dalyvavo ir Izraelio pareigūnai, atimta iš Lev Tahor narių, neatskleidžiama. „Gvatemalos policija labai labai bloga. Niekada savo gyvenime nemačiau tokio dalyko.