žydai

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, reaguodamas į prieš jį nukreiptą mitingą, rinkėjus ragino rinktis į kontrmitingą. Tačiau nepraleido progos vėl paminėti žydus. Todėl, nepaisant viešų Žemaitaičio atsiprašymų, aidinčių pasisakymų pobūdis toliau kelia diskusijas apie antisemitizmo pavojus ir šalies reputaciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį griežtai pasmerkė riaušes, kilusias po Tel Avivo futbolo komandos „Maccabi“ ir Amsterdamo „Ajax“ rungtynių, kai nukentėjo sirgaliai iš Izraelio. „Smurtas prieš Izraelio piliečius Amsterdame primena tamsiausias istorijos valandas. Griežtai jį smerkiu ir užjaučiu sužeistuosius. Prancūzija nenuilstamai tęs kovą su bjauriu antisemitizmu“, – socialiniame tinkle „X“ sakė E. Macronas.

Amsterdamo merė penktadienį paskelbė, kad griežtina saugumo priemones po susirėmimų, kilusių po futbolo rungtynių, per kuriuos nukentėjo Izraelio futbolo komandos „Maccabi Tel Aviv“ sirgaliai. „Man gėda“ dėl to, kas įvyko mieste, prisipažino Femke Halsema, kalbėdama apie išpuolius prieš Izraelio sirgalius ir paskelbdama laikiną draudimą protestuoti.  Penki žmonės buvo hospitalizuoti, o 62 sulaikyti dėl naktį po futbolo rungtynių Amsterdame kilusių susirėmimų, penktadienį pranešė policija.

Palestiną palaikantys jaunuoliai Amsterdame ieškojo sirgalių iš Izraelio, kad galėtų juos užpulti po futbolo rungtynių, kuriose dalyvavo Tel Avivo klubas „Maccabi“, penktadienį pranešė vietos valdžia ir policija. Per smurtinius išpuolius buvo sužeista keletas asmenų, penkiems sporto aistruoliams prireikė medikų pagalbos, nurodė policija.

Nyderlandų valdžia buvo iš anksto perspėta apie galimus išpuolius prieš Izraelio futbolo sirgalius Amsterdame, pranešė Izraelio žiniasklaida. Izraelio išeivijos ministerija iš anksto žinojo apie planus užpulti vieną konkretų sirgalių iš Izraelio, neva dirbantį Izraelio pasienio policijoje, teigiama Izraelio žiniasklaidos pranešimuose. Nyderlandų valdžios institucijoms buvo pranešta ir apie planuojamą išpuolį prieš viešbutį, kuriame buvo apsistoję Izraelio futbolo aistruoliai.

Nyderlandų kraštutinių dešiniųjų lyderis Geertas Wildersas, kurio partija yra vyriausybės narė, pasmerkė išpuolius prieš izraeliečius Amsterdame, kur vyko „Maccabi Tel Aviv“ ir vietos „Ajax“ futbolo rungtynės, kaip „visiškai nepriimtinus“. „Atrodo, kad Amsterdamo gatvėse vyksta žydų medžioklė. Suimkite ir deportuokite multikultūrinį šlamštą, kuris mūsų gatvėse užpuolė „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius“, – savo „X“ paskyroje rašė jis, užsimindamas, kad užpuolikai buvo migrantai.

Trečiadienį antisemitiniais pareiškimais Seimo nario priesaiką sulaužęs politinės partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis apsilankė vienoje iš Kauno sinagogų, kur susitiko su vietos žydų bendruomene.  „Susitikimas su gražiu ir dvasingu žmogumi visiems Lietuvos žydams svarbiame pastate. Mes kalbėjom apie viską – ramiai, empatiškai ir abipusiai vienas kitą suprasdami. Taip pat suvokdami, jog nė vienas mūsų nežinome absoliučiai visko.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein teigia, kad antisemitiniai pasisakymai daro žalą ne tik žydams, bet ir likusiai visuomenei. Nors už solidarumą su Izraeliu ji dėkojo daliai Lietuvos valdžios atstovų, visgi, ambasadorė patikino kai kurių politikų pasisakymuose girdinti antisemitinių tezių. „Deja, tai tiesa, antisemitizmas stiprėja.

Persekiojimas, baimė, kova dėl gyvybės ir išgyvenimo – minint Lietuvos žydų genocido atminimo dieną buvo prisimenami beveik 200 tūkstančių Lietuvos žydų, kurie buvo žiauriai nužudyti nacių ir jiems padėjusių kai kurių lietuvių. Panerių memoriale susirinkę žmonės pagerbė žuvusiuosius, o dabar 81-erių Sergėjus papasakojo, kaip buvo išgelbėtas.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  81-erių metų Sergėjus Korablikovas-Kovarsky visur su savimi nešiojasi nuotraukų albumą.

Tūkstančiai judėjų ortodoksų nepaisydami Rusijos invazijos atvyko į Ukrainos miestą Umanę švęsti religinės Roš Hašanos šventės, antradienį pranešė pagrindinė Ukrainos žydų organizacija. Kiekvienais metais maldininkai iš Izraelio ir kitų valstybių vyksta į Umanę, iš kur yra kilęs chasidų judėjimas, švęsti šios žydų Naujuosius metus žyminčios šventės.

Aušvico-Birkenau muziejaus direktorius Piotras Cywińskis pareiškė, kad Rusijos atstovai nebus kviečiami į Aušvico koncentracijos stovyklos išlaisvinimo 80-ųjų metinių minėjimo renginius. Apie tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi muziejaus spaudos tarnyba. „Tai išlaisvinimo metinės. Mes prisimename aukas, bet taip pat švenčiame laisvę. Sunku įsivaizduoti Rusijos, kuri akivaizdžiai nesupranta laisvės vertės, buvimą čia. Toks buvimas būtų ciniškas.

Rugsėjo 23-ąją minima jautri diena – Lietuvos žydų genocido atminimo diena. Šią dieną prisimenamas vienas didžiausių ir šiurpiausių hitlerininkų nusikaltimas Lietuvoje – masinės žydų žudynės. Antisemitizmas – sudedamoji nacių ideologijos dalis. Žydai buvo naikinami visuose regionuose.

Antradienį Vilniaus apygardos teisme pasirodė kandidatas į Seimo narius, partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Politikas kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu. Pats R. Žemaitaitis nesijaučia kaltu ir tikina, kad žydų tautos neniekino, tik atkreipė dėmesį į Izraelio vyriausybės veiksmus.

Daugelis žydų Europos Sąjungoje (ES) slepia savo tapatybę, nes baiminasi dėl savo saugumo, rodo ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) apklausa. Kas trečias respondentas nurodė vengiantis žydų renginių ar vietų, nes ten nesijaučia saugus. Iš viso 80 proc. apklaustų žydų pareiškė nuomonę, kad antisemitizmas jų šalyje per praėjusius penkerius metus padidėjo. Didelę reikšmę tam turėjo neapykantos komentarai internete. 37 proc.

Izraelio aukščiausiasis teismas antradienį vienbalsiai nusprendė, kad ir ultraortodoksai vyrai privalo atlikti karinę tarnybą. Toks teismo sprendimas laikomas didele nesėkme ministro pirmininko Benyamino Netanyahu vyriausybei, kuriai priklauso ir dvi ultraortodoksų partijos. Devyni teisėjai Jeruzalėje pritarė dviem peticijoms, kuriose reikalaujama nedelsiant šaukti į kariuomenę šaukiamojo amžiaus ultraortodoksus vyrus.

Senojoje Varėnoje suniokotas žydų genocido aukų memorialas. Anot Alytaus policijos, apie vandalizmo aktą pirmadienį 12.32 val. pranešė vietos gyventojas. Jis tvirtino sekmadienio vakarą vaikščiojęs po mišką ir pamatęs suniokotą memorialą.

Keli į Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnaziją vaikus vedantys tėvai skundžiasi, esą gimnazijos direktorė Ruth Reches prieš mokinius naudoja psichologinį smurtą. Savo ruožtu gimnazijos savivaldos atstovai sako skundų dėl mokytojų ar direktorės elgesio nesulaukę. Aiškėja, kad konfliktas įsiplieskė po to, kai viena gimnazijos mokytoja penkiems mokiniams parašė pastabas už pamokos trukdymą. Direktorė bandė sudrausminti mokinius.

Baigus tyrimą dėl Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio galimai antisemitinių pareiškimų, prokuratūra pranešė, kad politikas įtariamas neapykantos prieš žydų tautybės žmonių grupę skatinimu, viešu pritarimu nacistinės Vokietijos nusikaltimams.

Lietuvoje penktadienį minima žydų gelbėtojų diena. Šios dienos minėjimas bus rengiamas Vilniaus universitete (VU), Simono Daukanto kiemelyje, kur bus skaitomos žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardės. Pasaulio tautų teisuolių vardus kartu su žydų gelbėtojų ainiais, Lietuvos žydų atstovais, VU bendruomenės nariais bei Seimo nariais skaitys ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Taip pat šia proga Vilniaus rotušėje bus atidaryta antroji parodos „Pasaulio tautų teisuoliai.

Palestiniečiai Gazos Ruože sako, kad penki mėnesiai karo jų gyvenimą pavertė pragaru. Tačiau daugėja vilčių, kad artimiausiu metu įsigalios paliaubos. Apie tai prakalbo Joe Bidenas, kuris teigė, kad Izraelis nutrauks karo veiksmus per šventąjį musulmonų Ramadano mėnesį. Tačiau ar „Hamas“ išlaisvins visus įkaitus, kaip to reikalauja Izraelis, neaišku. Žydus ultraortodoksus Jeruzalėje jėga tramdo gausios policijos pajėgos.

Lietuvoje vis dažniau kažkas vykdo išpuolius prieš įvairius žydų objektus, kapines ar paminklus. Vienoje interneto grupėje patriotais besidedantys, tačiau kartu ir Hitlerį garbinantys žmonės paskelbė konkursą – pakvietė išniekinti kuo daugiau žydų kapų ir paminklų. Vėliau paskelbė ir nugalėtoją, kuris dažais išpaišė žydų antkapius Gargžduose. O kaip prizą jam pažadėjo nacių laikų durklą.

Iki praėjusių metų pabaigos Geros valios fondas (GVF) sulaukė 949 paraiškų kompensacijoms už privataus žydų turto nusavinimą gauti. Visgi kol kas išmokos dar neskirstomos – tai bus daroma po to, kai visi paraiškų teikėjai bus patikrinti dėl teisėtumo gauti šią kompensaciją, sako Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky. „Kompensacijos nebus dalinamos tol, kol nebus patikrintos visos aplikacijos, kadangi nežinome, kiek žmonių iš tikrųjų turi teisę gauti tas išmokas.

Druskininkuose nuverstas paminklas žydų geto kaliniams yra dar vienas antisemitinis išpuolis, sako Lietuvos žydų bendruomenė. Pasak pirmininkės Fainos Kukliansky, tokie veiksmai panašėja į organizuotą veikimą. „Vandalizmo aktas Druskininkų Šv. Jokūbo gatvėje, kur 1941–1943 m. nacistų įkurtame gete kalėjo, o vėliau buvo nužudyta apie 900 žydų, yra dar viena antisemitinių išpuolių grandies jungtis“, – skelbiama Lietuvos žydų bendruomenės „Facebook“ paskyroje.

Seime prasidėjus Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinės neliečiamybės panaikinimo procesui, subruzdo Žemaitaičio šalininkai ir priešininkai. Vieni nori Žemaitaitį išteisinti už jo antisemitinius pasisakymus apie žydus, kiti – nori išmesti iš Seimo lauk. Žibalo į ugnį įpylė ir Užgavėnės, kai buvo prisiminti naudoti eilėraštukai, menkinantys ir žeminantys žydus.

Praėjus beveik 80 metų po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, daugiau nei 90 šalių vis dar yra apie 245 tūkst. išgyvenusiųjų holokaustą, parodė tyrimas. Organizacijos „Claims Conference“, siekiančios atlyginti žalą holokaustą išgyvenusiems asmenims, duomenimis, 119 300 jų gyvena Izraelyje, 38 400 – JAV, 21 900 – Prancūzijoje ir 14 200 – Vokietijoje.

Antisemitizmo skandalo epicentre atsidūrusį Žemaitaitį prieš kelias dienas apklausė prokuratūra. O Generalinė prokurorė Nida Grunskienė jau paprašė Seimo naikinti Žemaitaičio teisinę neliečiamybę. Tuomet prokuratūra galės jam pateikti įtarimus dėl patyčių bei nesantaikos kurstymo prieš žydus savo feisbuko paskyroje ir kreiptis į teismą. Pats Žemaitaitis dėmesiu džiaugiasi, sako, kad tai reklama ir savo pozicijos dėl žydų ir Izraelio neišsižada.

Varšuvos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl Lenkijos parlamente antradienio vakarą įvykusio incidento, kuomet vienas įstatymų leidėjas gesintuvu užgesino Chanukos proga uždegtą žydų žvakidę. Kasmet Seime tradiciškai švenčiama žydų šviesos šventė Chanuka, kuria parodoma, kad Lenkija priima visas religijas. Tuo taip pat pagerbiama šalies žydų bendruomenė, kuri Antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai okupavus Lenkiją buvo didžiąja dalimi išnaikinta.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį parėmė sankcijų taikymą izraeliečių naujakuriams, atsakingiems už išpuolius prieš palestiniečius Vakarų Krante. „Dėl augančio ekstremistiškai nusiteikusių naujakurių smurto palestiniečiai patiria didžiules kančias. Tai kenkia ilgalaikės taikos perspektyvoms ir gali dar labiau padidinti regioninį nestabilumą“, – ES įstatymų leidėjams sakė Europos Komisijos pirmininkė.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Lenkijos įstatymų leidėjas Grzegorzas Braunas antradienį gesintuvu parlamente užgesino žydų šventės Chanukos proga uždegtą menorą. Toks jo išsišokimas greitai išplito viešojoje erdvėje ir supykdė šalies bei Izraelio politikus.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose priimtas baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaunietis D. M. pripažintas kaltu dėl kurstymo prieš kitos tautybės asmenis. Bylos duomenimis, 2023 m. liepos mėnesį, D. M. iš savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros, komentuodamas informacinį straipsnį, parašė komentarą, kurstantį prieš kitus žmones dėl jų tautybės.

Seimo rūmuose antradienį vyks tarptautinė konferencija „Neapykantos ir vilties ideologijos šiuolaikinėje žydų istorijoje“ – tai paskutinysis Vilniaus geto antinacistinio pasipriešinimo ir likvidavimo 80-mečio minėjimo renginys. Jis apibendrins kelis mėnesius vykusių pagarbos ir atminties dešimtims tūkstančių geto aukų renginių ciklą, pranešė organizatoriai.

Visuomenėje tebevykstant diskusijoms apie lietuvių ir žydų santykius, bendradarbiavimo tiltus tarp tautų tiesia visuomenininkai. Lietuvos skautai iniciavo Lietuvos žydų skautų atsikūrimą, o kas penkerius metus organizuojamose mūsų šalies skautus vienijančiose Tautinėse stovyklose vis dažniau galima išvysti skautų delegacijų iš Izraelio. Tekste pateikiama informacija nėra Lietuvos skautijos pozicija.

„Teroristų pranešimas, kad Izraelis neturi teisės egzistuoti, o izraeliečiai ir žydai visame pasaulyje turi būti užmušti, negali likti be ryžtingo demokratinės visuomenės atsako.

Šiauliuose sekmadienį bus pagerbtos Holokausto aukos.  Kaip pranešė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, prieš 80 metų, 1943-ųjų lapkričio 5-ąją, Šiauliuose buvo įvykdytas vienas žiauriausių Holokausto nusikaltimų. Vadinamosios „vaikų akcijos“ metu iš žydų buvo atimti 725 vaikai ir prekiniais vagonais išvežti į Osvencimo koncentracijos stovyklą, kur buvo nužudyti.

Per Holokausto tragediją išgyvenusią Europą ritasi antisemitizmo banga. Skandalą sukėlė Vokietijos „Bundesligos“ žaidėjo Anwarao El Ghazi pranešimas socialiniuose tinkluose, kad „Palestina bus laisva nuo upės iki jūros” – tai reiškia fizinį Izraelio sunaikinimą. Panašių įtampų jau atsiranda ir Lietuvoje. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo filosofas, VDU profesorius Gintautas Mažeikis.

Po „Hamas“ teroristų išpuolio Izraelyje padėtis Vokietijoje taip pat tapo įtempta – daugėja antisemitinių incidentų. Pranešama, kad naktį iš antradienio į trečiadienį buvo užpulta Berlyno žydų bendruomenė. Žydų bendruomenė „Kahal Adass Jisroel“ socialiniame tinkle „X“ pranešė apie išpuolį panaudojant du Molotovo kokteilius, skelbia „Spiegel“. Teigiama, kad du nežinomi asmenys Molotovo kokteilius metė iš gatvės žydų bendruomenės centro link.

Pirmadienį kelios rytų Londone esančios žydų mokyklos buvo išniekintos – vandalai raudonais dažais ištepliojo langus, duris ir vartus. „Vykstant tarptautiniams konfliktams, žydų mokyklos tapo taikiniu. Jų durys ir vartai buvo išteplioti raudonais dažais. Mes smerkiame šiuos neapykantos ir bauginimo aktus“, – „X“ rašo apie tai pranešusi Stamford Hill’o grupė. Po įvykio Londono policija raginama sustiprinti patruliavimą.

Buvęs „Hamas“ vadovas paragino visus pasaulio musulmonus, palaikant palestiniečius, penktadienį stoti į kovą su Izraeliu ir surengti džihado (šventojo karo) dieną. Reaguodama į šį grasinimą, Lietuvos policija dar labiau sustiprins patruliavimą prie sinagogų, mokyklų, Izraelio ambasados ir kitų žydams svarbių objektų.

Šeštadienį teroristinė palestiniečių grupuotė „Hamas“ pradėjo Izraelio puolimą. Šalį sukaustė panika: žmonės puolami tiesiog gatvėje, o turistai laukia, kol jų valstybės pargabens juos namo. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky trumpai pasidalino, kokia situacija Izraelyje šiuo metu. „Yra blogai. Visi, kas gali, išėjo kariauti. Žmonės traumuoti. Ne visi yra jauni ir sportiški, kažkam nubėgti iš 3–4 aukšto į požeminę slėptuvę yra pakankamai sunku.

Tęsiantis neramumams Izraelyje, Policijos departamentas pranešė stiprinantis patruliavimą prie sinagogų ir kitų žydams svarbių vietų. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky sako, kad tokia iniciatyva priimta laiku, mat teroristai provokacijas gali rengti ir Lietuvoje.

Šeštadienį Izraelį apėmė siaubas. „Hamas“ kovotojai surengė precedento neturinčią karinę ataką – iš pat ankstaus ryto į Izraelį paleido tūkstančius raketų, o šimtai ginkluotų kovotojų užplūdo Izraelio miestų gatves. Iš pasalų užpultame Izraelyje prasidėjo masinės žydų žudynės – tiesiog namuose ir gatvėse. Be to, į nelaisvę „Hamas“ kovotojai paėmė daugybę Izraelio karių, o nužudytų kūnus trypė ant žemės.

Šeštadienį netikėtai prasidėjęs karas Izraelyje, kaip ir prieš 50 metų, pribloškė ir pačius izraeliečius. Demonstratyvūs, barbariški „Hamas“ smogikų veiksmai verčia sunerimti visą pasaulį dėl galimo karinio konflikto išsiplėtimo ir daugiau šalių įsitraukimo į karo veiksmus. BBC sudarė pagrindinių šio konflikto veikėjų informacijos gaires, paaiškinančias, kas šiuo metu vyksta Izraelio ir palestiniečių teritorijose.

Jautri istorija – vos devynerių Staselė globojo ir saugojo trejais metai už save jaunesnę žydaitę, kurią su mama tėvai paslėpė namo palėpėje. 87-erių Stasė Staputienė buvo vienintelė, kuri iš Prezidento rankų atsiėmė Žuvusiųjų gelbėjimo kryžių. Dauguma kitų, gelbėjusių žydus, apdovanoti ir pagerbti jau po mirties.

Kurstymu prieš žydų tautą kaltinamas Remigijus Žemaitaitis sulaukė kirčio ir iš valdančiųjų pakviestų ekspertų. Jie liudijo apkaltai sudarytoje komisijoje. Ir jų verdiktas aiškus – R. Žemaitaitis kursto antisemitizmą, menkina Holokausto tragediją, be to, neteisingai dėl pavienių žydų nusikaltimų kaltina visą jų tautą. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad visos tautos nekaltina, o smerkia ir kritikuoja pavienius asmenis.

Lietuva mini žydų genocido aukų atminimo dieną. Prabėgo lygiai 80 metų, kai buvo išlaisvintas Vilniaus getas. Tačiau tai įvyko per vėlai – naciai ir jiems talkinę lietuviai išžudė 200 tūkstančių Lietuvos žydų. Žydų bendruomenė pabrėžia, kad apie Holokaustą dabartinė visuomenė žino vis dar per mažai ir iki šiol nesuvokia, kokia didelė tragedija pasaulį ištiko prieš mažiau nei šimtą metų. Dalis Vilniaus Senamiesčio prieš daugiau nei 80 metų buvo tapęs žydu getu.

Ketvirtadienį laikinoji Seimo komisija rinkosi svarstyti, ar pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui, kai šis viešojoje erdvėje neigiamai pasisakė apie žydų tautą. Komisija nusprendė kitą savaitę organizuoti ekspertų posėdį, kuris turėtų įvertinti, ar parlamentaro teiginiai iš tiesų buvo neapykantos kalba ir ar yra pagrindo pradėti apkaltą. „Planuojame jau pradėti medžiagos, kuria remiantis ir buvo sudaryta šita apkaltos komisija bei pateikti kaltinimai, analizę.

Vilnių drebinant sostinės dienų renginiams, žydų bendruomenė kartu šventė Europos žydų kultūros dieną. Joje – dainos, šokiai, istorinė atmintis ir tradiciniai patiekalai, kuriuos vilniečiai galėjo čia pat išmokti pasigaminti patys. Žydų bendruomenės namuose Vilniuje susirinkę bendruomenės nariai ir kiti vilniečiai kimba į darbą. Vilniui švenčiant 700 metų sukaktį, žydų bendruomenė pasiruošė tešlos ir pasišovė čia iškepti tiek pat beigelių. „700 beigelių Vilniui.

90-metį švenčiantis žymus litvakų dailininkas Samuelis Bakas sako jaučiantis Vilniaus jaunimo domėjimąsi Holokaustu ir atvirumą gilinantis į Lietuvos žydų istoriją. „Su Vilniaus jaunimu jaučiu ryšį, jų milžinišką troškimą pajausti, kas nutiko šiame mieste prieš 80 metų – jų seneliai, kurie galbūt kažką žinojo, galbūt jautė gėdą, kaltę ir viską slėpė, todėl jie nieko nežino. Jie tik nujautė, kad tai – pernelyg sudėtinga istorija ir galbūt geriau apie tai nekalbėti“, – LRT radijui teigė S. Bakas.

Kauno rajone baigiami atnaujinti Čekiškės sinagogos fasadai ir sienos, toliau laukia pastato vidaus tvarkybos darbai, pranešė Kultūros infrastruktūros centras. „Tai yra antra Lietuvoje sinagoga, kurioje per ilgus dešimtmečius, kai sinagoga buvo paversta grūdų sandėliu, aron kodeš liko neišardytas. Kita tokia – Kauno sinagoga“, – sako Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas. Aron kodešas yra altorius, švenčiausia sinagogos vieta, kurioje saugomi Toros ritiniai.