viešieji pirkimai

 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Panevėžio valdybos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl viešųjų pirkimų organizavimo respublikinėje Panevėžio ligoninėje. STT pareigūnai turi duomenų, leidžiančių įtarti, kad šioje ligoninėje statybos ir remonto bei medicininės įrangos teikimo viešieji pirkimai buvo organizuojami neskaidriai. Vakar kelių asmenų, susijusių su šiais viešaisiais pirkimais, darbo ir gyvenamosiose vietose buvo atliktos kratos.

Partijoms ir politinėms kampanijoms aukojantis verslas atsigriebia per viešuosius pirkimus - kai kuriais metais beveik pusės visų viešųjų pirkimų vertės užsakymų gaudavo būtent partijų rėmėjai. „Lietuvos žinios“ trečiadienį rašo, kad 2004-2011 metais politines kampanijas maždaug 7 mln. eurų parėmusios šalies įmonės laimėjo beveik pusę per tuos metus vykusių didesnių viešųjų pirkimų, kurių bendra vertė siekė beveik 6 mlrd. eurų.

Politinės partijos, įsigydamos prekių, paslaugų ar darbų, ir toliau privalės skelbti konkursus ir vykdyti Viešųjų pirkimų įstatymu įstatyme nustatytas procedūras. Išimtys politinėms partijoms, kaip ir iki šiol, bus taikomos tik dėl reklamos kampanijų, vaizdajuosčių ir propagandinių filmų gamybos paslaugų, skirtų politinei kampanijai, pirkimų.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas dėl paprastesnių pirkimų partijoms jų iniciatorė socialdemokratė BirutėVėsaitė vadina panieka partijoms. Parlamentarė pažymi, kad supaprastinti pirkimai būtų leidžiami tik iš partijos pačios surinktų lėšų, ne biudžeto asignavimų, ir tai esančios nedidelės sumos. Pasak socialdemokratės, dabartinė tvarka pernelyg biurokratinė. „Čia kalbama apie labai mažas lėšas, kurios yra partijų narių mokesčiai iš esmės.

LRT.lt Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leistų politinėms partijoms netaikyti Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pirkimams, atliekamiems ne valstybės biudžeto lėšomis, praneša Prezidentūra. Šalies vadovė pabrėžė, jog politinėms partijoms turi būti taikomi aukščiausi viešumo ir skaidrumo reikalavimai.

Viešųjų pirkimų konkursuose ir Europos Sąjungos lėšų skirstyme esti aiškios spragos vešėti korupcijai, nes Lietuva vis dar keliauja iš sovietinės sistemos, į vakarietišką, projektų vykdytojams – įmonėms, ir užsakovams – valstybinėms įstaigoms, trūksta kompetencijos, o rinkimus laimėjusios politinės partijos ministerijų postus dalijasi pagal insituticijoms tenkančius finansius srautus. Apie tai kalbėjo radijo „Laisvoji banga“ diskusijų laidoje „Vektorius“ dalyvavę specialistai.

 Viešieji pirkimai – tai savotiškas valstybės verslas, leidžiantis sočiai gyventi verslininkams iš mūsų visų pinigų, kurių dalis galėtų būti skiriama socialinėms reikmėms. Pernai valstybė iš privačių užsienio bei mūsų šalies bendrovių prekių, paslaugų bei darbų pirko veik trečdaliu milijardo litų daugiau negu 2012-aisiais. Pirminiais Finansų ministerijos skaičiavimais, į nacionalinį biudžetą pernai įplaukė 2,8 proc. daugiau pinigų.

Šiandien Vyriausybės pasitarime pritarta ūkio ministro Evaldo Gusto pasiūlymui, kad Vyriausybei pavaldžios valstybės įstaigos ir įmonės ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų 2014 m. taikytų ne mažiau kaip 20 proc., 2015 m. – 30 proc. visų atliekamų supaprastintų viešųjų pirkimų. „Siekiant efektyviai naudoti valstybės lėšas vykdant viešuosius pirkimus, labai svarbu atsižvelgti į perkamo objekto kainos ir kokybės santykį.

Seimo salės techninei įrangai sutaisyti ir atnaujinti dabar vykdomi viešieji pirkimai, kurių vertė - 950 tūkst. litų, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Vienais pirkimų siekiama už 100 tūkst. litų nustatyti, ką dar reikėtų įsigyti. Seimo valdininkai teigia, kad visa salės įranga jau yra pasenusi, per dažnai genda, todėl ją būtina atnaujinti.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus ir Šiaulių valdybų pareigūnai atlieka didelės apimties ikiteisminius tyrimus dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčios įmonės AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos antrinės UAB „Gelsauga“ vykdytų viešųjų pirkimų.

 Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ministerijos administracijai pavedė kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą išsiaiškinti, ar ministerijos organizuotas viešasis pirkimas naujam automobiliui įsigyti vykdytas skaidriai, ar nebuvo pažeidimų, ar valstybinės lėšos panaudotos efektyviai. Ministras taip pat nurodė Aplinkos ministerijos Viešųjų pirkimų skyriui peržiūrėti vienintelio konkurso dalyvio pasiūlyto automobilio kainą ir paieškoti būdų ją sumažinti.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymą ir pateikė savo pasiūlymus, kaip užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumą, viešumą ir išankstinę kontrolę. Priimdamas šį įstatymą Seimas atsižvelgė į dalį Prezidentės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir „Transparency International" išsakytų pastabų. Tačiau ir pataisytas įstatymas nepašalino rizikų korupciniams sandoriams, ypač vykdant mažos vertės pirkimus.

Ūkio ministerijos parengtos ir daug diskusijų sukėlusios viešųjų pirkimų įstatymo pataisos turi trūkumų, nes įtvirtintų mažiau viešumo, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja. Pasak jos, prezidentė nepritars įstatymo pataisomis, kuriomis, nors ir prisidengiama siekiu supaprastinti viešuosius pirkimus, atveriamas kelias didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.

Prokurorai aiškinasi dėl bendrovės Visagino atominė elektrinė (VAE) skelbtų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tikrintų konkursų, kai įmonė samdėsi konsultantus. Tai BNS patvirtino Generalinė prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigita Vasiliauskienė. „Turime pareiškimą, nagrinėjame jį, renkame medžiagą ir atliekame tyrimą", – BNS sakė S.Vasiliauskienė. Pasak jos, tyrimą atlieka prokuroras Kęstutis Vagneris, jis pradėtas šių metų pradžioje. Portalas vz.

Prokurorai aiškinasi dėl bendrovės Visagino atominė elektrinė (VAE) skelbtų ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tikrintų konkursų, kai įmonė samdėsi konsultantus. Tai BNS patvirtino Generalinė prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė Sigita Vasiliauskienė. „Turime pareiškimą, nagrinėjame jį, renkame medžiagą ir atliekame tyrimą“, – BNS sakė S.Vasiliauskienė. Pasak jos, tyrimą atlieka prokuroras Kęstutis Vagneris, jis pradėtas šių metų pradžioje. Portalas vz.

Milijonais litų vertinamo šiukšlių fabriko projektavimo konkursas virto didžiuliu skandalu ir jį gali tekti skelbti iš naujo, tačiau abejojama, ar tai sudrebins iš atliekų lobstančių verslininkų klaną. Konkurentai buvo eliminuoti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) skelbtą mechaninio biologinių atliekų apdorojimo įrenginių projektavimo, statybos ir eksploatavimo fabriko konkursą tiria Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Pats konkursas, kurio darbų kaina – apie 120 mln.

Valstybės kontrolė šalies savivaldybėse įvertino, kaip 2012 m. buvo valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės išteklių fondų gautos lėšos. „Audito metu nustatytos sisteminės problemos rodo, kad savivaldybėse trūksta atsakingesnio ir rūpestingesnio požiūrio valdant valstybės turtą.

Vilniečių vidutinis mėnesinis darbo užmokestis pagal ekonominės veiklos sritis, neatskaičius mokesčių, 2012 metais buvo didesnis, nei 2011 metais. Statistikos departamento pateiktais duomenimis, jis augo nuo 0,5 iki 31,5 procento, atsižvelgiant į ekonomines veiklos sritis. Bendras rodiklis pagal visas ekonomines veiklos sritis – 5,5 proc. Labiausiai vidutinis bruto darbo užmokestis, net 31,5 proc.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), įvertinusi siūlomus Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus, konstatavo, kad dalis pakeitimų sudaryti prielaidas neskaidriems pirkimams. STT mano, kad šiuo metu reikėtų atsisakyti ketinimo dvigubai didinti mažos vertės viešųjų pirkimų viršutines ribas. Šiuo metu siūloma prekėms riba didinti nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst., o darbams – nuo 500 tūkst. iki 1 mln. litų.

Lietuvos informacinių technologijų (IT) bendrovės netrukus sulauks didesnės konkurencijos iš JAV korporacijos IBM. Pastaroji planuoja dalyvauti Lietuvoje rengiamuose viešuosiuose IT konkursuose, rašo „Verslo žinios“. JAV bendrovės sprendimas sumažins Lietuvos IT įmonių pajamas, kurių pagrindinis šaltinis yra valstybiniai užsakymai.

Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Žydrūnas Plytnikas, bandęs išsiaiškinti, ar Generalinė miškų urėdija neiššvaistė automatinei priešgaisrinės saugos įrangai skirtų 44 mln. litų, Seime apkaltintas neskaidria veikla. Vyksta teroras? Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai nusprendė ištirti, ar žiniasklaidoje paskleisti įtarimai dėl neveikiančios brangiai nupirktos priešgaisrinės apsaugos sistemos yra teisingi.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas nesutinka su valdančiosios koalicijos teiginiais, jog padėtis šioje srityje yra visiškai tragiška, ir tikina, kad reiktų visų pirma reikia paprastinti procedūras bei įstatymus. Pasak Ž. Plytniko, situacija normaliai kontroliuojama. „Iš tiesų nėra padėtis tokia bloga, nes mes matome ir skaičius, ir analizę.

Kad viešieji pirkimai vyktų sklandžiai, perkančiosios organizacijos neabejotinai turi bendrauti su tiekėjais. Tačiau šis santykis privalo būti tinkamas ir būtinai – etiškas. Skatindama skaidrumą viešųjų pirkimų procesuose, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pristato „Tiekėjų etikos kodeksą“ ir kviečia verslo įmones palaikyti šią iniciatyvą. Šio Kodekso tikslas – nustatyti etiško tiekėjų elgesio ribas, kad etiškas elgesys dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose taptų standartu.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais svarbiausia užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų efektyvumą ir skaidrumą, jų įvykdymą per maksimaliai trumpą terminą. Akivaizdu, kad dabartinis įstatymas to neužtikrina ir palieka daug erdvės procesų vilkinimui, o tai dažnai tampa kliūtimi savalaikiam ES lėšų panaudojimui bei stabdo svarbių projektų vykdymą.

Ūkio ministerija, atsižvelgusi į Vyriausybės posėdyje pateiktus pasiūlymus, išsakytus įvertinus LR Prezidentūros pastabas, pateikė patikslintą Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą. Siūloma nustatyti prievolę perkančiajai organizacijai skelbti tik didelės apimties pirkimų techninių specifikacijų projektus. Visų kitų pirkimų techninių specifikacijų projektus perkančioji organizacija galės pasirinkti skelbti ar ne.

Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė „Laisvosios bangos“ laidoje „Visraktis“ gegužės 8 d. gynė Vyriausybės poziciją dėl Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) pakeitimo. Ūkio ministerija yra gavusi Vyriausybės pritarimą VPĮ pataisoms, kurios numato, kad mažos vertės pirkimus valstybės ir savivaldybių įstaigos galėtų vykdyti supaprastintai. Ketinama pakeisti įstatyme nustatytas mažos vertės pirkimų ribas: prekėms ir paslaugoms ribos turi būti pakeltos nuo 100 tūkst. iki 200 tūkst. Lt, darbams – nuo 500 tūkst.

 Vyriausybė inicijuoja paprastesnius viešuosius pirkimus. Tikimasi, kad tai sutrumpins procedūras ir palengvins perkančiųjų organizacijų naštą. Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, Vyriausybės posėdyje pristatydama įstatymo pakeitimus, pripažino, kad Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vaidmuo mažės - ši institucija nebeprivalės tikrinti tiek viešųjų pirkimų, kiek dabar. Be to, anot ministrės, VPT turi būti patariamoji institucija.

 Austrijos koncernui HABAU priklausanti Vokietijos bendrovė „PPS Pipeline Systems GmbH“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo laikinai sustabdyti SGD terminalo dujotiekio konkursą.

Aplinkos ministro Valentino Mazuronio inicijuotos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriose buvo siūloma įteisinti laikiną išimtį pirkimams, susijusiems su Lietuvos pirmininkavimu ES Tarybai, yra nesuderinamos su Europos Parlamento ir Komisijos direktyvomis. Tokį sprendimą Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pateikė, išnagrinėjusi Seimo narės Agnės Bilotaitės sausio 3 d. kreipimąsi, kuriuo ji prašė išaiškinti, ar aplinkos ministro iniciatyva įtvirtinti laikiną viešųjų pirkimų išimtį yra pagrįsta.

Nuo kitų metų sausio 1 d. įsigalios Seimo priimtos Viešųjų pirkimų įstatymo pataisos, kuriomis didinamas pirkimų per Centrinę perkančiąją organizaciją (CPO) skaičius.

Jungties į Vilniaus tarptautinį oro uostą statybos projekte – netikėtas posūkis. Kelis mėnesius su šiuo projektu dirbusi viešųjų pirkimų komisija ir jos pasitelktos ekspertų grupės nusprendė, kad yra nekompetentingos, jų sprendimai atšaukti ir siekiama sudaryti naują komisiją. Kodėl Vilniaus savivaldybė priėmė precedento neturinti sprendimą, taip nuvertindama jos pačios darbuotojų ir pasitelktų ekspertų darbą, ir neribotam laikui atidėjo itin svarbaus projekto vykdymo pradžią, nėra aišku.

Lietuvos Respublikos 16-osios Vyriausybės programoje, kurią patvirtino Seimas, nemažai pozityvių, verslui palankių nuostatų. „Vyriausybės programoje akcentuojamas labai svarbus principas – verslo ir valstybės institucijų partnerystė, nors galima pasigesti įsipareigojimų dėl konkrečių bendradarbiavimo formų - nekalbama apie Nacionalinę socialinę ekonominę tarybą ar kokią kitą konkrečią partnerystės formą“, – konstatuoja Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Valdas Sutkus.

Kandidatas į aplinkos ministrus, vienas partijos Tvarka ir teisingumas lyderių Valentinas Mazuronis kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą prašydamas stabdyti Aplinkos ministerijos viešųjų pirkimų sutarčių pasirašymą, kol nebus patvirtinta nauja mūsų šalies vyriausybė.

Seimo narys Eligijus Masiulis Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios leistų racionaliau ir efektyviau reglamentuoti viešuosius pirkimus, siekiant tinkamai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas tuo pačiu užtikrinant ir viešojo intereso įgyvendinimą.

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) paskelbus, kad bendrovė Visagino atominė elektrinė (VAE) papildomų teisinių paslaugų, verslo konsultavimo ir finansinio patarėjo paslaugų, žiniasklaidos planavimo, taip pat integruotos komunikacijos ir žiniasklaidos planavimo paslaugų viešuosius pirkimus 2011–2012 m. vykdė neteisėtai pasirinkusi pirkimo būdą – neskelbiamas derybas, VAE: ginasi, kad pirkimus vykdė pagal įstatymus.

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“. Seimo kadencija baigėsi, Vyriausybės kadencija irgi eina į pabaigą. Premjere, kokia savijauta? Gal jau matuojatės opozicijos lyderio marškinius? Vakar vykęs paskutinis praeitos kadencijos Seimo posėdis leido pažvelgti į visus ketverius metus. Aš įvardinau, kad išties tai buvo krizės įveikimo Seimas. Galima taip įvardinti.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų iškeltas asmeninės atsakomybės klausimas už neteisėtai sudarytas milijonines bendrovės Visagino atominė elektrinė (VAE) sutartis perkant viešąsias paslaugas.

Kauno statybos įmonių atstovai pabrėžia, kad viešuosiuose pirkimuose lemiamas kriterijus - mažiausia kaina - sudaro nevienodas konkurencines sąlygas. Įmonės, mokančios atlyginimus vokeliuose, įgauna pranašumą, prieš tas, kurios laikosi įstatymų. Vadovaujantis mažiausios kainos kriterijumi, sužlugdomi ištisi projektai.

Pasaulio atšilimas yra viena iš didžiausių šiame amžiuje gresiančių negandų, tačiau nedaugelis pastebi, kad klimato kaita yra glaudžiai susijusi su korupcija, rašo „Foreign Policy“. Laurence Cockcroftas, vienas iš su korupcija kovojančių organizacijų „Transparacy International“ įkūrėjų, teigia, kad aplinkos naikinimas prieštarauja įstatymui, tačiau išvengti įstatymo kumščio padeda korupcija. Yra ir dar įdomesnis ryšys.

Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui R. P., Statybos ir remonto skyriaus vedėjui A. K. ir buvusiam Juridinio skyriaus vyr. specialistui G. G. Specialiųjų tyrimų tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai pareiškė įtarimus dėl netinkamo tarnybos pareigų atlikimo. STT atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo vykdant viešuosius pirkimus Mažeikiuose. Įtariama, kad šie Mažeikių rajono savivaldybės tarnautojai, privalėję įgyvendinti 290 tūkst.

Ūkio ministerija Vyriausybei pristatė skaidrumą didinančius Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus - siūloma įvesti nevykdančių įsipareigojimų konkursą laimėjusių paslaugos tiekėjų „juoduosius sąrašus“ ir viešinti visus procedūrinius dokumentus. „Mūsų jau ganėtinai sena idėja buvo viešinti laimėjusį pasiūlymą.

Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorius Žydrūnas Plytnikas neslepia ambicijų kovoti su šioje srityje paplitusia korupcija ir piktnaudžiavimu. Savaitraščiui „Ekonomika.lt“ jis pasakoja apie planus įsteigti skambučių centrą ir plėsti tarnybos kontrolės funkcijas. Viešieji pirkimai – nuolatinė diskusijų tema. Kaip jūs pats vertinate dabartinę situaciją? Tarnyba tik prieš porą metų pradėjo kalbėti apie viešuosiuose pirkimuose egzistuojančią korupciją.

Lietuvos kriminalinės policijos biuras atlieka tyrimą dėl neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba perėmė ikiteisminį tyrimą, kurį buvo pradėjusi Generalinė prokuratūra.

Renata Skimundrė įtariama piktnaudžiavimu tarnyba ir dokumentų klastojimu vykdant viešuosius pirkimus. Moteris įkliuvo dėl bendrovė protegvimo, kuri dalyvavo viename konkurse, susijusiame su statybomis.

Audito rezultatai parodė, kad Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos klaidžioja tarp viešųjų pirkimų procedūrų, o mokėdami pareigūnams už darbą daro rimtus pažeidimus. Savo ruožtu Policijos departamentas tokius vertinimus neigia, tikindamas, kad kriminalistams nemokama už viršvalandžius dėl sunkios finansinės padėties. Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis portalui Balsas.

Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos daro rimtų pažeidimų mokėdamos pareigūnams už darbą ir atlikdamos viešuosius pirkimus, nustatė Valstybės kontrolė, atlikusi finansinį auditą Policijos departamente. „Audito rezultatai parodė, kad Policijos departamentas ir jam pavaldžios įstaigos klaidžioja viešųjų pirkimų procedūrose, o apmokėdami pareigūnams už darbą daro rimtų pažeidimų“, – sakė valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.

Valstybės kontrolė nustatė, jog Teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo priedus už darbą, kuris nebuvo atliktas, ir už darbą, už kurį kartą jau buvo sumokėta. Priedų  dydis - nuo 10 tūkstančių litų. Valstybinė teismo medicinos tarnyba ekspertams išmokėjo 47,2 tūkstančių litų priedų už darbą, kuris nebuvo atliktas, 91,2 tūkstančius litų priedai buvo mokėti visus metus, nors darbas nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Aukštosios mokyklos dažnai nesilaiko Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, konstatuoja Valstybės kontrolė, baigusi finansinius (teisėtumo) 2011 m. auditus Vilniaus (VU), Vilniaus Gedimino technikos (VGTU) ir Lietuvos edukologijos universitetuose (LEU) bei Vilniaus dailės akademijoje (VDA). „Dažniausi pažeidimai, kuriuos nustatėme audituodami šias aukštąsias mokyklas, yra Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų nesilaikymas.

Valstybės kontrolė atliko Finansų ministerijos finansinį (teisėtumo) auditą. Nustatyta, kad ministerija neužtikrino, jog Lietuvos religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrų maldos namams iš valstybės biudžeto skirtos lėšos (1 796,9 tūkst. Lt) būtų panaudotos teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai. Ministerija, skirdama lėšas minėtiems subjektams, nesudarė su jais sutarčių dėl lėšų panaudojimo.