Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovas Žydrūnas Plytnikas nesutinka su valdančiosios koalicijos teiginiais, jog padėtis šioje srityje yra visiškai tragiška, ir tikina, kad reiktų visų pirma reikia paprastinti procedūras bei įstatymus.
Pasak Ž. Plytniko, situacija normaliai kontroliuojama. „Iš tiesų nėra padėtis tokia bloga, nes mes matome ir skaičius, ir analizę. Matome, kaip VPT tikrino ir „Klaipėdos naftos“ skelbtą konkursą, kuomet buvo bandoma pakeisti pirkimo dokumentus bei sąlygas, matome, kad čia ir 100 milijonų litų sutaupyta... Apskritai sutarčių keitimą VPT dabar visą laiką tikrina, pagal nustatytą tvarką ir jos sutikimas, keičiant sutartis, turi būti. VPT visada atkreipia dėmesį į kainą, terminus ir darbus, kai bandoma kuo nors piktnaudžiauti, tad tam yra užkertamas kelias. Nenorėčiau sutikti su teiginiu, kad kainos iškeliamos per papildomus darbus. Tai yra labai stipriai kontroliuojama“, – portalui balsas.lt tvirtino tarnybos vadovas.
Ž. Plytniko teigimu, jei reikia keisti Viešųjų pirkimų įstatymą ir kitus teisės aktus, tai ne taip, kaip tai siūlo daryti valdančioji koalicija. „Reikėtų ne patį įstatymą keisti, siūlant plėsti neskelbiamų derybų galimybes arba panaikinti reikalavimą dėl privalomo reikalavimo derinti sutarčių keitimą su VPT. To tikrai, manau, nereikia. Greičiau jau reikėtų pažiūrėti procedūrinius dalykus, kad perkančiosioms organizacijoms tos procedūroms būtų paprastesnės. Įstatymas turi būti ne sudėtingas, o paprastas. Tada jį bus galima paprastai vykdyti ir niekam jis netrukdys“, – aiškino jis.
Jam pritaria didžiausios opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma, kuris portalui balsas.lt teigė, kad valdantieji siekia eiti „neskaidrumo link“ ir dangstosi kilniais siekiais. „Aš nesutinku, kad būtų susiaurinta ta dalis procedūrų, dėl kurių reikėtų VPT sutikimo. Jau ūkio ministrės B. Vėsaitės pataisose numatoma, kad kontrolė išliks tik tiems didiesiems pirkimams, kurių apimtis bus didesnė nei 20 milijonų litų. Kartu išplečiamos galimybės neskelbiamoms deryboms. Manau, kad tai noras eiti neskaidrumo link, nors ir gražiai kalbant“, – sakė jis.
Pirmadienį Seime susirinkusi Valdančioji koalicija sutarė, kad konservatorių įvesta viešųjų pirkimų tvarka palieka daugybę galimybių korupcijai ir neskaidrumui, todėl esą svarbu priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimais siekiama sumažinti biurokratiją mažesniems pirkimams ir tokiu būdu užkirsti kelius bet kokiai korupcijos galimybei. Supaprastintas procesas bus skaidresnis ir efektyvesnis būtent dėl palengvintų ir visiems aiškesnių procedūrų.
Pagal egzistuojančią VP tvarką, kaip teigiama Lietuvos socialdemokratų partijos spaudos centro išplatintame pranešime, realūs projektai esą pabrangsta 4–5 kartus, nes laimėję konkursus pagal „mažiausią kainą“ vėliau perparduoda laimėjimą aukštesnę kainą pasiūliusiems dalyviams arba pabrangina projektą pratęsdami papildomus pirkimus „nenumatytiems darbams“. Patikrinus vykstančius pirkimus, pasak valdančiųjų, rasti vos keli išlaikę pirminę laimėjimo kainą. Visi kiti projektai brango.
Valdančioji koalicija skelbiasi „išliekanti tvirta savo siekiu kurti skaidresnius procesus visose valstybės gyvenimo srityse, nepaisant konservatorių ir liberalų bandymų tuos siekius sukompromituoti." Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė, kuriai opozicija grasina interpeliacija, yra pareiškusi, kad VPT turi būti patariamoji, o ne kontroliuojančioji isntitucija ir įregistravus atitinkamas pataisas.
VPT duomenimis, pernai viešųjų pirkimų apyvarta šalyje sudarė 14,6 milijardo litų.
