Eisena popiet prasidės nuo Panerių geležinkelio stoties iki Panerių memorialo, kur vyks aukų atminimo ceremonija - šiuo keliu ėjo Vilniaus geto kaliniai, prieš juos nužudant Panerių miške.
Po ceremonijos Paneriuose, eisenos dalyviai persikels į Vyriausybės rūmus, kur bus pagerbti Pasaulio tautų teisuoliais pripažinti žydų gelbėtojai: prezidentas Kazys Grinius (1866–1950) ir jo žmona Kristina Griniuvienė (1896–1987), Viktorija Jacinavičaitė (1897–1988) ir Elena Jacinavičiūtė (1895–1975), Konstantinas Sokolovskij (1885–1962) ir Viktorija Sokolovskaja (1888–1963), Juozas Zaveckas (1891–1978) ir Marcelė Zaveckienė (1900–1971), Juozas Petrulis (1904–1975), Balys Simanavičius (1907–1984), Helena Talkevičiūtė (1899–1986).
Gyvųjų maršu kasmet pagerbiami Lietuvoje ir svetur per Holokaustą nužudyti žydai.
Gyvųjų maršas prasidėjo Lenkijoje 1988 metais kaip Holokausto pažintinis kelias jauniems izraeliečiams ir studentams iš viso pasaulio, kuomet jie aplankė buvusias koncentracijos stovyklas ir dabar išaugo į eitynes Europoje nuo Aušvico iki Birkenau - didžiausių koncentracijos stovyklų kompleksų. Taip pat keliaujama į Izraelį minėti Izraelio atminimo dienos, Izraelio nepriklausomybės dienos.
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai, dažnai talkinami lietuvių kolaborantų, išžudė apie 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų - 70 tūkst. jų nužudyta Paneriuose. Karo metais buvo išgelbėti apie 8 tūkst. Lietuvos žydų, dar maždaug tiek pat liko gyvi, nes spėjo pasitraukti į Sovietų Sąjungos gilumą.
Izraelyje įsikūręs Holokausto studijų centras „Yad Vashem“ už žydų gelbėjimą pasaulio teisuoliais yra pripažinęs daugiau kaip 800 lietuvių.
Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. žydų.
