vytautas kernagis

Vytauto Kernagio fondas ir „Smetoniškos“ giros gamintojai pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Šią girą gaminanti AB „Ragutis“ nuo kiekvieno nupirkto stiklinio giros butelio Vytauto Kernagio fondui skirs 10 centų. „Bendradarbiavimo idėja išsivystė nuo dainos „Geri vyrai“ – jau prieš dvejus metus, įvedinėdami „Smetonišką“ girą į rinką, labai norėjome, kad ši daina skambėtų giros reklamoje.

Sausio 16 d., šeštadienį, 14 val. sostinės „Pegaso“ knygyne (PC „Panorama“, Saltoniškių 9) vyks RŪTOS OGINSKAITĖS knygos apie VYTAUTĄ KERNAGĮ „Nes nežinojau, kad tu nežinai“ pristatymas. Dalyvauja – knygos autorė RŪTA OGINSKAITĖ ir Vytauto Kernagio fondo narė EGLĖ KERNAGYTĖ. Susitikimo metu bus parodyta ištraukų iš knygoje įklijuotos kompaktinės plokštelės su autorės išsaugotais dar niekur nematytais 1989–1991 metų vaizdo įrašais.

„LNK eteryje – naujas beprotiškai fantastiškas šou „Žvaigždžių duetai“, - taip prieš ketverius metus naują muzikinį projektą pradėjo maestro Vytautas Kernagis. Ketvirtąjį  šou sezoną simboliškai atidarys maestro duktė Eglė Kernagytė, projekto premjerą vedusi sykiu su Rolandu Vilkončium.

Vakar, spalio 25 – osios vakarą, dainuojamosios poezijos mėgėjai rinkosi Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kur didžiuoju koncertu baigėsi Tarptautinis dainuojamosios poezijos festivalis ,,TAI-AŠ“. Šio koncerto metu buvo įteiktas ir bene svarbiausias Lietuvoje dainuojamosios poezijos atlikėjams skirtas prizas –AGATA Vytauto Kernagio vardo gitara. Lietuvos gretutinių  teisių asociacijos (AGATA) įsteigtas prizas šiemet atiteko žinomam Lietuvos bardui Andriui Kulikauskui.

Gruodį pasirodys šviesaus atminimo Vytauto Kernagio biografinė knyga “Nes nežinojau, kad tu nežinai”. Kartu su ja - ir išskirtinis diskas, prie kurio dabar entuziastingai triūsia maestro sūnus Vytautas Kernagis jaunesnysis. Atrodytų, apie V.Kernagį žinojome labai daug, - jis nesislapstė nuo žurnalistų, dalydavo išsamius, šmaikščius, dabar jau istorinius interviu. Ir pats rinko straipsnius apie save, - sukaupė jų šešias dėžes.

Festivalio „Be2gether”, jau birželio 12 – 14 dienomis vyksiaančio prie Norviliškių pilies, organizatoriai įspėja nepasikliauti bilietų perpardavinėtojais. Šiemet, ypatingai suaktyvėjus nelegaliai bilietų prekybai, stipriai padaugėjo ir netikrų bilietų pardavimai. „Be2gether” rengėjai teigia, jog praėjusiais metais į festivalį taip pat bandė patekti nemažai žmonių, turinčių kopijuotus kvietimus arba bilietus.

Maskvos Didžiojo teatro baletas „Korsaras“ sulaukė šiuo laikmečiu neregėto susidomėjimo Lietuvoje ir aplinkinėse šalyse.  Kultūros gerbėjai vos per kelias dienas išpirko  virš 90 procentų visų bilietų. Vis garsiau pasigirstant prognozėms dėl renginių organizavimo rinkos paralyžiaus, tai, kad į „Korsarą“ bilietų praktiškai neliko  - įspūdinga išimtis.

Nors su dainininku Mantu Jankavičiumi gražiai bičiuliaujamės ne pirmus metus, kartais jį trukdyti kiek baugoka. Tada, kai Manto prireikia visiems, kai vienu metu sukasi keli projektai, kai išsunktas gailiai atsidūsta. Mantas atviras - jei ne šeima, tapusi jo atsvara „belekokiam“ muzikanto gyvenimui, gal popieriai būtų visai prasti. Žmona ir sūnus - jo didžiausias turtas, o tuo juk nesidalijama. Todėl kai prašau interviu, dainininkas derasi: jokių klausimų apie artimuosius.

Kovo viduryje sueis metai, kai Anapilin išėjo Vytautas Kernagis. Kartu prisiminti maestro kviečia jo šeima ir ne pelno siekianti organizacija „Vytauto Kernagio fondas“. Vytautui Kernagiui atminti skirtas koncertas vyks Vilniaus miesto Rotušėje kovo 15 d., 17:30. Specialiame koncerte Vytautas Kernagis „gyvai“ ekranuose dainuos ir gros visiems gerai žinomus kūrinius. Taip pat publikai bus pristatytas ir naujas, iki šiol negirdėtų maestro dainų albumas „Neatrastas.

Žmonės yra žiaurūs. Šią tiesą ypač stipriai pajunta tas, kuris išgyveno didelius pakilimo laikotarpius, galėjo daryti ir darė reikšmingus darbus, bet kartą paslydęs pasijuto atstumtas. Toks žmogus ir toliau bando veikti ką nors svarbaus kaip anksčiau. Būti reikalingas. Įrodyti ir sau, kad dar daug gali, bet susiduria su žmonių žiaurumu, kuris neleidžia pakilti, rašo „Respublika“. Žingsnis po žingsnio jis stumiamas į gyvenimo pakraštį, nuo kurio netoli ir riba.

Pirmadienį bus paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laureatai bus paskelbti po pirmadienį vyksiančio Lietuvos nacionalinių premijų komisijos posėdžio, kuriame komisijos nariai iš 12 į antrąjį turą patekusių pretendentų išrinks 6 nugalėtojus, pranešė Kultūros ministerija.

Pirmadienį bus paskelbti šių metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laureatai bus paskelbti po pirmadienį vyksiančio Lietuvos nacionalinių premijų komisijos posėdžio, kuriame komisijos nariai iš 12 į antrąjį turą patekusių pretendentų išrinks 6 nugalėtojus, pranešė Kultūros ministerija.

Vytauto Kalinausko (1928-2001) kūrybos paroda Vilniaus rotušėje, skirta dailininko 80-mečiui, jau be jo. Renkasi kinematografininkai, dailininkai, teatralai, muzikai – jo aplinkos žmonės. Kylančius plačiais Rotušės laiptais pasitinka Olego Ditkovskio baladė apie vyšnią, augančią iš kapo. Juozui Širvinskui atrodo (teatleidžia Ditkovskis), kad čia turėtų sėdėti ne jis, o Vytautas Kernagis su gitara ir griausmingai plėšti „Linksminkimuos.

Šių metų Tarptautinio Kauno kino festivalio filmus Kaune ir Vilniuje žiūrėjo beveik dvigubai daugiau nei pirmaisiais festivalio metais – virš 7000 žiūrovų. Kaune filmus vertinę žiūrovai daugiausia balsų atidavė turkų filmui „Palaima“.   Turkijos režisieriaus Abdullah Oguz drama apie amžinąją šios šalies kryžkelę tarp religijos ir sekuliarumo sulaukė ne tik žiūrovų, bet ir žurnalistų simpatijų. Interneto portalo Ore.

Trečiadienį, spalio 15 dieną kino kritikė Izolda Keidošiūtė Kauno kino festivalio žiūrovams skaitys paskaitą, skirtą Vytauto Kernagio programai „Šimtas pavasarių“. Po renginio žiūrovai turės galimybę pamatyti lietuviškus filmus „Lituanikos sparnai" ir „Sveika, jaunyste". Kino programa „Šimtas pavasarių“, skirta Vytautui Kernagiui atminti, suteikia galimybę žiūrovams iš naujo atrasti filmus, kuriuose Vytautas Kernagis vaidino, dainavo ar juos įgarsino.

Spalį vyksiantis Tarptautinis Kauno kino festivalis (TKKF) lietuviško kino programą šiais metais skiria maestro Vytautui Kernagiui atminti. Programoje, pavadintoje "Šimtas pavasarių", žiūrovai turės galimybę išvysti filmus, kuriuose V.Kernagis vaidino ir tuos, kuriuose skamba jo muzika ir dainos. Artisto atminimui skirtoje programoje žiūrovai išvys šešis sovietmečiu sukurtus filmus, prie kurių savo artistišką pirštą, o gal tiksliau –  liežuvį, prikišo maestro.

Spalį vyksiantis Tarptautinis Kauno kino festivalis (TKKF) lietuviško kino programą šiais metais skiria maestro Vytautui Kernagiui atminti. Programoje, pavadintoje „Šimtas pavasarių“, žiūrovai turės galimybę išvysti filmus, kuriuose vaidino V. Kernagis, ir tuos, kuriuose skamba jo muzika ir dainos. Artisto atminimui skirtoje programoje žiūrovai išvys šešis sovietmečiu sukurtus filmus, prie kurių savo artistišką pirštą, o gal tiksliau – liežuvį, prikišo maestro.

Jau antrą miesto valdžios kadenciją tebediskutuojama, ar Kaunui reikia paminklo žymiam dainininkui Antanui Šabaniauskui. Paminklo vieta vis dar tuščia. Skulptorius Stasys Žirgulis savo darbą seniai baigė, taip pat gauti visi paminklo statybai Vasario 16-osios gatvėje, prieš buvusį „Versalio“ restoraną, kuriame dainuodavo A. Šabaniauskas, leidimai. Tetrūksta pusės paminklui pastatyti reikalingų pinigų. T. y. apie 70 tūkst. litų. Bendra projekto vertė – 140 tūkst. litų.

Jaunas, tačiau jau gerai žinomas dainininkas Dima Šavrovas (Sasha Son) dalyvaus naujajame LNK projekte „Muzikos akademija“. „Didžiausias „Muzikos akademijos“ pliusas yra tai, kad čia man bus leista pačiam rašyti dainas ir jas pristatyti žiūrovams kiekvieną savaitgalį. Taip pat dalyvauti čia susigundžiau dėl to, kad nereikės gyventi uždarytiems – aš labai mėgstu laisvę“, - sako Dima. Šio dainininko gyvenimo istorija – kaip iš romano.

Rugsėjo mėnesį dienos šviesą išvys nauja pirmojo lietuviško miuziklo „Ugnies medžioklė su varovais“ versija, kurioje pagrindinius vaidmenis kuria jaunosios kartos atlikėjai. Režisierius Gytis Padegimas ir kompozitorius Giedrius Kuprevičius pasiryžo prikelti ir naujai interpretuoti kultinį miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“, kurio premjera įvyks sostinės „Domino“ teatre.

„Muzikai Lietuvoje trūksta gyvybės ir vertės. Norint kažką keisti, reikia pradėti nuo savęs...“, „Užaugau su scena, negaliu be jos gyventi...“. „Dainuoju nuo tada, kai save atsimenu...“, „Pasaulyje yra žmogus, kuriam pažadėjau niekada nenustoti dainuoti ir kurti muzikos...“, „Jau prisilaipiojau ant senų girgždančių scenų, noriu pagaliau patekti į didžiąją...“ – tokie jaunųjų talentų norai mirga jau rudenį startuosiančio TV3 muzikinio projekto „Žvaigždžių vartai“ anketose.

Šviesaus atminimo akademiko Eduardo Vilko dėka Lietuvos nepriklausomybės upės - Sąjūdžio gimtadienį valstybė švęs rytoj, o ne kurią nors kitą dieną, rašo „Respublika“. „Birželio 3-ioji man vis dar yra kažkoks neįtikėtinas virsmas. Visi tada lakstėme, matėme, kad reikia ką nors daryti. Tai reikalai eina, tai, velnias griebtų, stringa“, - šiandien Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) gimimo išvakares prisimena verslininkas, o tuomet - vienas LPS iniciatyvinės grupės narių Zigmas Vaišvila.

Nida ir maestro Vytauto Kernagio balsas tapo neatsiejamai nuo tada, kai pirmą kartą buvo ištartas legendinis kvietimas: „Benai, plaukiam į Nidą!“ Skambėjo jis ir šiemetinės Neringos vasaros sezono atidarymo šventės metu, rašo „Respublika“. Tiesa, ne nuo scenos.

Nuo vienuolikos visas vasaras su tėvu gastrolėse praleidęs Vytautas Kernagis šiandien pamažu ieško, kuo užpildyti tuštumą, atsivėrusią kovo 15-ąją. Jo galvoje – tikras minčių maratonas: tėvo atminimo įamžinimas, simbolinis paminklas buvusiame „brode“, Vytauto Kernagio vardo muziejus, kurio pirmieji lankytojai, ko gero, bus Maestro anūkai, rašo „Respublika“. Reikia išgyventi V. Kernagis mėgdavo gimtadienius švęsti su artimais draugais, savais žmonėmis.

Šią savaitę šviesaus atminimo maestro Vytautas Kernagis būtų šventęs savo gimtadienį. Tačiau net jam išėjus, šventė nebuvo pamiršta - ją minėjo žmonės visoje Lietuvoje, tarp jų - ir Klaipėdos universiteto (KU) studentai bei kiti miestelėnai. KU studentų sąjungos Menų fakultete surengtos gimtadienio šventės metu maestro pasveikinti susirinko minia įvairaus amžiaus klaipėdiečių - nuo vos vaikštančių pyplių iki garbaus amžiaus senjorų.

Šį mėnesį “Skamp” trijulei - Ericai Jennings (28), Viktorui Diawarai (30) ir Viliui Alesiui (29) - sukanka dešimt metų. Panašu, kad grupės jubiliejus privertė sukrusti kiek apmirusius “skampus”. Rudenį pasirodysiančio albumo įrašai, pasirengimas gegužės 30 dieną įvyksiančiam koncertui - “Skamp” nesiruošia skirstytis. Amžinai vėluojantis Viktoras, pareigingasis Vilius ir vietoje nenustygstanti Erica - draugai, kurie pasitiki vienas kitu šimtu procentų.

Į Lietuvą atkeliaujančioje tradicinėje poezijos šventėje „Poezijos pavasaris“ savo eiles skaitys šiuolaikiniai lietuvių ir užsienio poetai, bus pagerbti ir prisiminti klasikai, o eilėraščių vakarus paįvairins susitikimai, diskusijos, parodos, muzikos koncertai. Tarptautinis festivalis vyks gegužės 18 – birželio 1 dienomis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kituose šalies miestuose ir miesteliuose, o taip pat Kaliningrade, Airijoje, Vokietijoje bei „lietuviškose salose“ Lenkijoje.

Viktoras Diawara, draugų dar vadinamas Vee, muzikos scenoje sukasi nuo 1989 metų. Visuomenei jis labiausiai žinomas kaip “skampas”, projekto “LT United” narys ir “Tabami” muzikantas bei idėjų generatorius. Keturiomis užsienio kalbomis laisvai bendraujantis Vee garsėja kosmopolitiškomis pažiūromis ir rimtu požiūriu į muzikos kūrimą.

Kaip mes atpažįstame save ir praeitį? Dažniausiai per madas, rūbus, detales, pokalbius, jaukius ir slogius prisiminimus. Dar dažniau – per veidus, ženklus, garsus, muziką, filmus. Viena aišku – esama muzikantų, aktorių, dainininkų, kurie mums simbolizuoja mūsų pačių vaikystę, jaunystę ir brandą. Kitaip tariant, mes save rekonstruojame per kitus. Vieni menininkai kone tobulai leidžiasi formuojami savojo laikotarpio, o kiti patys aktyviai jį formuoja.

Pirmasis lietuviškas miuziklas įgaus naują kvėpavimą. Kultiniu tapęs miuziklas “Ugnies medžioklė su varovais”, režisuojamas Gyčio Padegimo, taps didžiausia 2008 – 2009 “Domino” teatro sezono premjera.  “Domino” teatro vadovas Egidijus Baranauskas žada, jog tai bus įspūdingas reginys su visiškai naujais režisūriniais sprendimais. Tik čia, miuziklo "Ugnies medžioklė su varovais" blog'e galėsite sužinoti visas naujienas bei netikėčiausias būsimo spektaklio detales iš pirmų lūpų.

Organizatoriai iki pat paskutinių dienų prieš premjerą slėpė, kur įvyks pirmasis spektaklis „Vilnius – Dakaras“. Pasirodo, Kosto Smorigino pagal Sigito Parulskio pjesę pastatytos komedijos premjera bus rodoma ne Vilniuje, o mieste, kurį kažkada apdainavo legendinė grupė „Antis“ ir maestro Vytautas Kernagis – Ukmergėje. Apie Ukmergėje balandžio 15 dieną vyksiančią „Vilnius – Dakaras“ premjerą žinojo tik to miesto gyventojai, tačiau bilietai į spektaklį buvo išgraibstyti per vieną dieną.

Pirmasis lietuviškas miuziklas įgaus naują kvėpavimą. Kultiniu tapęs miuziklas „Ugnies medžioklė su varovais“, režisuojamas Gyčio Padegimo, taps didžiausia 2008-2009 „Domino“ teatro sezono premjera, sakoma pranešime spaudai.  „Domino“ teatro vadovas Egidijus Baranauskas žada, jog tai bus įspūdingas reginys su visiškai naujais režisūriniais sprendimais.

Kadaise vienose rankose buvusios visos rajono sveikatos įstaigos – tolima praeitis, į kurią vyresnieji rajono gyventojai, gydyti toje įstaigoje, žvelgia su nostalgija. Ir patys gydytojai, kuriems tada teko dirbti, su meile grįžtų į taip organizuotą darbą. Ne, ne į buvusius ankštus kabinetus, ne prie rusiškos medicinos įrangos, deficitinio kiekio ir kartais abejotinos kokybės medikamentų.

Monopolis dainai. To negalėtų būti, bet kartais gyvenimas ima ir padaro. Štai tuoj minėsim Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetį. Sąjūdžio dvasia! Keli žmonės kuriantys, skaitantys, dainuojantys laisvės poeziją. Vienas jų – Vytautas Kernagis ir „Šaukiu aš tautą” pagal Bernardą Brazdžionį. Dvidešimtmetį minint, būtinai reikėtų šios dainos, bet Kernagio nebebus. Ir niekas jos negalėtų pakartoti taip, kaip atsimename.

Plojimai tramdant ašaras, Marcelijaus Martinaičio ir Justino Marcinkevičiaus eilės, Kosto Smorigino ir Gyčio Paškevičiaus atliekamos dainos, Andriaus Kulikausko akordeono muzika - taip pirmadienį buvo palydėtas Vytautas Kernagis. Sekmadienį Šv. Jonų bažnyčioje, kur stovėjo urna su kremuotais V.Kernagio palaikais, skambėjo bliuzas. Šventovė buvo sausakimša. Vinguriuojanti eilė bemat nusidriekė senamiesčio gatvelėmis. Minios plūdo iki vėlaus vakaro.

Reikia užtarti kenčiantį Tibetą Vytauto Kernagio netekimas mūsų kartai – penkiasdešimtųjų kartai, Sąjūdžio kartai – vienas skaudžiausių praradimų. Vytautas Kernagis mums buvo tas pats, kas Bitlai ar Žalgirio rungtynės su CASK. Gaila, kad J.Ivanauskaitė, V.Kernagis, J.Miščiukaitė yra tie žmonės, kuriuos likimas taip negailestingai pasiima. J. Ivanauskaitę tenka prisiminti ne tik dėl jos ir Vytauto Kernagio panašaus likimo, bet ir dėl jos meilės kenčiančiam Tibetui.

Visiems artimas ir savas Vytautas Kernagis naktį į šeštadienį išėjo amžiams. Tačiau liūdnąjį savaitgalį maestro balsas skambėjo per radiją ir televiziją. „Išeinu, palieku tave, nepyk, išeinu, palieku tave, atleisk...“ - eterio bangomis mus pasiekė ši ir daugelis kitų V.Kernagio atliekamų dainų.

Natūralu, kad mirus tokiam iškiliam bardui kaip Vytautas Kernagis kyla minčių apie jo atminimo įamžinimą – ir gal net ne tiek jo paties, kiek tam tikro mūsų visuomenės giluminės raidos tarpsnio sovietų valdžios metais.

Šiąnakt užgeso Vytautas Kernagis. Nesulaukęs sirpstančių Suvalkijos vyšnių, neatšventęs savo 57-ojo gimtadienio... Maestro ilgai grūmėsi su baisia liga. „Šiais laikais vėžys - jau tik diagnozė“, - tokiais žodžiais draugus, o kartu ir save stiprino V.Kernagis. Apie visa, ką jam tenka iškęsti, maestro kalbėjo su įprastu humoru. Tik jau kitaip matavo gyvenimą - mažesniais žingsneliais. Norėjo sulaukti grybų, mat labai mėgo grybauti. Ir sniego, kad su anūkais galėtų pačiuožinėti nuo kalnelio.

Dėl  maestro Vytauto Kernagio mirties užuojautą reiškia aukščiausi šalies pareigūnai. Prezidentas Valdas Adamkus apgailestavo, jog „nutrūko kelias kūrybingo žmogaus, spinduliavusio nepaprastą dvasinę šilumą, gebėjusio mus suartinti ir uždegti savo įtaigiu balsu“. „Netekties skausmas palietė ne tik šeimą ir artimuosius, bet ir draugus ar tik jį pažinojusius žmones.

Pagerbdama šiąnakt Anapilin iškeliavusį Vytautą Kernagį, Lietuvos televizija keičia šeštadienio ir sekmadienio programą. Šeštadienio popietę bus transliuojamos specialios laidos V. Kernagiui atminti, skambės jo atliekamos dainos, bus rodomi vaizdo klipai su dainomis, kurias mintinai dainuoja visa Lietuva. Sekmadienį vietoj anonsuoto filmo „Nibelungų žiedas“ 21 valandą bus rodomas filmas „Maža išpažintis“, kuriame vaidino Vytautas Kernagis.

Kalėdos, penktą ryto į duris paskambino Kalėdų Senis. Atidariau, o senelis persirengęs kaimyne iš apačios. Kaimynė susinervinusi, dovanų maišo neturi. Viskas prasidėjo anksčiau, Kūčių vakarą. Sėdėjom su žmona prie stalo, rengėmės valgyti. Iš pradžių mėginau ją atkalbėti – gal metam šias nesąmones, į bažnyčią nevaikštom, nesam prietaringi, spjaukim į visus šiuos katalikiškus žaidimus. Ne, sako, ritualai gerai, jie sakralizuoja buitį.

Kultūros ministerijoje paskelbti šeši 2007 m. Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai. Laimėtojai gaus ir po 104 tūkst. Lt.Juos išrinko Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komitetas.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijas šiais metais gauti pretenduoja 30 menininkų.Kaip pranešė Kultūros ministerija, į premijas pretenduoja džiazo atlikėjai Leonidas Šinkarenka ir Dainius Pulauskas, kino menininkai Juozas Matonis ir Vytautas Damaševičius, fotomenininkas Algimantas Aleksandravičius, vertėja Ramutė Ramunienė, dainų kūrėjas ir atlikėjas Vytautas Kernagis, poetas, dailėtyrininkas Alfonsas Andriuškevičius.

Lietuviško kino kūrėjai ir platintojai ragina visus kino mėgėjus palaikyti sunkia liga sergantį maestro Vytautą Kernagį.Kino platinimo kompanija „Acme film“ ir neseniai pasirodžiusio lietuviško vaidybinio filmo „Anastasia“ kūrėja „Arteta“ dalį iš šio filmo gauto pelno skiria V. Kernagiui padėti, sakoma pranešime spaudai.

Žinia, kad klastinga liga užklupo garsų 56 metų dainininką, aktorių ir renginių vedėją Vytautą Kernagį, sukrėtė jo draugus, bičiulius, kolegas ir visuomenę. Moralinę paramą stengiamasi perduoti įvairiausiais būdais - per draugus ir artimuosius, mobiliojo telefono žinutėmis. Šimtai interneto komentatorių palaiko V.Kernagį, prašo nepasiduoti ir linki pasveikti. V.Kernagiui vasarą buvo atlikta skrandžio operacija, dabar gydymas tęsiamas.

Klastingos ligos priremtam garsiam Lietuvos dainininkui Vytautui Kernagiui siekiantys padėti jo bičiuliai ragina visuomenę nelikti abejinga. Nuo vakar į vieną iš Lietuvos nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NISC) sąskaitų galima pervesti pinigų, reikalingų tolesniam maestro gydymui.

Septyniolika savaičių trukusį populiariausią muzikinį šou "Žvaigždžių duetai" laimėjo tituluota gražuolė Renta Ražanauskienė ir profesionalus dainininkas Deivis. Tai – ypatingas įvertinimas iki šiol viešai nedainavusiai 28 metų Renatai Ražanauskienei, aštuonių grožio konkursų dalyvei, "Miss bikini World 2000" nugalėtojai.Pasibaigus apdovanojimų ceremonijai, Renata teigė, kad po šio projekto ji neketina mesti dainavimo. "Turiu planų", - nebuvo linkusi atvirauti ji.

Po antrojo „Žvaigždžių duetų“ finalo paaiškėjo dar dvi poros, dainuosiančios projekto superfinale. Žiūrovai ir komisija nusprendė, kad verčiausi kovoti toliau yra Vidmantas Urbonas su Kristina Kazlauskaite ir Renata Ražanauskienė su Deiviu. Šios poros aplenkė „Mis Lietuva 1996“ Sandrą Chlevickaitę ir Andrių Bialobžeskį bei Rusų dramos teatro vadovę Tatjaną Rinkevičienę ir Povilą Meškėlą.