Dirbdama O. Schindlerio sekretore M. Reinhardt turėjo parengti žydų darbininkų, atrinktų Lenkijos pietiniame Krokuvos mieste veikusiame gete ir turėjusių dirbti šio pramoninko fabrike, sąrašus. Tokiu būdu šie žmonės buvo išgelbėti nuo deportacijos į nacių mirties stovyklas.
„Mano senelė, itin miela ir išskirtinė, užgeso būdama 107 metų. Ilsėkis ramybėje“, – M. Reinhardt duktė Nina rašo laiške giminaičiams, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
Austrijoje gimusią M. Reinhardt, kuri pati buvo žydė, O. Schindleris asmeniškai įdarbino. Ji jo sekretorės pareigas ėjo iki 1945 metų.
Po Antrojo pasaulinio karo ji persikėlė į Niujorką, o 2007 metais nusprendė išvykti į Izraeli pas savo vienintelį sūnų Sachą Weitmaną (Sašą Veitmaną), tuo metu dėsčiusį sociologiją Tel Avivo universitete.
„Jaučiuosi esanti namuose“, – M. Reinhardt sakė žurnalistams, kai atskrido į Izraelį.
O. Schindlerį, mirusį 1974 metais, Izraelio Holokausto muziejus „Yad Vashem“ pripažino Pasaulio tautų teisuoliu. Šis garbės titulas suteikiamas ne žydų tautybės asmenims, kurie stengėsi gelbėti žydus nuo nacių užmojų juos išnaikinti.
Sąrašai, kuriuos sudarė M. Reinhardt, padėjo jam išgelbėti apie 1,3 tūkst. žydų gyvybes, smarkiai rizikuojant savo gyvybe.
O. Schindlerio pastangos vaizduojamos didžiulio populiarumo sulaukusiame 1982 metų romane „Šindlerio arka“ (Schindler's Arc) ir daug apdovanojimų pelniusiame režisieriaus Steveno Spielbergo filme „Šindlerio sąrašas“ (Schindler's List).
M. Reinhardt, paskutiniuosius metus nugyvenusi slaugos namuose į šiaurę nuo Tel Avivo, yra sakiusi, kad kartą susitiko su S. Spielbergu, bet jai buvo sunku žiūrėti tą filmą.
Izraelio fotografas Gideonas Markowiczius, susipažinęs su M. Reinhardt įgyvendindamas Holokaustą išgyvenusiems asmenims skirtą projektą, sakė, kad ši moteris buvo labai aktyvi.
„Ji dalyvavo slaugos namų veiklose ir buvo bridžo čempionė. Ji naršydavo internetą ir stebėjo vertybinių popierių biržas“, – penktadienį AFP sakė G. Markoviczius.
