Žydų Vilniuje nebėra jau daugiau nei pusė amžiaus, jų kaulai dūla Panerių miške, o tai, kas po jų liko, net patys žydai atranda tik dabar. 1956 m. sunaikintos Olandų žydų kapinės atveria vis daugiau naujų paslapčių.
Senos tuopos turėjo būti iškirstos dar prieš aštuonerius metus. Girininkai jas tikrino. Tai jau peraugę, kai kurie – ir išdžiuvę medžiai, bet tik dėl to, kad čia mažiau žmonių gyvenama, darbininkų ir technikos trūko, jie liko.
Vos prieš kelias savaites paveldosaugininkai atrado, kad šios tuopos – kone pati vertingiausia išnaikintų kapinių išlikusi dalis.
„Šitie medžiai, šitos medžių alėjos, kurios dabar paskendę brūzgynuose, yra centrinė kapinių ašis. Net ir tuos išdžiuvusius medžius reikia deramai nugenėti ir jie bus palikti stovėti. Tai yra istoriniai medžiai“, - sako Pavilnių ir Verkių regioninio parko direktorė Vida Petiukonienė.
Iškirtus krūmynus, rasta dar ir antkapių, ir kapinių tvoros fragmentų.
„Reikia apsivalyti teritoriją, kurioje matytųsi, ką mes turim. Kiek yra išlikusios tvoros fragmentų, kokia būklė su kapavietėmis, nes kol viskas yra brūzgynuose, negalima normaliai dirbti“, - tikina pašnekovė.
Olandų kapinėse iki Antrojo pasaulinio karo, kapavietėse kas šešios plaštakos, buvo palaidota apie 70 tūkstančių žmonių. Naciai naikino žydus, bet jų kapinių nelietė, šias kapines naikinti ėmė sovietai.
Fotomenininko, tuomet studento – Rimanto Dichavičiaus nuotraukose – paskutiniai kapinių kadrai. 1953 m. čia atvažiavo buldozeriai, antkapius dorojo akmenų skaldyklė ir akmenis vežė keliams tiesti. Gražesnieji paminklų fragmentai buvo įmūryti į augančio sovietinio Vilniaus pastatus ir atramines sieneles.
Iki šiol šie antkapių fragmentai vis dar tuose pastatuose. O išimti, pavyzdžiui, iš Tauro kalno laiptų, dūla po atviru dangumi vienoje savivaldybės aikštelių.
Išsamiau apie tai – TV3 reportaže.