violeta linkienė

Pasaulis iš krizės gelbstisi stiprindamas valstybės vaidmenį, didindamas valstybinio sektoriaus įtaką ir svorį, perimdamas į valstybės rankas iš privataus kapitalo eilės įmonių valdymą, žymiai aktyviau gindamas viešąjį interesą. Visiškai priešingą poziciją pademonstravo Vilniaus miesto savivaldybės vadovas praėjusią savaitę paskelbdamas apie „naujo kelio pradžią“ – neva strateginę reformą, kurios tikslas parduoti savivaldybei priklausančias įmones ir nekilnojamąjį turtą.

Prieš aštuonerius metus, sausio 27-ąją, LDDP galutinai aneksavo LSDP ir taip Lietuvos socialdemokratijos istorijoje atvertė naują juodą puslapį. Tačiau šiemet, skirtingai nuo ankstesnių metų, centrinė partijos būstinė ta proga neišleido jokio viešo signalo. Tomis dienomis tepasirodė 174 punktų pažadų projektas, pavadintas „Lietuvos socialdemokratų partijos alternatyvioji programa“ – labiau visgi panašus į desperatišką siekį bet kokia kaina grįžti į valdžią.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų. Net ir po nesenos istorijos su naftotekio į Mažeikius remontu nėra jokių išvadų ir veiksmų. Dabartinio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų tiekimo metu kai kurioms ES valstybėms kilo rimtų energetikos problemų. Ypač toms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų: Slovakijai, Bulgarijai.

Krizė paskelbta. Skelbiami būsimos Vyriausybės antikrizinių priemonių plano projektai. Taip pat ir galimi pakeitimai mokesčių sistemoje. Tiesa, tie galimi pokyčių variantai labai  greitai keičiasi, tačiau, kad ir koks projektas beišvystų dienos šviesą, paskirtasis premjeras ar jo būsimo kabineto galimi nariai vis pažymi, jog vienas tikslų – sušvelninti krizės padarinius paprastiems žmonėms. Tikrai būtų gražu, jeigu taip būtų. Tačiau.

Lietuvoje veikiantys įstatymai politines partijas verčia tapti verslo bendrovėmis, nes prioritetas yra ne programos, idėjos, ideologija ar principai, o finansinis pajėgumas. Spręskite patys: politinė partija, norinti dalyvauti rinkimuose, privalo susimokėti užstatą (pastaruoju metu jis priartėjo prie 200 tūkstančių litų už sąrašą ir visų apygardų kandidatus), tačiau neprivalo pateikti programos, veiklos principų ir pan.

Esu viena iš tų kelių dešimčių procentų (kaip teigia statistika) piliečių, kurie dažniau skaito internetinius dienraščius negu popierinį jų pavidalą. Rinkimai šiomis dienomis – karščiausia tema. Bene kiekviename internetiniame dienraštyje galima rasti specialią tam skirtą rubriką: „Rinkimai 2008“, „Balsuok 2008“ ar pan.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką sugrįžtantis Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Šeštadienį partijos suvažiavime B. Genzelis partijos kandidatų sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tam vienbalsiai pritarė visi suvažiavimo delegatai. B. Genzelis taip pat Seimo nario mandato sieks vienmandatėje Kretingos 36-ojoje rinkimų apygardoje.

Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus. Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu.

Referendumo iniciatoriai, suprasdami energetinių klausimų svarbą visai visuomenei, įsiklausę į specialistų siūlymus, matydami Vyriausybės ir Seimo abejotinus veiksmus, pasiūlė piliečiams pasinaudoti konstitucine teise išreikšti savo valią referendumu.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį įregistravo piliečių iniciatyvą rengti referendumus, kuriais siekiama pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą ir suteikti piliečiams teisę paleisti Seimą. Per penkias darbo dienas iniciatyvinė grupė gaus parašų, kurių reikia surinkti tris šimtus tūkstančių, rinkimo blankus. Ignalinos AE darbą siūloma pratęsti iki 2015 m., o Konstitucijos 58 str. papildyti 5-ąja dalimi, kas leistų referendumui nutarus skelbti priešlaikinius Seimo rinkimus.

Referendume ketinama paklausti, ar piliečiai nori pratęsti Ignalinos AE darbą ir ar norėtų teisės patys paleisti Seimą.Referendumą dėl Ignalinos Atominės elektrinės II-ojo bloko uždarymo ir Konstitucijos pataisų inicijuoti mėginantys Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) nariai ir jiems pritariantys piliečiai oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jie paprašė įregistruoti iniciatyvinę grupę.

Nuo 2005 m. birželio bene dvejus metus Seimas tobulino ir dailino Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko darbo pratęsimo įstatymą, kol galiausiai jį atmetė. Vietoj jo pasirodė Atominės elektrinės įstatymas, kuris skubiai ir beveik vienbalsiai buvo priimtas. Taip Seimas palaimino naujos atominės elektrinės statybą.Specialistai pastebi, kad patvirtintas projektas nepagrįstas jokiais skaičiavimais, analize, prognozėmis.

Neparlamentinės Lietuvos Socialdemokratų Sąjungos (LSDS), organizuojančios referendumą Ignalinos AE antrojo reaktoriaus darbui pratęsti, vadovai tikisi parašų rinkimo blankų paprašyti jau vasario mėnesį. „Vasario 2-ą dieną organizuojame konferenciją šiuo klausimu ir manome, jog tai bus realus startas“- portalui „Balsas.lt“ sakė LSDS pirmininko pavaduotoja Violeta Linkienė. Pasak jos, iki to laiko turėtų būti suformuota ir iniciatyvinė grupė.

Paskutiniu metu dažnai tenka girdėti ir skaityti – „Karas keliuose“. Net Susisiekimo ministerijos ir jos tarnybų prevencijai skirtuose tekstuose sutiksime šių žodžių junginį. Tačiau kuomet nemažos dalies tragiškų autoįvykių priežastis – vairuotojų agresija, agresyvūs perspėjimai tokiems vairuotojams tik dar labiau užkaitina kraują ir prideda adrenalino. Nesiginčiju, perspėjamosios informacinės priemonės reikalingos.

Paskutiniu metu dažnai tenka girdėti ir skaityti – „Karas keliuose“. Net Susisiekimo ministerijos ir jos tarnybų prevencijai skirtuose tekstuose sutiksime šių žodžių junginį. Tačiau kuomet nemažos dalies tragiškų autoįvykių priežastis – vairuotojų agresija, agresyvūs perspėjimai tokiems vairuotojams tik dar labiau užkaitina kraują ir prideda adrenalino. Nesiginčiju, perspėjamosios informacinės priemonės reikalingos.

Praėjusiais metais daug politinių ekonominių debatų Lietuvoje kėlė euro klausimas. Įvesti – neįvesti, pasiseks – nepasiseks. Nors premjeras, finansų ministras, Lietuvos banko vadovas su olimpine ramybe tvirtino, jog euras bus, deja... Šiandien, po metų audringo politinio ekonominio gyvenimo, galima daryti tam tikras išvadas. Tenka konstatuoti, kad neįsivedusi euro Lietuva pralošė visais aspektais. Žmonių gąsdinimai dėl didėsiančių kainų tebuvo vien anti-eurinė propaganda.

Puiki premjero ir Vyriausybės viešųjų ryšių akcija dėl, atseit, progresinių mokesčių įvedimo savo tikslą pasiekė: jau antra savaitė nerimsta diskusijos. Jei atvirai, tai tokios diskusijos nevertos nė cento. Todėl, kad šis Vyriausybės pasiūlytas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) keitimas nėra tai, kas kitose valstybėse vadinama progresiniu gyventojų pajamų mokesčiu.  Greičiau tai galima pavadinti neapmokestinamo minimumo papildymu.

Šiuo metu politikoje gyvename pranešimų tarpulaikiu. Ką tik metinį pranešimą perskaitė prezidentas. Laukiame premjero kalbos. Prezidento pasisakymui vertinimai jau pateikti. Tačiau daugumoje jų pasigedau apeliacijos į prezidentinį įžadą būti visiems lygiai teisingu. Juolab, kad šiemetiniame pranešime prezidentas ne kartą pabrėžė socialinio teisingumo, solidarumo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo idėjas.

„Ekonomiškai ir socialiai progresyvinių mokesčių sistema yra iš esmės neteisinga“, - tokiais ir panašiais darbdavių (Lietuvos pramoninkų konfederacija) ir Finansų ministerijos atstovų pareiškimais baigėsi dar vienas bandymas siūlyti įvesti progresyvinį gyventojų pajamų mokestį (PGPM). Praktiškai visos išsivysčiusios demokratinės valstybės ne vieną dešimtmetį sėkmingai gyvena ir tvarkosi turėdamos PGPM.

Neišvengiamai artėjant rinkimų į savivaldybių tarybas datai, vis garsiau žymūs Lietuvos politikai ragina piliečius eiti balsuoti. Būtent eiti. Tikriausiai intuityviai jaučia, kad šie rinkimai bus įspūdingi rekordiškai mažu rinkėjų aktyvumu. Be abejonės, bus pateiktas visas spektras tokio reiškinio priežasčių. Tačiau nereikia būti politologu, kad galėtum įžvelgti gana paprastą dalyką: žmonės nenori eiti rinkti to, ko jie neatpažįsta, nenori rinkti tų, kuriais jie netiki.

Neįtakinga kairioji centristinė partija "Socialdemokratija 2000" kaltina premjerą Algirdą Brazauską nukrypimu nuo kairiosios politikos kurso ir stambių kapitalistų protegavimu.